Afrikos savanose gyvenantis gegutfin\u010dis (Anomalospiza imberbis) peri ne savo lizde \u2013 jis \u012fki\u0161a kiau\u0161in\u012f \u012f kit\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 lizdus ir palieka \u0161eimininkus auginti jo jaunikl\u012f.<\/p>\n
Tokia apgavyst\u0117 veikia tik tada, kai kiau\u0161inis atrodo \u201esavas\u201c. D\u0117l to gegutfin\u010di\u0173 patel\u0117s per kartas i\u0161moko gaminti itin tikslias skirting\u0173 spalv\u0173 ir ra\u0161t\u0173 kiau\u0161ini\u0173 imitacijas.<\/p>\n
Ta\u010diau naujas tarptautin\u0117s mokslinink\u0173 grup\u0117s tyrimas rodo, kad \u0161i specializacija gali tur\u0117ti genetin\u0119 kain\u0105: su kiau\u0161ini\u0173 i\u0161vaizda siejamas paveld\u0117jimo mechanizmas susij\u0119s su ne\u012fprastais poky\u010diais j\u0173 DNR.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, tyr\u0117jai nustat\u0117, kad gegutfin\u010di\u0173 W chromosomoje (paveldimoje i\u0161 motinos dukrai) kai kurie genai nyksta ar pa\u017eeid\u017eiami, nors kartu atsiranda ir poky\u010di\u0173, galin\u010di\u0173 pad\u0117ti dar geriau klastoti kiau\u0161inius.<\/p>\n
Gegutfin\u010diai priskiriami vadinamiesiems per\u0117jimo parazitams: jie pasinaudoja kit\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 t\u0117vi\u0161ku instinktu ir savo palikuoni\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105 \u201eperleid\u017eia\u201c svetimiems t\u0117vams.<\/p>\n
Da\u017eniausios j\u0173 aukos \u2013 smulk\u016bs Afrikos giesmininkai, pavyzd\u017eiui, prinios ir cistikolos. \u0160ie pauk\u0161\u010diai taip pat evoliucionavo: dalis j\u0173 kiau\u0161ini\u0173 turi i\u0161skirtinius spalv\u0173 ir d\u0117mi\u0173 \u201epara\u0161us\u201c, padedan\u010dius atpa\u017einti svetimk\u016bn\u012f lizde.<\/p>\n
D\u0117l to tarp r\u016b\u0161i\u0173 vyksta savoti\u0161kos var\u017eybos: \u0161eimininkai tobulina atpa\u017einim\u0105, o gegutfin\u010diai \u2013 imitacij\u0105. Kad apgaul\u0117 pavykt\u0173, reikia atkartoti ne tik \u201evidutin\u012f\u201c kiau\u0161inio vaizd\u0105, bet ir konkre\u010dios populiacijos ar net konkre\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 variacijas.<\/p>\n
Vienas \u012fdomiausi\u0173 \u0161ios istorijos element\u0173 \u2013 kaip \u0161is geb\u0117jimas paveldimas. Tyrime ai\u0161kinama, kad gegutfin\u010di\u0173 kiau\u0161inio i\u0161vaizda siejama su motini\u0161ka linija: dukros paveldi genetin\u012f \u201erinkin\u012f\u201c, susijus\u012f su motinos kiau\u0161inio tipu.<\/p>\n
Pauk\u0161\u010di\u0173 lytin\u0117s chromosomos skiriasi nuo \u017emoni\u0173: patel\u0117s turi Z ir W chromosomas, o patinai \u2013 dvi Z chromosomas. W chromosoma keliauja i\u0161 motinos dukrai.<\/p>\n
Toks paveld\u0117jimas patogus i\u0161laikyti patel\u0117ms b\u016bdingus prisitaikymus, pavyzd\u017eiui, kiau\u0161inio spalv\u0105 ar ra\u0161t\u0105. Kita vertus, W chromosomoje genetin\u0117 informacija \u201emai\u0161osi\u201c ne taip, kaip \u012fprastai, tod\u0117l nat\u016brali atranka gali kartu \u201enusitempti\u201c ir nepageidaujam\u0173 mutacij\u0173.<\/p>\n
\u0160is rei\u0161kinys evoliucin\u0117je biologijoje vadinamas genetiniu \u201eprikabinimu\u201c (angl. hitchhiking), kai kartu su naudingu variantu plinta ir su juo susieti, bet \u017ealingi poky\u010diai.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Michaelo Sorensono i\u0161 Bostono universiteto, palygino gegutfin\u010di\u0173 genom\u0105 su artim\u0173, taip pat per\u0117jimo parazit\u0173, pauk\u0161\u010di\u0173 genomais.<\/p>\n
Nors \u0161ie giminai\u010diai taip pat apgauna kitas r\u016b\u0161is ir perduoda joms jaunikli\u0173 auginim\u0105, j\u0173 prisitaikymo mechanizmai skiriasi \u2013 tod\u0117l toks palyginimas leido ai\u0161kiau pamatyti, kas i\u0161skirtina b\u016btent gegutfin\u010diams.<\/p>\n
Mokslininkai nurodo, kad gegutfin\u010di\u0173 W chromosomoje, palyginti su artimais giminai\u010diais, prarasta arba pa\u017eeista gerokai daugiau gen\u0173: aptikta 17 toki\u0173 gen\u0173, kai tuo metu palyginamose r\u016b\u0161yse \u2013 trys. Be to, i\u0161lik\u0119 genai rod\u0117 ne\u012fprastai spart\u0173 kitim\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyrimas pateik\u0117 ir kit\u0105 pus\u0119: kartu W chromosomoje aptiktos dviej\u0173 gen\u0173, siejam\u0173 su kiau\u0161inio luk\u0161to pigmentacija kituose pauk\u0161\u010diuose, kopijos. Tyr\u0117jai mano, kad tai gal\u0117jo prisid\u0117ti prie geb\u0117jimo sukurti \u012ftikinamus \u201epadirbinius\u201c, nors tikslus vaidmuo dar tur\u0117s b\u016bti patvirtintas.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad kol kas ne\u012frodyta, jog \u0161ie genetiniai poky\u010diai turi tiesiogini\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, kad pauk\u0161\u010diai tapt\u0173 fizi\u0161kai silpnesni ar ma\u017eiau s\u0117kmingi.<\/p>\n
Dal\u012f prarast\u0173 funkcij\u0173 gali kompensuoti gen\u0173 kopijos Z chromosomoje. Taip pat pa\u017eymima, kad nema\u017ea dalis poky\u010di\u0173 gal\u0117jo \u012fvykti seniai, dar prie\u0161 dabartini\u0173 motini\u0161k\u0173 linij\u0173 i\u0161siskaidym\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto istorija i\u0161ry\u0161kina svarbi\u0105 evoliucijos pamok\u0105: itin efektyvus prisitaikymas neb\u016btinai yra \u201enemokamas\u201c, o pergal\u0117 ilgalaik\u0117se var\u017eybose gali b\u016bti \u012fra\u0161yta pa\u010diame genome.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature Ecology & Evolution\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Gegutfin\u010diai apgauna kitus pauk\u0161\u010dius, palikdami jiems savo kiau\u0161inius, o tyrimas rodo: \u0161i strategija siejama su ry\u0161kiais W chromosomos poky\u010diais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[3211,51679,2239,51681,672,51680,51682],"miestas":[],"class_list":["post-67059","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-evoliucija","tag-gegutfincis","tag-genetika","tag-kiausiniu-mimikrija","tag-pauksciai","tag-perejimo-parazitai","tag-w-chromosoma"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67059","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67059"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67059\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67059"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67059"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67059"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67059"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}