Viduram\u017ei\u0173 Anglijos karaliaus Henriko II keturi s\u016bn\u016bs \u2013 Henrikas Jaunasis Karalius, Ri\u010dardas Li\u016bta\u0161irdis, D\u017eefris Bretanietis ir Jonas Be\u017eemis \u2013 per kelis de\u0161imtme\u010dius trukusius konfliktus atsigr\u0119\u017e\u0117 prie\u0161 t\u0117v\u0105 ir vienas prie\u0161 kit\u0105. \u0160i dinastin\u0117 kova tapo viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l did\u017eiul\u0117 An\u017eu (Angevin) imperija galiausiai subyr\u0117jo.<\/p>\n
Imperija, suformuota Henriko II valdose sujungus Anglij\u0105 ir pla\u010dius \u017eemi\u0173 plotus Pranc\u016bzijoje, apr\u0117p\u0117 didel\u0119 dal\u012f \u0161iandienin\u0117s Pranc\u016bzijos. Straipsnyje, kur\u012f publikuoja \u201eThe Collector\u201c, pabr\u0117\u017eiama, kad tokiai teritorijai i\u0161laikyti reik\u0117jo \u0161eimos vienyb\u0117s, ta\u010diau b\u016btent jos ir pritr\u016bko.<\/p>\n
Henrikui II problema buvo dviguba: jis tur\u0117jo ir daug \u017eemi\u0173, ir daug \u012fp\u0117dini\u0173. Tuo metu pirmagimyst\u0117s principas dar nebuvo galutinai \u012fsitvirtin\u0119s, tod\u0117l valdovas planavo turt\u0105 ir titulus paskirstyti keliems s\u016bnums, o ne vienam vyriausiajam.<\/p>\n
Toks sprendimas, nors ir atrod\u0117 prakti\u0161kas, tapo nuolatini\u0173 ambicij\u0173, pavydo bei politini\u0173 intrig\u0173 \u0161altiniu. Kartu tai atv\u0117r\u0117 galimybi\u0173 Pranc\u016bzijos kar\u016bnai, kuri gal\u0117jo i\u0161naudoti Plantagenet\u0173 \u0161eimos nesantaik\u0105 savo naudai.<\/p>\n
1170 metais Henrikas II ne\u012fprastai savo gyvenimo metu kar\u016bnavo vyriausi\u0105 i\u0161likus\u012f s\u016bn\u0173 Henrik\u0105, vadint\u0105 Jaunuoju Karaliumi. Tai tur\u0117jo sustiprinti dinastin\u012f stabilum\u0105 ir u\u017etikrinti skland\u0173 sosto paveld\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau praktikoje Henrikas Jaunasis Karalius liko \u201ekaralius be karalyst\u0117s\u201c: jis netur\u0117jo realios vald\u017eios ir finansin\u0117s savaranki\u0161kumo, o tai rei\u0161k\u0117 priklausomyb\u0119 nuo t\u0117vo. Nepasitenkinimas augo, o i\u0161eities jis nemat\u0117 \u2013 t\u0117vas neketino nei pasitraukti, nei dalintis faktine galia.<\/p>\n
L\u016b\u017eio ta\u0161ku tapo 1173 met\u0173 vasaris, kai Henrikas II paskelb\u0117 ketinantis perduoti jaun\u0117liui Jonui tris strategi\u0161kai svarbias pilis. Kadangi tai buvo laikoma dalimi to, k\u0105 tur\u0117jo paveld\u0117ti Jaunasis Karalius, sprendimas \u012fpliesk\u0117 atvir\u0105 mai\u0161t\u0105.<\/p>\n
Netrukus \u012f konflikt\u0105 \u012fsitrauk\u0117 ir kiti broliai \u2013 Ri\u010dardas bei D\u017eefris, o Henriko II \u017emona Eleonora Akvitani\u0161k\u0117 buvo sulaikyta, kai band\u0117 i\u0161vykti. Sukilimas ypa\u010d smarkiai paliet\u0117 Normandij\u0105 \u2013 gyvybi\u0161kai svarb\u0173 tilt\u0105 tarp Anglijos ir \u017eemi\u0173 \u017eemyne.<\/p>\n
Kova truko apie pusantr\u0173 met\u0173 ir 1174 metais Henrikas II laim\u0117jo, ta\u010diau \u0161eimos taika buvo laikina. Sukilimams kartojantis, imperija silpo, o t\u0117vo ir s\u016bn\u0173 santykiai taip ir negr\u012f\u017eo \u012f ankstesn\u0119 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n
Po Henriko Jaunojo Karaliaus mirties 1183 metais pagrindiniu \u012fp\u0117diniu tapo Ri\u010dardas. Vis d\u0117lto konfliktai nesibaig\u0117: Henrikas II m\u0117gino perleisti Akvitanij\u0105 Jonui, ta\u010diau Ri\u010dardas atsisak\u0117 \u2013 jis ilgus metus stiprino savo \u012ftak\u0105 \u0161iose \u017eem\u0117se.<\/p>\n
1189 metais Ri\u010dardui per\u0117mus sost\u0105, jis netrukus susitelk\u0117 \u012f Tre\u010di\u0105j\u012f kry\u017eiaus \u017eyg\u012f. Tam finansuoti Anglijoje buvo \u012fvesti mokes\u010diai, tap\u0119 rimta na\u0161ta gyventojams.<\/p>\n
Nors Jeruzal\u0117s u\u017eimti Ri\u010dardui nepavyko, jis i\u0161gars\u0117jo kaip karys, be kita ko \u2013 prie Akr\u0117s apgulties. Ta\u010diau kelion\u0117 namo baig\u0117si nelaisve: 1192 metais Ri\u010dard\u0105 su\u0117m\u0117 Austrijos kunigaik\u0161tis Leopoldas, o v\u0117liau jis buvo perduotas \u0160ventosios Romos imperatoriaus globai.<\/p>\n
U\u017e karaliaus paleidim\u0105 pareikalauta 150 000 marki\u0173 i\u0161pirkos \u2013 tai, kaip nurodoma, sudar\u0117 dvigubas metines Ri\u010dardo pajamas i\u0161 Anglijos. Gyventojams teko dar kart\u0105 mok\u0117ti, o valstyb\u0117 liko finansi\u0161kai ir politi\u0161kai pa\u017eeid\u017eiamesn\u0117.<\/p>\n
Ri\u010dardui \u017euvus 1199 metais, sostas atiteko jauniausiam broliui Jonui, pravard\u017eiuotam Be\u017eemiu. Jam teko valdyti jau i\u0161vargint\u0105 valstyb\u0119: ilgus metus truk\u0119 \u0161eimos konfliktai, mokes\u010di\u0173 na\u0161ta ir kovos su Pranc\u016bzija buvo susilpnin\u0119 An\u017eu imperijos pamatus.<\/p>\n
Jonas dar labiau paa\u0161trino pad\u0117t\u012f, kai pats ved\u0117 turting\u0105 \u012fp\u0117din\u0119 Izabel\u0119 i\u0161 Angulemo, kuri buvo siejama su Hju IX de Luzinjanu. Pastarasis skund\u0117si Pranc\u016bzijos karaliui Pilypui II, o tai tapo pretekstu puolimui prie\u0161 Jono valdas Pranc\u016bzijoje.<\/p>\n
Per \u0161iuos konfliktus Jonas prarado svarbias teritorijas, \u012fskaitant Normandij\u0105, kuri Anglijos kar\u016bnai priklaus\u0117 nuo 1066 met\u0173 u\u017ekariavimo. Pralaim\u0117jimai didino spaudim\u0105 didinti mokes\u010dius, o tai skatino nepasitenkinim\u0105 ir vidaus konfliktus.<\/p>\n
Galiausiai, augant \u012ftampai su baronais, dalis didik\u0173 net kviet\u0117 Pranc\u016bzijos princo Liudviko paj\u0117gas siekti Anglijos sosto. Jonas mir\u0117 1216 metais, palikdamas savo \u012fp\u0117diniui gerokai ma\u017eesn\u0119 ir labiau pa\u017eeist\u0105 valstyb\u0119, nei buvo paveld\u0117j\u0119s pats.<\/p>\n
Pasakojim\u0105 apibendrina simbolin\u0117 detal\u0117: Henrikui II priskiriama id\u0117ja apie k\u016brin\u012f, vaizduojant\u012f erel\u012f, kur\u012f drasko jo paties jaunikliai. Valdovas es\u0105 suprato, kad did\u017eiausi\u0105 sm\u016bg\u012f jo vald\u017eiai suduos ne i\u0161oriniai prie\u0161ai, o \u0161eimos viduje kil\u0119s karas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Henriko II s\u016bn\u0173 var\u017eybos d\u0117l vald\u017eios virto ilgais mai\u0161tais, mokes\u010di\u0173 na\u0161ta ir teritorij\u0173 praradimais, galiausiai su\u017elugd\u017eiusiais An\u017eu imperij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[51648,51647,51631,51633,45325,51632],"miestas":[],"class_list":["post-67044","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-anzu-imperija","tag-eleonora-akvitaniske","tag-henrikas-ii","tag-jonas-bezemis","tag-kryziaus-zygiai","tag-ricardas-liutasirdis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67044","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67044"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67044\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67044"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67044"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67044"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67044"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}