Naujas genetinis tyrimas leid\u017eia manyti, kad \u017evirblini\u0173 pel\u0117d\u0173 (angl. barn owls) prot\u0117viai Amerik\u0105 gal\u0117jo pasiekti ne sausumos keliais, o perskrid\u0119 Atlanto vandenyn\u0105. Tai b\u016bt\u0173 vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 migracijos epizod\u0173 evoliucijos istorijoje.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, mokslininkai analizavo muziejuose saugom\u0173 egzempliori\u0173 DNR ir pagal genetinius skirtumus atk\u016br\u0117 \u0161i\u0173 pel\u0117d\u0173 giminyst\u0117s \u201emed\u012f\u201c. Duomenys parod\u0117 netik\u0117t\u0105 u\u017euomin\u0105: seniausios Amerikos linijos p\u0117dsakai veda ne \u012f \u017eemyn\u0105, o \u012f Karib\u0173 salas.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 buvo svarstytos dvi labiausiai tik\u0117tinos versijos: kad pel\u0117dos \u012f Amerik\u0105 pateko per Beringij\u0105 (senovin\u012f sausumos tilt\u0105 tarp Sibiro ir Aliaskos) arba jud\u0117jo \u0161iauriniu Atlanto mar\u0161rutu per to meto salas ir sausumas. Ta\u010diau abi hipotez\u0117s k\u0117l\u0117 abejoni\u0173, nes \u0161ie pauk\u0161\u010diai prastai prisitaik\u0119 prie snieguot\u0173, auk\u0161t\u0173 platum\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 i\u0161vada: tik\u0117tina, kad pirmasis \u201euostas\u201c Vakar\u0173 pusrutulyje buvo Karibai, kur pel\u0117dos \u012fsitvirtino, i\u0161siskyr\u0117 \u012f atskiras linijas ir v\u0117liau i\u0161plito po \u0160iaur\u0117s bei Piet\u0173 Amerik\u0105. Be to, genetika atskleid\u0117 ir kit\u0173 netik\u0117t\u0173 istorijos detali\u0173, susijusi\u0173 su i\u0161nykusiomis mil\u017eini\u0161komis Karib\u0173 pel\u0117domis bei Galapag\u0173 salomis.<\/p>\n
Analiz\u0117 parod\u0117, kad b\u016btent Karib\u0173 salose aptinkamos vienos seniausi\u0173 i\u0161likusi\u0173 Amerikos \u017evirblini\u0173 pel\u0117d\u0173 linij\u0173. Dar daugiau \u2013 j\u0173 genetin\u0117 \u012fvairov\u0117 didesn\u0117 nei \u017eemynin\u0117se populiacijose, o tai paprastai rodo ilgesn\u0119 ir sud\u0117tingesn\u0119 evoliucin\u0119 istorij\u0105 konkre\u010dioje vietov\u0117je.<\/p>\n
Tyrimo autoriai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f paradoks\u0105: \u0161iandien \u017evirblin\u0117s pel\u0117dos pla\u010diai paplitusios abiejuose Amerikos \u017eemynuose, o Karibuose kai kur aptinkamos re\u010diau. Vis d\u0117lto genetika leid\u017eia daryti prie\u0161ing\u0105 i\u0161vad\u0105 nei diktuot\u0173 vien dabartinis paplitimo \u017eem\u0117lapis.<\/p>\n
Skai\u010diavimai rodo, kad Eurazijos ir Vakar\u0173 pusrutulio \u017evirblini\u0173 pel\u0117d\u0173 linijos i\u0161siskyr\u0117 ma\u017edaug prie\u0161 5 mln. met\u0173. Pats perskridimas per vandenyn\u0105, kaip sp\u0117jama, gal\u0117jo \u012fvykti v\u0117liau \u2013 ledynme\u010dio laikotarpiais arba netrukus prie\u0161 juos, o Amerikos \u017evirblini\u0173 pel\u0117d\u0173 linija, tik\u0117tina, susiformavo Karibuose prie\u0161 ma\u017eiau nei 2 mln. met\u0173.<\/p>\n
I\u0161 pirmo \u017evilgsnio mintis apie pel\u0117dos skryd\u012f per Atlanto platybes gali skamb\u0117ti ne\u012ftik\u0117tinai, ta\u010diau vienas istorinis epizodas primena, kad ilgi nuotoliai pauk\u0161\u010diams n\u0117ra ne\u012fmanomi. 1722 metais angl\u0173 gamtininkas Markas Catesby apra\u0161\u0117 mat\u0119s pel\u0117d\u0105 vir\u0161 laivo ma\u017edaug pusiaukel\u0117je tarp Afrikos ir Amerikos.<\/p>\n
\u017dinoma, toks pasakojimas negali patvirtinti, kad b\u016btent taip migravo senovin\u0117s populiacijos. Vis d\u0117lto jis iliustruoja, kad net ir sausum\u0105 m\u0117gstantys pauk\u0161\u010diai kartais patenka toli \u012f atvir\u0105 vandenyn\u0105 ir gali \u012fveikti did\u017eiulius atstumus, ypa\u010d jei pasitaiko palank\u016bs v\u0117jai ar kitos aplinkyb\u0117s.<\/p>\n
Tyrimas primena ir kit\u0105, ma\u017eiau \u017einom\u0105 Karib\u0173 gamtos puslap\u012f: kadaise salose gyveno gerokai didesn\u0117s pel\u0117dos nei \u0161iandien. Viena j\u0173 \u2013 Tyto pollens \u2013 pasak mokslinink\u0173, gal\u0117jo siekti ma\u017edaug metr\u0105 \u016bgio.<\/p>\n
Baham\u0173 folklore egzistuoja pasakojimai apie \u201echickcharney\u201c \u2013 mil\u017eini\u0161k\u0105, pel\u0117d\u0105 primenan\u010di\u0105 b\u016btyb\u0119, ne\u0161an\u010di\u0105 s\u0117km\u0119 arba nelaimes, priklausomai nuo to, kaip su ja elgiamasi. Tyr\u0117jai neatmeta, kad legendos gal\u0117jo kilti i\u0161 reali\u0173 susitikim\u0173 su kadaise salose gyvenusiais dideliais pl\u0117\u0161riais pauk\u0161\u010diais.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u0161i \u012fvairov\u0117 nei\u0161liko. Tyrimas nurodo, kad ma\u017eiausiai \u0161e\u0161ios Karibuose gyvenusios \u017evirblini\u0173 pel\u0117d\u0173 r\u016b\u0161ys i\u0161nyko, o viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gal\u0117jo b\u016bti grobio suma\u017e\u0117jimas po \u017emoni\u0173 apsigyvenimo salose, buveini\u0173 nykimo ir invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 atsiradimo.<\/p>\n
DNR analiz\u0117 atskleid\u0117 ir netik\u0117t\u0105 Galapag\u0173 sal\u0173 istorij\u0105. \u0160is salynas yra ma\u017edaug 1 000 kilometr\u0173 nuo Ekvadoro krant\u0173, ta\u010diau, pana\u0161u, \u017evirblin\u0117s pel\u0117dos j\u012f kolonizavo net du kartus.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, pirmoji linija \u012f Galapagus gal\u0117jo atskristi i\u0161 Karib\u0173 vidurinio pleistoceno laikotarpiu, tik\u0117tina, aplenkdama \u017eemynines Amerikos teritorijas. V\u0117liau, jau gerokai po to, \u012f salas atvyko kita populiacija i\u0161 Piet\u0173 Amerikos ir \u012fsitvirtino San Kristobalio saloje.<\/p>\n
Dar viena svarbi tyr\u0117j\u0173 \u017einut\u0117 \u2013 genetiniai skirtumai tarp kai kuri\u0173 Galapag\u0173 pel\u0117d\u0173 populiacij\u0173 tokie ry\u0161k\u016bs, kad si\u016bloma jas laikyti atskira r\u016b\u0161imi (Tyto punctatissima), o ne vien por\u016b\u0161iu. Tokia klasifikacija, mokslinink\u0173 teigimu, gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti ai\u0161kiau \u012fvertinti apsaugos poreik\u012f.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eProceedings of the Royal Society B\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Genetin\u0117 analiz\u0117 rodo, kad \u017evirblini\u0173 pel\u0117d\u0173 prot\u0117viai \u012f Amerik\u0105 gal\u0117jo atskristi per Atlant\u0105, o pirmasis j\u0173 \u201etiltas\u201c buvo Karibai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[3211,19118,2239,51653,2888,35295,51652],"miestas":[],"class_list":["post-67047","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-evoliucija","tag-galapagu-salos","tag-genetika","tag-karibu-salos","tag-pauksciu-migracija","tag-peledos","tag-zvirblines-peledos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67047","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67047"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67047\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67047"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67047"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67047"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67047"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}