{"id":66725,"date":"2026-10-31T14:36:15","date_gmt":"2026-10-31T14:36:15","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/31\/mokslininkai-prabilo-apie-van-aleno-barjera-galinga-audra-parode-kad-jis-pazeidziamas\/"},"modified":"2026-10-31T14:36:15","modified_gmt":"2026-10-31T14:36:15","slug":"mokslininkai-prabilo-apie-van-aleno-barjera-galinga-audra-parode-kad-jis-pazeidziamas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/31\/mokslininkai-prabilo-apie-van-aleno-barjera-galinga-audra-parode-kad-jis-pazeidziamas\/","title":{"rendered":"Mokslininkai prabilo apie Van Aleno \u201ebarjer\u0105\u201c: galinga audra parod\u0117, kad jis pa\u017eeid\u017eiamas"},"content":{"rendered":"<p>Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad \u017dem\u0119 juosiantys Van Aleno radiaciniai dir\u017eai turi beveik ne\u012fveikiam\u0105 rib\u0105, saugan\u010di\u0105 nuo itin energing\u0173 elektron\u0173 priart\u0117jimo prie planetos. Ta\u010diau nauja analiz\u0117 rodo, kad ekstremaliomis kosmini\u0173 or\u0173 s\u0105lygomis \u0161i riba gali b\u016bti per\u017eengta.<\/p>\n<p>Apie tai mokslininkai paskelb\u0117 i\u0161nagrin\u0117j\u0119 2024 met\u0173 gegu\u017e\u0119 \u012fvykusios itin stiprios geomagnetin\u0117s audros duomenis. Japonijos palydovas Arase u\u017efiksavo, kad vidin\u0117je radiacinio dir\u017eo zonoje elektronai buvo \u012fgreitinti iki megaelektronvolt\u0173 energij\u0173, kur tokio rei\u0161kinio buvo nesitik\u0117ta.<\/p>\n<h2>Kas yra Van Aleno dir\u017eai<\/h2>\n<p>Van Aleno dir\u017eai yra dvi pagrindin\u0117s \u012fkraut\u0173 daleli\u0173 zonos, kurias \u017dem\u0117s magnetinis laukas sulaiko aplink planet\u0105. I\u0161oriniame dir\u017ee da\u017eniau dominuoja elektronai, kuri\u0173 energij\u0105 sustiprina Saul\u0117s sukelti procesai, o vidiniame daugiau proton\u0173, atsirandan\u010di\u0173 kosminiams spinduliams s\u0105veikaujant su atmosfera.<\/p>\n<p>Dar 2014 metais NASA Van Allen Probes misijos steb\u0117jimai i\u0161ry\u0161kino labai staigi\u0105 rib\u0105, u\u017e kurios patys pavojingiausi, beveik \u0161viesos grei\u010diui prilygstantys elektronai paprastai nekeliaudavo. Tuomet \u0161i zona buvo pavadinta tarsi neper\u017eengiama u\u017etvara, siejama su \u0161altos plazmos sritimi aplink \u017dem\u0119.<\/p>\n<h2>Kas nutiko 2024 met\u0173 gegu\u017e\u0119<\/h2>\n<p>2024 met\u0173 gegu\u017e\u0119 \u017dem\u0119 pasiek\u0117 G5 kategorijos geomagnetin\u0117 audra, priskiriama prie stipriausi\u0173 pagal NOAA skal\u0119. Tokias audras paprastai sukelia didel\u0117s energijos Saul\u0117s \u017eybsniai ir vainikin\u0117s mas\u0117s i\u0161metimai, kurie \u012f \u017dem\u0117s magnetosfer\u0105 atne\u0161a magnetizuot\u0105 plazm\u0105.<\/p>\n<p>Arase duomenys parod\u0117, kad audrai slopstant itin didel\u0117s energijos elektron\u0173 srautas vidin\u0117je zonoje \u0161oktel\u0117jo daugiau kaip 5 000 kart\u0173, palyginti su laikotarpiu iki audros. Ypa\u010d svarbu tai, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 daug\u0117jo ma\u017eesn\u0117s energijos elektron\u0173, o didesn\u0117s energijos dalel\u0117s atsirado v\u0117liau, kas leid\u017eia manyti, jog jos buvo \u012fgreitintos vietoje, o ne tik atgabentos i\u0161 tolimesni\u0173 sri\u010di\u0173.<\/p>\n<p>Komanda, vadovaujama Nagojos universiteto mokslininko Yoshizumi Miyoshi, \u0161\u012f efekt\u0105 sieja su tuo, kad audra smarkiai nualino \u0161altos plazmos aplink\u0105. Tokiomis s\u0105lygomis sustipr\u0117jo vadinamosios choro elektromagnetin\u0117s bangos, kurios, u\u017euot i\u0161sklaid\u017eiusios elektronus, gal\u0117jo juos spartinti.<\/p>\n<p>\u201eParod\u0117me, kad \u0161i u\u017etvara gali b\u016bti per\u017eengta esant ekstremaliems kosmini\u0173 or\u0173 rei\u0161kiniams\u201c, \u2013 sak\u0117 Yoshizumi Miyoshi.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai svarbu palydovams ir \u017emon\u0117ms<\/h2>\n<p>Itin energingi elektronai kosmose laikomi viena pavojingiausi\u0173 radiacijos form\u0173 palydov\u0173 elektronikai. Jie gali prasiskverbti pro apsauginius sluoksnius, sukelti gedimus, pagreitinti komponent\u0173 sen\u0117jim\u0105 ir sutrumpinti kosmini\u0173 aparat\u0173 eksploatacijos laik\u0105.<\/p>\n<p>\u017dmon\u0117ms tokia radiacija ypa\u010d aktuali misijoms u\u017e \u017eemosios \u017dem\u0117s orbitos rib\u0173, taip pat planuojant ilgesnius skryd\u017eius ir kuriant patikimas apsaugos strategijas. Nauji rezultatai rodo, kad rizikos vertinimui b\u016btina geriau suprasti, kaip dalel\u0117s elgiasi per stipriausias geomagnetines audras.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia ir praktin\u0119 pus\u0119: kuo tiksliau bus modeliuojami kosminiai orai, tuo geriau bus galima laiku \u012fsp\u0117ti palydov\u0173 operatorius ir suma\u017einti nuostolius. Be to, 2024 met\u0173 gegu\u017e\u0117s \u012fvykis sutapo su aktyvesniu Saul\u0117s ciklo laikotarpiu, kai dideli\u0173 audr\u0173 tikimyb\u0117 paprastai i\u0161auga.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2024 metais gegu\u017e\u0119 itin stipri Saul\u0117s sukelta audra parod\u0117, kad \u017dem\u0117s Van Aleno radiacin\u0117 \u201eu\u017etvara\u201c gali b\u016bti per\u017eengta, o tai svarbu palydov\u0173 saugumui.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66726,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[51398,30514,4481,9773,2253,19016,51397],"miestas":[],"class_list":["post-66725","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-arase","tag-geomagnetines-audros","tag-kosminiai-orai","tag-nagojos-universitetas","tag-palydovai","tag-saules-audros","tag-van-aleno-dirzai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66725","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66725"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66725\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66726"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66725"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66725"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66725"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66725"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}