\u017dem\u0117s klimatas nat\u016braliai svyruoja tarp \u0161altesni\u0173 ir \u0161iltesni\u0173 laikotarpi\u0173, o ledynme\u010diai n\u0117ra vien praeities reliktas. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad geologiniu po\u017ei\u016briu vis dar gyvename ledynme\u010dio epochoje, tik dabar t\u0119siasi \u0161iltesn\u0117 tarpledynmetin\u0117 faz\u0117, prasid\u0117jusi ma\u017edaug prie\u0161 11 700 met\u0173.<\/p>\n
Naujas tyrimas rodo, kad pagal nat\u016brali\u0105 klimato kaitos logik\u0105 \u017dem\u0117 gal\u0117jo jau prad\u0117ti kelion\u0119 \u012f nauj\u0105 apled\u0117jim\u0105. Visgi \u0161\u012f proces\u0105, kaip teigiama, sustabd\u0117 \u017emogaus sukelta klimato kaita, pakeitusi temperat\u016br\u0173 trajektorij\u0105 per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius ir \u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
Tyrime didelis d\u0117mesys skirtas Barenso ledo kepurei Kanados Arktyje, kuri laikoma vienu paskutini\u0173 kadaise mil\u017eini\u0161ko Laurentido ledyno sistemos liku\u010di\u0173. Laurentidas pleistoceno laikotarpiu deng\u0117 dideles \u0160iaur\u0117s Amerikos teritorijas, o jo \u012ftaka siejama ir su pasaulinio j\u016bros lygio poky\u010diais.<\/p>\n
Siekiant atkurti ledo kepur\u0117s istorij\u0105, naudoti du nepriklausomi datavimo b\u016bdai: kosmogeninio berilio-10 matavimai uolienose ir anglies-14 analiz\u0117 organin\u0117se liekanose, kurios atsiv\u0117r\u0117 ledynui traukiantis. Tokie metodai leid\u017eia nustatyti, kada vietov\u0119 deng\u0117 ledas ir kada ji v\u0117l buvo atidengta atmosferos poveikiui.<\/p>\n
Duomenys leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad ma\u017edaug prie\u0161 2 000 met\u0173 ledo mas\u0117 \u0117m\u0117 did\u0117ti, o tai gal\u0117jo b\u016bti ankstyvas signalas, kad prasideda nauja apled\u0117jimo faz\u0117. Ta\u010diau situacija apsivert\u0117 XX am\u017eiaus antroje pus\u0117je, kai vasar\u0173 \u0161ilt\u0117jimas smarkiai sustiprino tirpsm\u0105.<\/p>\n
\u201eAtrod\u0117, kad viskas klostosi pagal nat\u016bral\u0173 scenarij\u0173 ir apled\u0117jimas jau pradeda stipr\u0117ti, bet procesas netik\u0117tai sustojo\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autoriai, apibendrindami rekonstrukcijos rezultatus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161skiria, kad apie 1960 metus ledo kepur\u0117 gal\u0117jo pasiekti did\u017eiausi\u0105 savo i\u0161plitim\u0105 \u0161iuolaikin\u0117je istorijoje, o v\u0117liau per\u0117jo \u012f neigiam\u0105 mas\u0117s balans\u0105. Tai rei\u0161kia, kad \u0161iltuoju sezonu ledas praranda daugiau mas\u0117s, nei sp\u0117ja atkurti per \u017eiem\u0105.<\/p>\n
\u0160i tendencija siejama su \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 koncentracijos augimu, kuris spart\u0117jo nuo pramon\u0117s revoliucijos laikotarpio, ma\u017edaug nuo 1750 met\u0173. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad nat\u016bralius orbitinius \u017dem\u0117s ciklus, lemian\u010dius ilgalaikius klimato svyravimus, pastaruoju metu vis labiau nustelbia \u017emogaus veiklos poveikis.<\/p>\n
Kontekstui svarbu ir tai, kad vadinamojo ma\u017eojo ledynme\u010dio metu, ypa\u010d XVIII\u2013XIX am\u017eiais, dalyje \u0160iaur\u0117s pusrutulio vyravo \u0161altesn\u0117s s\u0105lygos. Ta\u010diau v\u0117lesnis spartus at\u0161ilimas, sustipr\u0117j\u0119s XX am\u017eiaus antroje pus\u0117je, pakeit\u0117 krypt\u012f, kuri nat\u016braliai gal\u0117jo vestis \u012f ilgesn\u012f v\u0117sim\u0105.<\/p>\n
\u201eTai, kas ilg\u0105 laik\u0105 atrod\u0117 nusp\u0117jama ir nat\u016bralu, dabar nebevyksta taip, kaip tur\u0117t\u0173 vykti be \u017emogaus \u012ftakos\u201c, \u2013 sak\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n
Mokslininkai persp\u0117ja, kad jei dabartin\u0117s at\u0161ilimo tendencijos i\u0161liks, tokie ledyn\u0173 liku\u010diai kaip Barenso ledo kepur\u0117 gali toliau spar\u010diai trauktis. Tai reik\u0161t\u0173 ne tik regionin\u0117s ekosistemos poky\u010dius, bet ir dar vien\u0105 ai\u0161k\u0173 signal\u0105, kaip greitai \u0161iuolaikin\u0117 klimato kaita kei\u010dia procesus, kurie anks\u010diau trukdavo t\u016bkstantme\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad \u017dem\u0117 gal\u0117jo jau art\u0117ti prie naujo ledynme\u010dio, ta\u010diau \u017emogaus sukelta klimato kaita \u0161\u012f proces\u0105 sustabd\u0117 ir pagreitino ledyn\u0173 tirpsm\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66932,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3699,874,34578,673,3709,14572,20048],"miestas":[],"class_list":["post-66931","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-arktis","tag-geologija","tag-holocenas","tag-klimato-kaita","tag-ledynai","tag-pleistocenas","tag-siltnamio-efektas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66931","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66931"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66931\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66932"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66931"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66931"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66931"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66931"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}