Kanados Bafino saloje traukiantis Barnso ledo kupolas atidengia saman\u0173 plotus, kurie saul\u0117s nemat\u0117 apie 2 000 met\u0173. Mokslininkai sako, kad \u0161is ledynas tuo metu pl\u0117t\u0117si ne \u0161iaip sau \u2013 tai gal\u0117jo b\u016bti kito \u017dem\u0117s ledynme\u010dio u\u017euomazga.<\/p>\n
\u017durnale \u201eScience\u201c publikuotame tyrime keliama mintis, kad \u017emoni\u0173 sukeltos \u0161iltnamio duj\u0173 emisijos \u0161\u012f proces\u0105 nutrauk\u0117 dar jam \u012fsib\u0117g\u0117jant. Kitaip tariant, i\u0161kastinio kuro deginimas gal\u0117jo \u201epermu\u0161ti\u201c nat\u016bralius klimato ciklus, kurie formavo \u017dem\u0117s klimat\u0105 milijonus met\u0173.<\/p>\n
Tyrimo autoriai d\u0117mes\u012f sutelk\u0117 \u012f Barnso ledo kupol\u0105 \u2013 paskutin\u0119 did\u017eiulio Laurentid\u0117s ledyninio skydo, kadaise dengusio didel\u0119 \u0160iaur\u0117s Amerikos dal\u012f, liekan\u0105. Skirtingai nei daugelis ledyn\u0173, \u0161is kupolas yra tarsi \u201eprilip\u0119s\u201c prie uolien\u0173 pagrindo, tod\u0117l po juo esanti augmenija nebuvo suardoma ir tapo savoti\u0161ku istoriniu \u012fra\u0161u.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, ma\u017edaug nuo 1960 met\u0173 ledas \u0117m\u0117 spar\u010diai trauktis, o 2010 metais sniego kaupimosi zona, kur ledynas paprastai \u201epasipildo\u201c, \u0161iame kupole i\u0161 esm\u0117s i\u0161nyko. Tai laikoma \u017eenklu, kad balansas tapo neigiamas \u2013 tirpimas \u0117m\u0117 vir\u0161yti prieaug\u012f.<\/p>\n
Nor\u0117dami suprasti, kada ir kaip kito ledo kupolo ribos, tyr\u0117jai r\u0117m\u0117si dviem datavimo metodais. Vienas j\u0173 \u2013 kosmini\u0173 spinduli\u0173 poveik\u012f fiksuojantis retas radioaktyvus berilio izotopas, aptinkamas uolienose, kurios ilg\u0105 laik\u0105 buvo atviros dangui.<\/p>\n
\u0160i\u0173 m\u0117gini\u0173 analiz\u0117 leido spr\u0119sti, kad senasis ledyninis skydas buvo susitrauk\u0119s iki ma\u017eiausio ploto ma\u017edaug prie\u0161 3 560 met\u0173. V\u0117lesniam etapui mokslininkai naudojo kit\u0105 \u201elaikrod\u012f\u201c \u2013 radiokarbonin\u012f datavim\u0105.<\/p>\n
Ledynui traukiantis, i\u0161 po jo i\u0161lindusi augmenija \u2013 jau seniai \u017euvusios samanos ir kiti augalai \u2013 buvo datuota siekiant nustatyti, kada ledas jas u\u017eklojo. Taip buvo atkurtas vaizdas, kad ledo kupolas v\u0117l \u0117m\u0117 pl\u0117stis ma\u017edaug prie\u0161 2 000 met\u0173, o ry\u0161kesnis augimo etapas sutapo su itin v\u0117siomis vasaromis 1780\u20131880 met\u0173 laikotarpiu.<\/p>\n
Tyrime teigiama, kad b\u016btent apie 1960 metus matomas ai\u0161kus l\u016b\u017eis, kai ledo kupolas i\u0161 pl\u0117timosi faz\u0117s per\u0117jo \u012f spart\u0173 traukim\u0105si. Autoriai tai sieja su did\u0117jan\u010dia \u0161iltnamio duj\u0173 koncentracija atmosferoje, kuri, j\u0173 vertinimu, gal\u0117jo nusverti nat\u016brali\u0105 tendencij\u0105 \u0161iam regionui v\u0117sti.<\/p>\n
Publikacijoje nurodoma, kad iki 1960 met\u0173 \u0161iltnamio duj\u0173 kiekis buvo pakil\u0119s ma\u017edaug 62 dalimis milijonui anglies dvideginio ekvivalento vir\u0161 ikiindustrinio lygio, o iki 2024 met\u0173 pakilimas es\u0105 siek\u0117 dar apie 138 dalis milijonui. \u0160is fonas, anot tyr\u0117j\u0173, atitinka laik\u0105, kai Bafino salos ledynai prad\u0117jo ai\u0161kiai nykti.<\/p>\n
Vis d\u0117lto patys autoriai pabr\u0117\u017eia, kad nereik\u0117t\u0173 daryti supaprastintos i\u0161vados, jog globalus at\u0161ilimas \u201ei\u0161gelb\u0117jo\u201c \u017emonij\u0105 nuo ledynme\u010dio. Ledynme\u010diai formuojasi t\u016bkstantme\u010diais, o dabartinis klimato pokytis, mokslinink\u0173 vertinimu, rei\u0161kia, kad \u017emonija \u012f\u017eeng\u0117 \u012f dar menkai pa\u017e\u012fstam\u0105 klimato re\u017eim\u0105.<\/p>\n
Ne visi mokslininkai sutinka, kad vien Barnso ledo kupolo augimo signal\u0173 pakanka tvirtinti, jog ledynmetis jau buvo \u201eprasid\u0117j\u0119s\u201c. Kritikai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tradici\u0161kai ledynme\u010dio prad\u017eia apibr\u0117\u017eiama tada, kai ima augti mil\u017eini\u0161ki ledyniniai skydai, sukaupiantys tiek ledo, kad tai reik\u0161mingai paveikia pasaulin\u012f j\u016bros lyg\u012f.<\/p>\n
Tyrimo autoriai atsako, kad toks po\u017ei\u016bris gali praleisti pa\u010di\u0105 prad\u017ei\u0105 \u2013 pirmuosius ledo augimo \u017eingsnius, kurie kaip tik ir yra u\u017efiksuoti \u0161ioje vietov\u0117je. Anot j\u0173, Barnso ledo kupolas suteikia ret\u0105 galimyb\u0119 steb\u0117ti, kaip re-ledyn\u0117jimas prasideda kra\u0161tovaizdyje.<\/p>\n
Tyrimas prisideda prie platesn\u0117s diskusijos apie tai, kiek \u017emoni\u0173 sukelti i\u0161metimai pakeit\u0117 ilgalaikius \u017dem\u0117s klimato ciklus ir ar ateityje bus \u201epraleista\u201c daugiau nat\u016braliai tik\u0117tin\u0173 ledyn\u0117jimo etap\u0173. Galutinis atsakymas, mokslinink\u0173 teigimu, priklausys ir nuo to, kokios bus b\u016bsimos anglies emisijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas sieja Barnso ledo kupolo traukim\u0105si nuo 1960 met\u0173 su \u0161iltnamio dujomis ir kelia versij\u0105 apie sustabdyt\u0105 ledynme\u010dio prad\u017ei\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[51644,51643,34578,673,51642,882,4657],"miestas":[],"class_list":["post-67040","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-bafino-sala","tag-barnso-ledo-kupolas","tag-holocenas","tag-klimato-kaita","tag-ledynmeciai","tag-radiokarboninis-datavimas","tag-siltnamio-dujos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67040","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67040"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67040\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67040"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67040"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67040"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67040"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}