Ankstyvojoje Saul\u0117s sistemoje tuo pat metu \u201ekovojo\u201c du labai skirtingi statybiniai ingredientai: didelio kar\u0161\u010dio suformuotos uolien\u0173 granul\u0117s chondrul\u0117s ir \u0161altesn\u0117, smulkiagr\u016bd\u0117 dulki\u0173 matrica, kurioje gausu vandens ledo bei organini\u0173 molekuli\u0173. Naujame tyrime teigiama, kad pirmasis etapas ai\u0161kiai priklaus\u0117 kar\u0161tiems, ugn\u012f simbolizuojantiems komponentams.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pateik\u0117 geochemini\u0173 \u012frodym\u0173, kad per pat\u012f pirm\u0105j\u012f ma\u017edaug milijon\u0105 met\u0173 po Saul\u0117s sistemos formavimosi prad\u017eios besik\u016br\u0119 k\u016bnai buvo beveik be ledo. Tai rei\u0161kia, jog pirmieji planetesimaliai, i\u0161 kuri\u0173 v\u0117liau gal\u0117jo augti planetos ir palydovai, buvo surenkami i\u0161 med\u017eiag\u0173, kurios geriau atlaik\u0117 auk\u0161tas temperat\u016bras.<\/p>\n
I\u0161vados padarytos tiriant gele\u017einius meteoritus, kurie i\u0161laiko ankstyviausi\u0173 planetesimali\u0173 cheminius p\u0117dsakus. Kadangi j\u0173 \u201emotininiai\u201c k\u016bnai buvo visi\u0161kai i\u0161silyd\u0119, tokie fragmentai laikomi ypa\u010d ankstyvi ir padedantys atsekti pa\u010di\u0105 Saul\u0117s sistemos prad\u017ei\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai ie\u0161kojo dviej\u0173 pagrindini\u0173 rodikli\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 atskirti chondruli\u0173 ir matricos ind\u0117l\u012f. Buvo vertinamas sieros kiekis, kuris da\u017eniau siejamas su matrica, ir gele\u017eies oksidacijos po\u017eymiai, atspindintys vandens ledo bei oksiduot\u0173 dulki\u0173 dal\u012f.<\/p>\n
Abu nepriklausomi metodai parod\u0117 t\u0105 pa\u010di\u0105 krypt\u012f: ankstyvieji k\u016bnai buvo netik\u0117tai skurd\u016bs matricos, taigi ir laki\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173, \u012fskaitant led\u0105. Tyr\u0117j\u0173 skai\u010diavimais, ankstyviausi\u0173 i\u0161orini\u0173 Saul\u0117s sistemos k\u016bn\u0173 sud\u0117tyje chondrul\u0117s gal\u0117jo sudaryti apie 83\u201392 proc., o ledo turting\u0173 dulki\u0173 buvo labai ma\u017eai.<\/p>\n
\u201e\u0160ie ma\u017ei uolien\u0173 rutuliukai yra pagrindiniai statybiniai blokai, i\u0161 kuri\u0173 galiausiai buvo surinktos planetos\u201c, \u2013 sak\u0117 Jeilio universiteto \u017dem\u0117s ir planet\u0173 mokslininkas Damanveer Grewal.<\/p>\n
\u201eDabar \u017einome, kad jie buvo atrenkami ir \u012ftraukiami \u012f pirm\u0105j\u0105 kiet\u0173 k\u016bn\u0173 kart\u0105 nuo pat prad\u017ei\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Damanveer Grewal.<\/p>\n
Ankstesni darbai rod\u0117, kad pra\u0117jus ma\u017edaug 2 milijonams met\u0173 nuo Saul\u0117s sistemos formavimosi prad\u017eios chondruli\u0173 \u201e\u012ftaka\u201c ma\u017e\u0117jo, o ledin\u0117 matrica v\u0117lesniuose k\u016bnuose tapo svarbesn\u0117. Naujas tyrimas \u0161i\u0105 bendr\u0105 krypt\u012f papildo ankstyviausio periodo detal\u0117mis ir parodo, kad pradinis etapas buvo dar labiau \u201eugningas\u201c, nei manyta.<\/p>\n
Viena i\u0161 si\u016blom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 aerodinaminis r\u016b\u0161iavimas protoplanetiniame diske: tankesn\u0117s, tvirtesn\u0117s ir kompakti\u0161kesn\u0117s chondrul\u0117s gal\u0117jo lengviau kauptis \u012f gumulus ir sudaryti didesnius k\u016bnus. V\u0117liau disko s\u0105lygos, dulki\u0173 ir duj\u0173 santykis bei jud\u0117jimo re\u017eimai gal\u0117jo pasikeisti taip, kad prad\u0117jo dominuoti smulkesn\u0117, laki\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 turtinga matrica.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f meteorituose matom\u0105 sprag\u0105: labai anksti susiformavusi\u0173 chondruli\u0173 p\u0117dsak\u0173 i\u0161lik\u0119 ma\u017eiau, nes dalis pirm\u0173j\u0173 k\u016bn\u0173 d\u0117l vidin\u0117s \u0161ilumos buvo i\u0161silyd\u0119 ir \u201ei\u0161tryn\u0117\u201c pirmin\u0119 strukt\u016br\u0105. D\u0117l to gele\u017einiai meteoritai tampa ypa\u010d vertingu langeliu \u012f laikotarp\u012f, kurio tiesiogini\u0173 liudijim\u0173 turime nedaug.<\/p>\n
\u0160ios i\u0161vados svarbios ne tik ai\u0161kinantis, kaip susiformavo \u017dem\u0117 ar kitos m\u016bs\u0173 sistemos planetos. Jos rodo, kad ankstyvas planet\u0173 \u201esurinkimas\u201c nebuvo atsitiktinis med\u017eiag\u0173 mi\u0161inys, o veikiau selektyvus procesas, priklaus\u0119s nuo daleli\u0173 fizikini\u0173 savybi\u0173 ir disko dinamikos.<\/p>\n
Toks scenarijus gali pad\u0117ti geriau interpretuoti ir kit\u0173 planetini\u0173 sistem\u0173 steb\u0117jimus, kai i\u0161 protoplanetini\u0173 disk\u0173 spinduliuot\u0117s ar chemini\u0173 para\u0161\u0173 sprend\u017eiama, kokiomis s\u0105lygomis gal\u0117jo gimti planetos. Kuo tiksliau suprantame, kaip anksti pasiskirst\u0117 ledas ir uolienos, tuo patikimiau galime vertinti, kur kitur gal\u0117t\u0173 susidaryti vandens turtingi pasauliai.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature Astronomy\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas \u201eNature Astronomy\u201c tyrimas rodo, kad pirmieji Saul\u0117s sistemos k\u016bnai buvo beveik be ledo ir sudaryti daugiausia i\u0161 chondruli\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66929,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[51572,16748,8531,51573,6702,51574],"miestas":[],"class_list":["post-66928","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-chondrules","tag-meteoritai","tag-nature-astronomy","tag-planetu-formavimasis","tag-saules-sistema","tag-yale-university"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66928","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66928"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66928\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66929"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66928"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66928"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66928"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66928"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}