{"id":67049,"date":"2026-11-01T16:35:53","date_gmt":"2026-11-01T16:35:53","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/01\/kanadoje-fiksuojamos-amzinojo-isalo-nuosliauzos-slenka-namo-dydzio-ledo-luitai\/"},"modified":"2026-11-01T16:35:53","modified_gmt":"2026-11-01T16:35:53","slug":"kanadoje-fiksuojamos-amzinojo-isalo-nuosliauzos-slenka-namo-dydzio-ledo-luitai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/01\/kanadoje-fiksuojamos-amzinojo-isalo-nuosliauzos-slenka-namo-dydzio-ledo-luitai\/","title":{"rendered":"Kanadoje fiksuojamos \u201eam\u017einojo \u012f\u0161alo nuo\u0161liau\u017eos\u201c: slenka namo dyd\u017eio ledo luitai"},"content":{"rendered":"

Kanados \u0160iaur\u0117s Vakar\u0173 teritorijose mokslininkai identifikavo naujo tipo nuo\u0161liau\u017eas, susijusias su am\u017einuoju \u012f\u0161alu: \u0161laitais rieda net namo dyd\u017eio ledo ir su\u0161alusios \u017eem\u0117s luitai.<\/p>\n

Apie \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f ra\u0161o \u201eLive Science\u201c, remdamasis rugs\u0117jo 23 dien\u0105 \u017eurnale \u201eGeophysical Research Letters\u201c publikuotu tyrimu. Tyr\u0117jai \u0161ias nuo\u0161liau\u017eas vadina am\u017einojo \u012f\u0161alo atsiskyrimo nuo\u0161liau\u017eomis (angl. permafrost detachment slides).<\/p>\n

Pasak tyrimo vadovo Josepho Youngo, tokios nuo\u0161liau\u017eos regione anks\u010diau nebuvo steb\u0117tos ir gali b\u016bti beprecedent\u0117s per pastaruosius 10 000 met\u0173 ar dar ilgiau. Jo teigimu, ilg\u0105 laik\u0105 stabilus \u0161laitas tarsi \u201epersijungia\u201c ir staiga ima slinkti.<\/p>\n

Mokslinink\u0173 vertinimu, rei\u0161kinys siejasi su plonesniu am\u017einojo \u012f\u0161alo sluoksniu, ilgalaikiu mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 poveikiu ir klimato \u0161ilt\u0117jimu \u2013 tai gali reik\u0161ti, kad ateityje toki\u0173 nuo\u0161liau\u017e\u0173 rizika did\u0117s ir kitose \u0161iaurin\u0117se teritorijose.<\/p>\n

Kaip pasteb\u0117tas naujas nuo\u0161liau\u017e\u0173 tipas<\/h2>\n

Tyr\u0117jai pirmiausia lauko darb\u0173 metu atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f dideles nuo\u0161liau\u017e\u0173 \u201e\u017eaizdas\u201c sl\u0117niuose, kur am\u017einasis \u012f\u0161alas ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomas stabiliu. V\u0117liau poky\u010diai detaliau analizuoti pasitelkiant palydovinius vaizdus ir papildomus matavimus vietoje.<\/p>\n

\u012eprastai at\u0161ylant am\u017einajam \u012f\u0161alui, su\u0161al\u0119s gruntas tirpsta i\u0161 vir\u0161aus ir ima tek\u0117ti \u017eemyn tarsi purvo mas\u0117. Ta\u010diau \u0161iuo atveju nuolau\u017eose aptikti dideli su\u0161alusios med\u017eiagos blokai.<\/p>\n

Dalies j\u0173 auk\u0161tis siek\u0117 apie 10 metr\u0173 \u2013 tai prilygsta dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 namui. Kad nustatyt\u0173 am\u017einojo \u012f\u0161alo gyl\u012f \u0161laituose, mokslininkai naudojo metod\u0105, kai \u012f grunt\u0105 leid\u017eiama elektros srov\u0117 ir vertinamas atsakas.<\/p>\n

Du dideli atvejai \u2013 ir daugiau kaip 150 nuo\u0161liau\u017e\u0173 regione<\/h2>\n

Tyrime daugiausia d\u0117mesio skirta dviem nuo\u0161liau\u017eoms. Viena j\u0173 D\u017eonsono up\u0117s sl\u0117nyje \u012fvyko 2017 metais ir pajudino apie 18 mln. kubini\u0173 metr\u0173 grunto bei uolien\u0173.<\/p>\n

Kita, Redstouno up\u0117s sl\u0117nyje, 2018 metais pajudino apie 4,5 mln. kubini\u0173 metr\u0173 nuogriuv\u0173. Ma\u017eesnioji paliko ma\u017edaug 1,2 kilometro ilgio ruo\u017e\u0105, o didesnioji \u201ei\u0161grau\u017e\u0117\u201c apie 3,2 kilometro \u0161laito.<\/p>\n

Pasak J. Youngo, \u0161ios dvi nuo\u0161liau\u017eos yra tik dalis \u2013 regione j\u0173 priskai\u010diuojama daugiau kaip 150. Kitos ma\u017eesn\u0117s, ta\u010diau ir jos da\u017enai perkelia apie 1 mln. kubini\u0173 metr\u0173 \u017eem\u0117s.<\/p>\n

Kol kas d\u0117l atokios vietov\u0117s \u0161ios nuo\u0161liau\u017eos nepadar\u0117 \u017ealos infrastrukt\u016brai. Vis d\u0117lto bent dvi tirtos nuo\u0161liau\u017eos u\u017etvenk\u0117 upes, suformavo naujus e\u017eerus ir greitai paskleid\u0117 daug s\u0105na\u0161\u0173 \u017eemiau esan\u010diose vandens sistemose.<\/p>\n

K\u0105 rodo modelis: gaisrai, \u012ftr\u016bkimai ir \u0161ilt\u0117jantis \u012f\u0161alas<\/h2>\n

Suk\u016br\u0119 proces\u0105 ai\u0161kinant\u012f model\u012f, mokslininkai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u0161ios nuo\u0161liau\u017eos neatsiranda vien d\u0117l \u201epavir\u0161inio\u201c tirpsmo. Vietoje to svarbi tampa kombinacija: gaisr\u0173 nulemtas atitirpimas ir ilgalaikis oro temperat\u016bros kilimas.<\/p>\n

Tyr\u0117jai nurodo, kad \u0161ioje vietov\u0117je am\u017einasis \u012f\u0161alas nuo 1980 met\u0173 \u0161ilo ma\u017edaug 0,3 laipsnio Celsijaus per de\u0161imtmet\u012f. Be to, netoliese 1995 metais buvo kil\u0119 stipr\u016bs mi\u0161k\u0173 gaisrai.<\/p>\n

Tyrimo autoriai ai\u0161kina, kad gaisr\u0173 ir \u0161ilt\u0117jimo poveikis skatina \u012ftr\u016bkimus \u0161lait\u0173 vir\u0161utin\u0117je dalyje. Per juos atitirpimas gali skverbtis gilyn, kol galiausiai pradeda tirpti apatin\u0117 am\u017einojo \u012f\u0161alo sluoksnio dalis.<\/p>\n

Toks \u201eprasiskverbimas\u201c gali u\u017etrukti apie 20 met\u0173, kol pasiekia ma\u017edaug 20 metr\u0173 gyl\u012f \u2013 b\u016btent tokia seka, mokslinink\u0173 teigimu, atitiko \u012fvykius D\u017eonsono ir Redstouno upi\u0173 sl\u0117niuose.<\/p>\n

J. Youngas taip pat pa\u017eymi, kad pana\u0161iai pa\u017eeid\u017eiam\u0173 vietovi\u0173 yra ir kitur Kanadoje bei Aliaskoje, kur am\u017einasis \u012f\u0161alas siekia apie 20\u201340 metr\u0173 gyl\u012f. Did\u0117jant gaisr\u0173 intensyvumui \u0161iaurin\u0117se platumose, tokios nuo\u0161liau\u017eos gali tapti da\u017enesn\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kanados \u0161iaur\u0117je aptiktos naujo tipo am\u017einojo \u012f\u0161alo nuo\u0161liau\u017eos: \u0161laitais slenka mil\u017eini\u0161ki, net namo dyd\u017eio ledo luitai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3955,45923,4529,673,3698,14778,51655],"miestas":[],"class_list":["post-67049","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-amzinasis-isalas","tag-geophysical-research-letters","tag-kanada","tag-klimato-kaita","tag-misku-gaisrai","tag-nuosliauzos","tag-siaures-vakaru-teritorijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67049","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67049"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67049\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67049"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67049"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67049"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67049"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}