Prie\u0161 ma\u017edaug 251 mln. met\u0173 \u017dem\u0119 sukr\u0117t\u0119s masinis i\u0161mirimas, vadinamas \u201eDid\u017eiuoju i\u0161mirimu\u201c, gali pad\u0117ti suprasti, kiek atspar\u016bs augalai yra spar\u010diai kintan\u010diam klimatui.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eLive Science\u201c, per Permo ir Triaso rib\u0105 ilgai truk\u0119 vulkaniniai i\u0161siver\u017eimai \u012f atmosfer\u0105 i\u0161met\u0117 mil\u017eini\u0161kus anglies dioksido kiekius, o tai l\u0117m\u0117 ekstremal\u0173 at\u0161ilim\u0105 ir vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 biologini\u0173 katastrof\u0173 planetos istorijoje.<\/p>\n
Tuo metu didel\u0117 dalis sausumos tapo per kar\u0161ta gyvybei, vandenynai r\u016bg\u0161t\u0117jo, o daugyb\u0117 j\u016br\u0173 organizm\u0173 \u017euvo d\u0117l deguonies stokos. \u0160is \u012fvykis pra\u017eud\u0117 daugiau nei 90 proc. j\u016br\u0173 gyvyb\u0117s ir apie 70 proc. sausumos r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto kai kuriose vietose augalai i\u0161liko: pavyzd\u017eiui, dabartin\u0117s Kinijos teritorijoje aptikta augal\u0173 \u201eprieglobs\u010dio\u201c zona, kur \u017eiedadulkes gaminantys augalai i\u0161veng\u0117 \u017e\u016bties ir sudar\u0117 s\u0105lygas i\u0161likti ir daliai gyv\u016bn\u0173.<\/p>\n
Ekologas ir evoliucijos biologas Chrisas Thomasas i\u0161 Jorko universiteto pabr\u0117\u017eia, kad augalai, skirtingai nei dauguma gyv\u016bn\u0173, negali tiesiog \u201epasiimti ir persikelti\u201c \u012f palankesn\u0119 viet\u0105. D\u0117l to per evoliucij\u0105 jie suk\u016br\u0117 \u012fvairius b\u016bdus i\u0161gyventi sud\u0117tingomis s\u0105lygomis ten, kur auga.<\/p>\n
Vienas svarbus prana\u0161umas \u2013 geb\u0117jimas atauginti prarastas dalis ir vadinamasis \u201emodulinis\u201c k\u016bno planas. Botanik\u0117 Amy Angert i\u0161 Brit\u0173 Kolumbijos universiteto ai\u0161kina, kad daugeliui augal\u0173 b\u016bdingas neapibr\u0117\u017etas augimas, tod\u0117l jie gali nuolat formuoti naujus \u016bglius, kurie jau prisitaiko prie esamos aplinkos.<\/p>\n
Tai rei\u0161kia, kad po pa\u017eeidim\u0173 ar streso (pavyzd\u017eiui, sausros) naujai ataugusios \u0161akos ar lapai gali \u201ereaguoti\u201c \u012f dabartines s\u0105lygas, o ne b\u016bti grie\u017etai \u201eu\u017eprogramuoti\u201c pagal ankstesn\u0119 aplink\u0105. Tyrimuose nurodoma, kad, pavyzd\u017eiui, kai kuri\u0173 \u0105\u017euol\u0173 at\u017ealos su sausra tvarkosi geriau nei neat\u017e\u0117lusios \u0161akos.<\/p>\n
Kitas mechanizmas \u2013 pumpur\u0173 ar s\u0117kl\u0173 \u201esl\u0117pimas\u201c iki palankesni\u0173 laik\u0173. Kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pumpurai gali b\u016bti apsaugoti storos \u017eiev\u0117s, o kit\u0173 \u2013 i\u0161likti po \u017eeme, kur temperat\u016bros svyravimai ir ekstremal\u016bs \u012fvykiai jiems ma\u017eiau pavojingi.<\/p>\n
Auglai taip pat kuria s\u0117kl\u0173 bankus dirvo\u017eemyje: s\u0117klos gali ilgai i\u0161likti neaktyvios ir sudygti tik tada, kai s\u0105lygos tampa tinkamos. 2021 metais \u201eNature Communications\u201c publikuotame straipsnyje pa\u017eymima, kad tokie s\u0117kl\u0173 bankai suteikia galimyb\u0119 daliai populiacijos \u201esugr\u012f\u017eti\u201c, kai aplinka v\u0117l leid\u017eia augti ir daugintis.<\/p>\n
Svarbu ir tai, kad s\u0117kl\u0173 bankai bei didesn\u0117s populiacijos gali kaupti genetin\u0119 \u012fvairov\u0119 \u2013 \u201e\u017ealiav\u0105\u201c prisitaikymui. Angert pabr\u0117\u017eia, kad kuo daugiau genetin\u0117s \u012fvairov\u0117s, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, jog atsiras po\u017eymi\u0173, pad\u0117sian\u010di\u0173 i\u0161gyventi besikei\u010dian\u010diomis s\u0105lygomis.<\/p>\n
Kai kurie augalai gali keisti energijos gamybos strategij\u0105. Paleobotanik\u0117 Zhen Xu i\u0161 Lidso universiteto teigia, kad daliai augal\u0173 i\u0161gyventi \u201eDid\u017eiojo i\u0161mirimo\u201c metu gal\u0117jo pad\u0117ti CAM fotosintez\u0117 \u2013 b\u016bdas, kai augalas dien\u0105 u\u017everia \u017eioteles, kad suma\u017eint\u0173 vandens netekim\u0105 ir apsisaugot\u0173 nuo kar\u0161\u010dio, o anglies dioksid\u0105 aktyviau \u201erenka\u201c nakt\u012f.<\/p>\n
Tyrime, publikuotame \u017eurnale \u201eNature Ecology & Evolution\u201c, Xu ir bendraautoriai nurodo, kad CAM fotosintez\u0119 naudoj\u0119 augalai tuomet tur\u0117jo prana\u0161um\u0105. J\u0173 i\u0161vada siejama su senovini\u0173 induo\u010di\u0173 augal\u0173 grupe \u2013 pataisais, kurie, kaip teigiama, tuo laikotarpiu gal\u0117jo pereiti prie \u0161ios strategijos.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat primena, kad istorijoje b\u016bta ir dar radikalesni\u0173 prisitaikymo keli\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, kai kuri\u0173 \u017eydin\u010di\u0173 augal\u0173 viso genomo padvigub\u0117jimas per evoliucij\u0105. Tokie poky\u010diai gali suteikti daugiau \u201emed\u017eiagos\u201c evoliucijai, ta\u010diau konkre\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161likim\u0105 da\u017enai lemia ir paprasta s\u0117km\u0117: b\u016bti \u201etinkamoje vietoje tinkamu metu\u201c.<\/p>\n
Vis d\u0117lto, pasak tyr\u0117j\u0173, \u017emon\u0117s gali pad\u0117ti augalams tapti \u201es\u0117kmingesniais\u201c \u2013 pavyzd\u017eiui, saugant didesnes, tarpusavyje labiau sujungtas populiacijas, kad neb\u016bt\u0173 prarandama genetin\u0117 \u012fvairov\u0117 ir prisitaikymo galimyb\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u201eDidysis i\u0161mirimas\u201c parodo, kokie augal\u0173 prisitaikymo mechanizmai \u2013 nuo s\u0117kl\u0173 bank\u0173 iki fotosintez\u0117s strategij\u0173 \u2013 gali lemti j\u0173 i\u0161likim\u0105 klimato kaitoje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[31334,51664,17578,31312,673,51665,38539],"miestas":[],"class_list":["post-67053","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-augalu-prisitaikymas","tag-didysis-ismirimas","tag-fotosinteze","tag-genetine-ivairove","tag-klimato-kaita","tag-permo-ir-triaso-ismirimas","tag-seklu-bankai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67053","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67053"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67053\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67053"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67053"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67053"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67053"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}