Tarp\u017evaig\u017edin\u0117 kometa 3I\/ATLAS, \u012f Saul\u0117s sistem\u0105 atklyd\u0119s sve\u010dias i\u0161 kitos \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 sistemos, mokslininkams pateik\u0117 netik\u0117t\u0105 staigmen\u0105. Nauja analiz\u0117 rodo, kad jos leduose gali b\u016bti itin senos, galb\u016bt net apie 10 mlrd. met\u0173 am\u017eiaus med\u017eiagos, susiformavusios dar gerokai iki m\u016bs\u0173 Saul\u0117s gimimo.<\/p>\n
Tokie objektai astronomams yra tarsi kosmin\u0117s laiko kapsul\u0117s: jie susidaro aplink kitas \u017evaig\u017edes, o v\u0117liau d\u0117l gravitacini\u0173 sukr\u0117tim\u0173 ar susid\u016brim\u0173 i\u0161svied\u017eiami \u012f tarp\u017evaig\u017edin\u0119 erdv\u0119. Kartais jie praskrieja pro kitas sistemas ir trumpam tampa pasiekiami steb\u0117jimams, suteikdami ret\u0105 galimyb\u0119 tiesiogiai tirti svetimos planet\u0173 sistemos \u201estatybines med\u017eiagas\u201c.<\/p>\n
Tyr\u0117jai kometos chemin\u0119 sud\u0117t\u012f vertino pagal jos kom\u0105, tai yra \u012fkaitus nuo Saul\u0117s spinduliuot\u0117s i\u0161 kometos branduolio i\u0161siskirian\u010di\u0173 duj\u0173 ir dulki\u0173 apvalkal\u0105. Kometai priart\u0117jus, lakiosios med\u017eiagos ima spar\u010diai garuoti, o teleskopai gali registruoti \u012fvairi\u0173 molekuli\u0173 spektrinius \u201epir\u0161t\u0173 atspaudus\u201c.<\/p>\n
Esminiu rodikliu tapo deuterio ir vandenilio santykis, vadinamasis D ir H santykis, metano molekul\u0117se. Deuteris yra sunkesn\u0117 vandenilio atmaina, o jo dalis med\u017eiagoje leid\u017eia spr\u0119sti apie susiformavimo s\u0105lygas, ypa\u010d temperat\u016br\u0105 ir aplinkos chemin\u012f \u201emetali\u0161kum\u0105\u201c, tai yra sunkesni\u0173 u\u017e hel\u012f element\u0173 gaus\u0105.<\/p>\n
Tyrime teigiama, kad 3I\/ATLAS metano D ir H santykis yra gerokai didesnis nei Saul\u0117s sistemos k\u016bnuose, o lyginant su gerai i\u0161tirta kometa 67P\/\u010curiumovo\u2013Gerasimenko, jis gali b\u016bti net apie 13 kart\u0173 didesnis. Tokie skai\u010diai leid\u017eia \u012ftarti, kad kometos ledai formavosi itin \u0161altoje, ankstyvos Visatos aplinkoje ir gal\u0117jo patirti intensyvi\u0105 kosmini\u0173 spinduli\u0173 ap\u0161vit\u0105.<\/p>\n
Analizei pasitelktos James Webb kosminio teleskopo infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 galimyb\u0117s, kurios ypa\u010d tinka silpnai \u0161vie\u010dian\u010di\u0173 molekuli\u0173 signalams aptikti. Steb\u0117jimai atlikti kometai esant ma\u017edaug 2,5 karto toliau nuo Saul\u0117s nei \u017dem\u0117, jai skriejant per asteroid\u0173 juostos srit\u012f.<\/p>\n
Infraraudonojo diapazono matavimai leid\u017eia tiksliau nustatyti molekulin\u0119 sud\u0117t\u012f ir izotop\u0173 santykius, o tai svarbu bandant atkurti kometos \u201egimimo viet\u0105\u201c. Kadangi protoplanetiniai diskai aplink jaunas \u017evaig\u017edes da\u017enai yra sunkiai perregimi, tokie nat\u016braliai atkeliaujantys pavyzd\u017eiai padeda patikrinti astrocheminius modelius realiais duomenimis.<\/p>\n
Mokslininkai kelia hipotez\u0119, kad 3I\/ATLAS gal\u0117jo formuotis aplink labai sen\u0105 Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako \u017evaig\u017ed\u0119, kai Visatoje dar buvo ma\u017eiau sunki\u0173j\u0173 element\u0173. Papildomu u\u017euominu laikomas ir ma\u017eesnis anglies-13 izotopo kiekis, kuris gali rodyti kilm\u0119 i\u0161 ankstyvesni\u0173 kosmini\u0173 epoch\u0173, kai med\u017eiaga dar nebuvo taip \u201epraturtinta\u201c ankstesni\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 kart\u0173.<\/p>\n
\u201ePadid\u0117j\u0119s metano deuterio ir vandenilio santykis atitinka prielaid\u0105, kad ledai formavosi \u0161altoje, ma\u017eo metali\u0161kumo aplinkoje, veikiamoje intensyvios kosmini\u0173 spinduli\u0173 ap\u0161vitos\u201c, \u2013 teigiama tyrime.<\/p>\n
Jei interpretacijos pasitvirtins, kometa 3I\/ATLAS gal\u0117t\u0173 b\u016bti vienas seniausi\u0173 iki \u0161iol tiesiogiai tirt\u0173 ma\u017e\u0173j\u0173 k\u016bn\u0173, o jos med\u017eiaga b\u016bt\u0173 susiformavusi dar gerokai prie\u0161 atsirandant Saulei. Tokie radiniai ne tik praple\u010dia \u017einias apie tai, kaip skirtingose aplinkose gimsta kometos ir planet\u0173 sistemos, bet ir primena, kokie ilgi ir sud\u0117tingi yra kosminiai laiko masteliai.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale \u201eNature Astronomy\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tarp\u017evaig\u017edin\u0117 kometa 3I\/ATLAS nustebino mokslininkus: jos cheminiai po\u017eymiai leid\u017eia \u012ftarti, kad ledai susiformavo labai anksti, dar prie\u0161 Saul\u0117s gimim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[51395,34125,51396,50928,1544,8531,51394],"miestas":[],"class_list":["post-66724","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-3i-atlas","tag-izotopai","tag-james-webb-kosminis-teleskopas","tag-kometos","tag-nasa","tag-nature-astronomy","tag-tarpzvaigzdiniai-objektai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66724","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66724"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66724\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66724"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66724"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66724"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66724"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}