Dar\u017eovi\u0173 lupenos, vaisi\u0173 \u017eiev\u0117s ir kitos bioatliekos netrukus gali tapti \u017ealiava naujo tipo saul\u0117s elementams. Lodz\u0117s technologijos universiteto mokslinink\u0173 komanda kuria sprendim\u0105, kuris leist\u0173 elektr\u0105 gaminti ne tik ant stog\u0173, bet ir ant lang\u0173 bei pastat\u0173 fasad\u0173.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 id\u0117ja \u2013 i\u0161 bioatliekose esan\u010dios anglies pagaminti grafenines kvantines ta\u0161keles \u2013 nanometrinio dyd\u017eio anglies strukt\u016bras. Tokie nanomaterialai domina energetikos tyr\u0117jus d\u0117l geb\u0117jimo sugerti \u0161vies\u0105 ir b\u016bti pritaikomi plonose, lengvose dangose.<\/p>\n
Skirtingai nei \u012fprasti silicio moduliai, kuriami elementai gal\u0117t\u0173 b\u016bti lengvi, lankst\u016bs ir i\u0161 dalies permatomi. Tai atvert\u0173 galimyb\u0119 integruoti fotovoltik\u0105 \u012f stiklo paketus, vitrininius langus ar net i\u0161tisus fasad\u0173 sprendinius, kai energij\u0105 \u201erenka\u201c didel\u0117 pastato dalis.<\/p>\n
Toks po\u017ei\u016bris ypa\u010d aktualus auk\u0161tybiniams biur\u0173 pastatams: j\u0173 stogo plotas da\u017enai nedidelis, o fasad\u0173 ir \u012fstiklint\u0173 pavir\u0161i\u0173 \u2013 labai daug. D\u0117l to net ma\u017eesnio efektyvumo technologija teori\u0161kai gali atsipirkti, jei energija gaminama dideliame plote.<\/p>\n
Mokslininkai pripa\u017e\u012fsta, kad dabartiniai prototipai dar nusileid\u017eia tradicinei fotovoltikai: kuriam\u0173 element\u0173 efektyvumas \u0161iuo metu yra ma\u017edaug tris\u2013keturis kartus ma\u017eesnis nei tipini\u0173 silicio paneli\u0173. Kitaip tariant, vienas kvadratinis metras tokio sprendimo pagamint\u0173 ma\u017eiau elektros, ta\u010diau jo prana\u0161umas b\u016bt\u0173 pritaikomumas ten, kur stand\u017ei\u0173 paneli\u0173 \u012frengti sud\u0117tinga.<\/p>\n
\u201eMes nenorime apsimesti, kad jau \u0161iandien m\u016bs\u0173 elementas efektyvesnis u\u017e silic\u012f. Ta\u010diau jei vietoje vien stogo galime panaudoti ir langus bei fasad\u0105, bendras pagaminamos energijos kiekis gali atrodyti visai kitaip\u201c, \u2013 sak\u0117 projekto vadovas dr. in\u017e. Piotras Zavadzkis.<\/p>\n
Lygiagre\u010diai komanda vysto ir kit\u0105 krypt\u012f \u2013 grafenini\u0173 kvantini\u0173 ta\u0161keli\u0173 naudojim\u0105 kaip dang\u0105 tradiciniams saul\u0117s moduliams. Tokios dangos gal\u0117t\u0173 pagerinti darb\u0105 prastesn\u0117mis s\u0105lygomis, pavyzd\u017eiui, kai ap\u0161vita ma\u017eesn\u0117 d\u0117l debesuotumo ar nepalankaus kritimo kampo.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia ir gamybos proceso aspekt\u0105: reakcij\u0173 terp\u0117je naudojamas vanduo, o pati \u017ealiava b\u016bt\u0173 gaunama i\u0161 atliek\u0173. Tokia kombinacija dera su \u017eiedin\u0117s ekonomikos logika \u2013 siekiu ma\u017einti atliekas ir i\u0161tekli\u0173 vartojim\u0105, kartu kuriant didesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s produktus.<\/p>\n
Technologija jau per\u017eeng\u0117 vien id\u0117jos stadij\u0105 \u2013 sukurti ma\u017eo masto prototipai ir demonstratoriai, rodantys, kad sprendimas veikia. Vis d\u0117lto komercializacij\u0105 labiausiai lems keli veiksniai: efektyvumo didinimas, ilgaam\u017ei\u0161kumo patikrinimas ir bandymai didesniuose plotuose, artimuose realiems langams ar fasad\u0173 segmentams.<\/p>\n
Komanda ruo\u0161iasi pereiti \u012f etap\u0105, susijus\u012f su technologijos perdavimu rinkai \u2013 planuojama steigti bendrov\u0119, kuri gal\u0117t\u0173 t\u0119sti pl\u0117tr\u0105, pritraukti investicijas ir pasirengti gamybos mastelio didinimui. Kada sprendimas pasieks komercinius pastatus, kol kas ne\u012fvardijama \u2013 tam reik\u0117s i\u0161sami\u0173 ilgalaiki\u0173 bandym\u0173 ir patikim\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lodz\u0117s mokslininkai kuria permatomus saul\u0117s elementus i\u0161 bioatliek\u0173: prototipai veikia, bet efektyvum\u0105 ir ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105 dar reikia gerinti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4955,102,2745,9659,38895,13431,6410],"miestas":[],"class_list":["post-66899","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-bioatliekos","tag-dirbtinis-intelektas","tag-fotovoltika","tag-grafenas","tag-nanotechnologijos","tag-saules-elementai","tag-ziedine-ekonomika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66899","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66899"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66899\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66899"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66899"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66899"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66899"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}