Naujas tyrimas rodo, kad \u017emogaus sukelta klimato kaita kei\u010dia ne tik temperat\u016br\u0105 ar j\u016br\u0173 lyg\u012f \u2013 ji tiesiogine prasme ima keisti ir \u017dem\u0117s form\u0105.<\/p>\n
Kaip skelbia \u201eLive Science\u201c, mokslininkai nustat\u0117, jog planeta tampa vis apvalesn\u0117, o poky\u010dius daugiausia lemia tirpstantys a\u0161igali\u0173 ledo skydai.<\/p>\n
\u017dem\u0117 n\u0117ra tobula sfera: d\u0117l sukimosi ji kiek \u201esuplota\u201c ties a\u0161igaliais ir turi i\u0161kilim\u0105 ties pusiauju. Ta\u010diau, tirpstant ledui, mas\u0117 persiskirsto, o kietoji \u017dem\u0117s pluta reaguoja.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokie matavimai gali tapti dar vienu b\u016bdu vertinti, kok\u012f poveik\u012f \u017emoni\u0173 veikla daro Grenlandijos ir Antarktidos ledo dangoms.<\/p>\n
Tyrimas, rugs\u0117jo 9 dien\u0105 publikuotas \u017eurnale \u201eJGR Solid Earth\u201c, r\u0117m\u0117si pasaulin\u0117s navigacijos palydov\u0173 sistemos (GNSS) tiesioginiais matavimais, leid\u017eian\u010diais sekti \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus poky\u010dius laikui b\u0117gant.<\/p>\n
Geodezijos profesorius Christoforos Kotsakis i\u0161 Aristotelio universiteto Salonikuose pristat\u0117 nauj\u0105 GNSS duomen\u0173 analiz\u0117s metod\u0105, padedant\u012f tiksliau \u201epagauti\u201c globalius pavir\u0161iaus poky\u010dius.<\/p>\n
Jo skai\u010diavimai rodo, kad 2011\u20132015 metais a\u0161igaliai kilo, o pusiaujo i\u0161kilimas ma\u017e\u0117jo ma\u017edaug po 1 milimetr\u0105 per metus. Nors skai\u010dius nedidelis, jis didesnis nei 1997\u20132000 met\u0173 laikotarpiu, kai apval\u0117jimo tempas siek\u0117 apie 0,5 milimetro per metus.<\/p>\n
Autoriaus vertinimu, tai rei\u0161kia, kad kiekvienam praeinan\u010diam de\u0161imtme\u010diui \u017dem\u0117s apval\u0117jimo greitis did\u0117ja dar apie 0,4 milimetro per metus.<\/p>\n
Pagrindinis mechanizmas siejamas su tuo, kad tirpstant poliariniam ledui suma\u017e\u0117ja spaudimas \u017eemyninei plutai, tod\u0117l ji pama\u017eu kyla \u2013 pana\u0161iai kaip te\u0161la, atleidus j\u0105 paspaudus\u012f pir\u0161t\u0105.<\/p>\n
Tuo pat metu did\u0117janti mas\u0117 ar\u010diau pusiaujo labiau \u201eslegia\u201c plut\u0105 ten, tod\u0117l pusiaujo i\u0161kilimas kietojoje \u017dem\u0117je ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyrime pabr\u0117\u017eiama svarbi i\u0161lyga: vertinant kartu kiet\u0105j\u0105 \u017dem\u0119 ir vandenynus, bendras efektas n\u0117ra vienareik\u0161mis. Vandenynas ties pusiauju, vandeniui persiskirstant nuo a\u0161igali\u0173, tampa labiau i\u0161kilus.<\/p>\n
D\u0117l to, skai\u010diuojant kiet\u0105j\u0105 dal\u012f ir vandenyn\u0105 kartu, planeta apskritai gali atrodyti tampanti kiek \u201eplok\u0161tesn\u0117\u201c \u2013 apie 0,8 milimetro per metus, nes vandens mas\u0117s poveikis nusveria uolien\u0173 \u201eapval\u0117jim\u0105\u201c po pavir\u0161iumi.<\/p>\n
Tyr\u0117jai \u017dem\u0117s formos kitim\u0105 seka ne vien GNSS duomenimis. Kitas b\u016bdas \u2013 gravitacijos lauko matavimai, nes gravitacija kinta priklausomai nuo mas\u0117s pasiskirstymo skirtinguose regionuose.<\/p>\n
Tyrime pa\u017eymima, kad GNSS ir gravitacijos lauko duomenys ne visada sutampa idealiai, vadinasi, \u017dem\u0117s forma ir gravitacijos poky\u010diai ne visuomet \u017eingsniuoja \u201evienu ritmu\u201c.<\/p>\n
Ta\u010diau abu metodai, naudojami kartu, gali pad\u0117ti geriau suprasti did\u017eiausius klimato kaitos padarinius \u2013 ypa\u010d Grenlandijos ir Antarktidos ledo tirpsm\u0105 bei vandenyn\u0173 vandens jud\u0117jimo poky\u010dius.<\/p>\n
Anks\u010diau kiti tyrimai taip pat siejo mas\u0117s persiskirstym\u0105 planetoje su \u017dem\u0117s sukimosi l\u0117t\u0117jimu, tad poky\u010diai gali b\u016bti fiksuojami \u012fvairiais geofiziniais \u201eindikatoriais\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad \u017emogaus sukelta klimato kaita kei\u010dia ne tik temperat\u016br\u0105 ar j\u016br\u0173 lyg\u012f \u2013 ji tiesiogine prasme ima keisti ir \u017dem\u0117s form\u0105. Kaip skelbia…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,51678,36599,23089,4504,673,42499],"miestas":[],"class_list":["post-67058","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-asigaliu-ledas","tag-geodezija","tag-gnss","tag-grenlandija","tag-klimato-kaita","tag-zemes-forma"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67058","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67058"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67058\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67058"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67058"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67058"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67058"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}