Mokslininkai jau beveik \u0161imtmet\u012f bando \u012fvertinti, kiek \u017emogaus kalbos gali suprasti \u0161unys ir nuo ko tai priklauso. Ankstyvieji steb\u0117jimai rod\u0117, kad dresuojami \u0161unys geba atpa\u017einti de\u0161imtis komand\u0173 bei frazi\u0173, o v\u0117lesni tyrimai \u0161i\u0105 rib\u0105 gerokai kilstel\u0117jo.<\/p>\n
Vienas da\u017eniausiai cituojam\u0173 vertinim\u0173 siejamas su \u0161un\u0173 elgsen\u0105 tyrin\u0117jusiu psichologu Stanley Corenu, kuris apibendrindamas skirtingus duomenis teig\u0117, kad dauguma \u0161un\u0173 gali suprasti daugiau nei 150 \u017eod\u017ei\u0173. Jo vertinimu, i\u0161skirtinai gab\u016bs \u0161unys gali i\u0161mokti gerokai daugiau, o kai kurios u\u017eduotys atitinka ankstyvo am\u017eiaus vaiko geb\u0117jimus.<\/p>\n
V\u0117liau Kanadoje atliktos apklausos, kuriose dalyvavo 165 \u012fvairi\u0173 veisli\u0173 \u0161un\u0173 \u0161eimininkai, pateik\u0117 \u017eemi\u0161kesn\u012f vidurk\u012f. Remiantis surinktais atsakymais, \u0161unys, \u0161eiminink\u0173 vertinimu, vidutini\u0161kai reaguoja \u012f ma\u017edaug 89 skirtingus \u017eod\u017eius ar frazes, o i\u0161skirtinis atvejis perkop\u0117 200 signal\u0173 rib\u0105.<\/p>\n
Tokiuose tyrimuose da\u017eniausiai kartojasi paprastos, kasdien\u0117je dres\u016broje naudojamos komandos, pavyzd\u017eiui, ateik, lauk, palik, gul\u0117k, taip pat su rutina susij\u0119 \u017eod\u017eiai, tokie kaip pasivaik\u0161\u010dioti ar skan\u0117stas. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad svarbu ne vien \u017eod\u017eio skambesys, bet ir intonacija, situacija bei gestai, tod\u0117l \u0161eimininkams kartais susidaro \u012fsp\u016bdis, jog \u0161uo supranta daugiau, nei i\u0161 ties\u0173 atpa\u017e\u012fsta vien i\u0161 \u017eod\u017ei\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat pastebi, kad geb\u0117jimai smarkiai skiriasi: \u012ftakos turi veisl\u0117, individualios savyb\u0117s, motyvacija ir dres\u016bros kokyb\u0117. Apklausose daugiau \u017eod\u017ei\u0173 da\u017eniau \u201esurinkdavo\u201c darbin\u0117ms u\u017eduotims i\u0161vesti ar aktyviai treniruojami \u0161unys, tarp j\u0173 da\u017enai minimi austral\u0173 aviganiai, borderkoliai ir vokie\u010di\u0173 aviganiai.<\/p>\n
Pastaraisiais metais d\u0117mesys krypsta ir \u012f tai, kaip \u0161uns smegenys apdoroja \u017emogaus kalb\u0105. Naujesni neurobiologiniai tyrimai su EEG rodo, kad \u0161un\u0173 smegenys gali sinchronizuotis su kalbos ritmu ir \u201egaudyti\u201c tam tikrus pasikartojan\u010dius garsinius d\u0117sningumus, ypa\u010d susijusius su priebalsi\u0173 strukt\u016bra.<\/p>\n
\u201eReguliarus kontaktas su \u017emogaus kalba gali i\u0161mokyti \u0161un\u0173 smegenis geriau atpa\u017einti kalbos d\u0117sningumus, net jei jie nekalba ir nenaudoja kalbos kaip \u017emon\u0117s\u201c, \u2013 teig\u0117 viena i\u0161 tyr\u0117j\u0173 Attila Andics.<\/p>\n
Kartu fiksuojami ir ai\u0161k\u016bs skirtumai tarp \u017emoni\u0173 ir \u0161un\u0173: \u017emon\u0117s, sprend\u017eiant i\u0161 smegen\u0173 reakcij\u0173, paprastai lanks\u010diau perpranta net ne\u012fprastas kalbos strukt\u016bras. Tai rei\u0161kia, kad \u0161uo gali labai s\u0117kmingai i\u0161mokti konkre\u010dius signalus ir j\u0173 reik\u0161mes, ta\u010diau \u017emogaus kalbos \u201ei\u0161\u0161ifravimas\u201c iki smulki\u0173 kalbini\u0173 taisykli\u0173 jam da\u017eniausiai i\u0161lieka ribotas.<\/p>\n
Ekspertai \u0161eimininkams pataria ne vaikytis \u012fsp\u016bding\u0173 skai\u010di\u0173, o nuosekliai kurti ai\u0161kias asociacijas. Trumpi, vienodai tariami \u017eod\u017eiai, pastovi intonacija ir tas pats kontekstas padeda \u0161uniui patikimiau suprasti, ko i\u0161 jo norima, o tai realiame gyvenime svarbiau nei rekordai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimai rodo, kad \u0161unys gali suprasti nuo ma\u017edaug 89 iki daugiau nei 150 \u017eod\u017ei\u0173, o gabiausi per\u017eengia 200 rib\u0105 \u2013 svarbiausia kontekstas ir dres\u016bra.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[47885],"tags":[51489,7522,10110,51488,51490,832,831],"miestas":[],"class_list":["post-66832","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-borderkoliai","tag-dresura","tag-eeg","tag-gyvunu-pazinimas","tag-stanley-coren","tag-sunu-elgsena","tag-sunys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66832","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66832"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66832\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66832"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66832"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66832"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66832"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}