Australijos \u017eem\u0117s gelm\u0117se mokslininkai aptiko t\u016bkstantkoj\u012f, kuris pagaliau pateisina savo pavadinim\u0105: vienas individas tur\u0117jo net 1 306 kojas. Negana to, \u0161i r\u016b\u0161is visi\u0161kai neturi aki\u0173.<\/p>\n
Ne\u012fprastas gyv\u016bnas buvo aptiktas 2020 metais Vakar\u0173 Australijoje, beveik 60 metr\u0173 gylyje po \u017eeme. Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, egzemplioriai surinkti i\u0161 gr\u0119\u017eini\u0173 mineral\u0173 \u017evalgybos teritorijoje.<\/p>\n
Nors t\u016bkstantkoj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u017einoma t\u016bkstan\u010diai, iki \u0161iol n\u0117 viena netur\u0117jo bent 1 000 koj\u0173. Ankstesnis rekordas siek\u0117 750 koj\u0173 ir i\u0161silaik\u0117 apie \u0161imt\u0105 met\u0173.<\/p>\n
Naujai apra\u0161yta r\u016b\u0161is pavadinta Eumillipes persephone \u2013 graik\u0173 mitologijos po\u017eemi\u0173 karalien\u0117s Persefon\u0117s vardu. Ji prisitaikiusi gyventi tamsoje ir ank\u0161tose uolien\u0173 ertm\u0117se, kur maisto i\u0161tekliai, kaip manoma, yra riboti.<\/p>\n
Tyr\u0117jai, nagrin\u0117j\u0119 radin\u012f, skai\u010diavo smulkius k\u016bno segmentus ir kojas, o tikslesnei analizei pasitelk\u0117 elektronin\u0119 mikroskopij\u0105 bei DNR sekoskait\u0105. Viena patel\u0117 tur\u0117jo 330 k\u016bno segment\u0173 ir rekordin\u012f koj\u0173 skai\u010di\u0173 \u2013 1 306.<\/p>\n
Patin\u0173 koj\u0173 buvo ma\u017eiau: tarp tirt\u0173 egzempliori\u0173 daugiausia \u2013 818. Tai rodo, kad net tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies individai gali labai skirtis.<\/p>\n
Pats gyv\u016bnas n\u0117ra didelis: jo ilgis nesiekia 10 centimetr\u0173, o k\u016bnas \u2013 siauresnis nei 1 milimetras. Galva k\u016bgio formos, su gana didel\u0117mis antenomis.<\/p>\n
Akys \u0161iai r\u016b\u0161iai nereikalingos \u2013 ji gyvena nuolatin\u0117je tamsoje. Suma\u017e\u0117jusi pigmentacija, pailgas k\u016bnas ir reg\u0117jimo organ\u0173 nebuvimas laikomi tipiniais po\u017eeminiam gyvenimui b\u016bdingais prisitaikymais.<\/p>\n
Mokslininkai kelia klausim\u0105, kok\u012f prana\u0161um\u0105 suteikia tokia gausyb\u0117 koj\u0173. Viena hipotez\u0117 \u2013 daugyb\u0117 trumpesni\u0173 koj\u0173 gali pad\u0117ti efektyviau \u201estumtis\u201c per siaurus po\u017eeminius ply\u0161ius, o pailgas k\u016bnas leid\u017eia lengviau skverbtis per grunt\u0105.<\/p>\n
Tyrime taip pat minimas pana\u0161us t\u016bkstantkojis Illacma plenipes, gyvenantis Kalifornijoje ir anks\u010diau laikytas rekordininku. Genetiniai duomenys rodo, kad \u0161ie du rekordininkai priklauso skirtingoms evoliucin\u0117ms grup\u0117ms, tod\u0117l j\u0173 pana\u0161umai gali b\u016bti konvergentin\u0117s evoliucijos pavyzdys.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad dar n\u0117ra tiesiogini\u0173 eksperiment\u0173, kurie \u012frodyt\u0173, jog b\u016btent 1 306 kojos suteikia konkret\u0173 prana\u0161um\u0105. Radinys labiau i\u0161kelia klausimus, nei pateikia galutinius atsakymus.<\/p>\n
Dar viena detal\u0117 \u2013 t\u016bkstantkojai augdami prideda k\u016bno segment\u0173, tod\u0117l koj\u0173 skai\u010dius gali reik\u0161mingai kisti. Rekordas priklauso vienai \u201eypatingai gerai sukomplektuotai\u201c patelei, o ne b\u016btinai kiekvienam r\u016b\u0161ies atstovui.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161 viso rado tik a\u0161tuonis \u0161ios r\u016b\u0161ies individus trijuose gr\u0119\u017einiuose. Iki tol nebuvo \u017einoma, kad toks gyv\u016bnas apskritai egzistuoja, o tai primena, kiek ma\u017eai dar pa\u017e\u012fstamos po\u017eemin\u0117s ekosistemos.<\/p>\n
Mokslininkai pripa\u017e\u012fsta, kad apie \u0161ios r\u016b\u0161ies gyvenim\u0105 kol kas \u017einoma nedaug: kuo ji minta, kaip orientuojasi aplinkoje ir kaip ginasi. Net jos galimos chemin\u0117s gynybos priemon\u0117s lieka menkai i\u0161tirtos.<\/p>\n
Radinys turi ir nepatogi\u0105 pus\u0119: mineral\u0173 \u017evalgyba pad\u0117jo aptikti nauj\u0105 r\u016b\u0161\u012f, ta\u010diau su ja siejama veikla gali kelti gr\u0117sm\u0119 po\u017eemin\u0117ms buvein\u0117ms. Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f pavir\u0161in\u0117s kasybos pl\u0117tr\u0105 regione.<\/p>\n
Kol kas Eumillipes persephone i\u0161lieka gyv\u016bnu su did\u017eiausiu \u017einomu koj\u0173 skai\u010diumi. Ta\u010diau mokslininkai neatmeta, kad giliai po \u017eeme gali sl\u0117ptis ir dar \u201ekojotesni\u0173\u201c r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
Apra\u0161ymas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eScientific Reports\u201c, o 2026 met\u0173 darbas \u201eCurrent Biology\u201c taip pat nurodo E. persephone kaip rekordinink\u0105 pagal \u017einom\u0105 koj\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Australijoje, iki 60 m gylyje, aptiktas t\u016bkstantkojis Eumillipes persephone: viena patel\u0117 tur\u0117jo 1 306 kojas ir buvo visi\u0161kai akla.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[8100,51721,51723,51722,9753,51720,32430],"miestas":[],"class_list":["post-67072","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-entomologija","tag-eumillipes-persephone","tag-konvergentine-evoliucija","tag-pozemines-ekosistemos","tag-scientific-reports","tag-tukstantkojai","tag-vakaru-australija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67072","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67072"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67072\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67072"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67072"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67072"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67072"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}