\u201eLa Llorona\u201c \u2013 \u201everkian\u010dios moters\u201c \u2013 legenda \u0161iandien da\u017enai siejama su siaubo istorijomis ir kinu, ta\u010diau jos \u0161aknys gerokai senesn\u0117s ir sud\u0117tingesn\u0117s. Pasakojimas apie naktimis prie vandens telkini\u0173 raudan\u010di\u0105 moter\u012f Lotyn\u0173 Amerikoje gyvuoja \u0161imtme\u010dius, o skirtingose \u0161alyse turi daugyb\u0119 versij\u0173.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eThe Collector\u201c, viena svarbiausi\u0173 \u0161ios legendos i\u0161tak\u0173 siejama su 16 am\u017eiaus Mezoamerika, kai vietos mitai persipyn\u0117 su ispan\u0173 kolonijine kult\u016bra ir krik\u0161\u010dioni\u0161kos moral\u0117s normomis. D\u0117l to \u201eLa Llorona\u201c tapo ne vien folkloro persona\u017eu, bet ir istorini\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 bei kolektyvini\u0173 traum\u0173 atspind\u017eiu.<\/p>\n
Da\u017eniausiai pasakojama versija vaizduoja moter\u012f, kuri prarado savo vaikus \u2013 kai kuriose interpretacijose ji juos nuskandina pati, kitose tai nutinka nelaimingai susiklos\u010dius aplinkyb\u0117ms. Vis d\u0117lto beveik visada i\u0161lieka esminis motyvas: moters sielvartas, klaid\u017eiojimas nakt\u012f ir ry\u0161ys su up\u0117mis ar e\u017eerais, o susid\u016brimas su ja prana\u0161auja nelaim\u0119.<\/p>\n
Tokios istorijos ilgainiui tapo ir socialine \u201eaukl\u0117jimo\u201c priemone \u2013 jomis g\u0105sdinti vaikai, \u012fsp\u0117tos jaunos moterys ar moralizuota apie nei\u0161tikimyb\u0119. Ta\u010diau tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad u\u017e \u0161iurpaus siu\u017eeto slypi ir senesni, ikikolonijiniai simboliai, kurie v\u0117liau buvo perinterpretuoti.<\/p>\n
Kai kurie folkloro ir kult\u016bros tyr\u0117jai \u201eLa Llorona\u201c sieja su actek\u0173 mitologija, ypa\u010d su deive Cihuac\u00f3atl, siejama su motinyste, gimdymu ir vaisingumu. \u012edomu tai, kad tiek Cihuac\u00f3atl, tiek v\u0117lesn\u0117se legendose atsirandantis \u201everkian\u010dios moters\u201c paveikslas neretai siejami ir su vaik\u0173 mirties motyvais.<\/p>\n
Ankstyvas tokios fig\u016bros p\u0117dsakas aptinkamas vadinamajame Florencijos kodekse, kur\u012f 16 am\u017eiaus antroje pus\u0117je sudar\u0117 Bernardino de Sahag\u00fan. Jame apra\u0161omi a\u0161tuoni \u017eenklai, es\u0105 prana\u0161av\u0119 Teno\u010dtitlano \u017elugim\u0105, o vienas j\u0173 mini naktimis girdim\u0105 moters raud\u0105 d\u0117l vaik\u0173.<\/p>\n
Folkloristai mano, kad laikui b\u0117gant pasakojimas transformavosi: nuo deiv\u0117s, apraudan\u010dios art\u0117jan\u010di\u0105 imperijos katastrof\u0105, iki mirtingos moters, gedin\u010dios savo nuskendusi\u0173 vaik\u0173. Taip mitas \u012fgavo labiau \u201e\u017emogi\u0161k\u0105\u201c dram\u0105, kuri buvo lengviau pritaikoma moraliniams pasakojimams.<\/p>\n
Kita svarbi kryptis ai\u0161kinant \u201eLa Llorona\u201c raid\u0105 \u2013 ispan\u0173 kolonizacijos laikotarpis. Teigiama, kad katalik\u0173 misionieriai ir kolonistai vietos mitus da\u017enai perdirbdavo taip, kad jie atitikt\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105 ir b\u016bt\u0173 patog\u016bs moralin\u0117ms pamokoms.<\/p>\n
\u0160iame kontekste Cihuac\u00f3atl gal\u0117jo b\u016bti perkurta i\u0161 dvasin\u0117s glob\u0117jos \u012f klaid\u017eiojan\u010di\u0105, gr\u0117sming\u0105 b\u016btyb\u0119 \u2013 nerami\u0105 siel\u0105, kuri es\u0105 negali rasti ramyb\u0117s. Tokia transformacija leido i\u0161saugoti atpa\u017e\u012fstam\u0105 fig\u016br\u0105 \u017emoni\u0173 vaizduot\u0117je, ta\u010diau kartu pakeisti jos prasm\u0119.<\/p>\n
Pasakojimas taip pat susig\u0117r\u0117 \u012f Naujosios Ispanijos rasines ir socialines \u012ftampas. Vienas i\u0161 istorini\u0173 asmen\u0173, kurio \u0161e\u0161\u0117lis siejamas su legendos interpretacijomis, yra Malintzin (La Malinche) \u2013 pavergta vietin\u0117 moteris, tapusi Hern\u00e1no Cort\u00e9so vert\u0117ja ir svarbia fig\u016bra u\u017ekariavimo istorijoje.<\/p>\n
20 am\u017eiaus antroje pus\u0117je stipr\u0117jo bandymai legend\u0105 perm\u0105styti i\u0161 naujo \u2013 ypa\u010d feministin\u0117je ir dekolonijin\u0117je perspektyvoje. Kai kurie autoriai \u201eLa Llorona\u201c prad\u0117jo vaizduoti ne vien kaip pabais\u0105 ar bausm\u0117s simbol\u012f, bet ir kaip moter\u012f, kuriai buvo primestos kalt\u0117s ir g\u0117dos etiket\u0117s.<\/p>\n
Literat\u016broje minimi pavyzd\u017eiai, kai \u201eLa Llorona\u201c tampa nebe vaikus med\u017eiojan\u010dia dvasia, o veikiau palydove ar net apsaugotoja, per kuri\u0105 kalbama apie moter\u0173 bals\u0105, patirt\u0105 smurt\u0105 ir socialin\u0119 neteisyb\u0119.<\/p>\n
Kine legenda taip pat rado nauj\u0105 gyvenim\u0105. Pavyzd\u017eiui, 2019 metais pasirod\u0119s Jayro Bustamante filmas \u201eLa Llorona\u201c pasitelkia siaubo \u017eanr\u0105 kalb\u0117ti apie kolektyvin\u0119 atmint\u012f, praeities nusikaltimus ir \u010diabuvi\u0173 teises Gvatemalos istorijos kontekste.<\/p>\n
Holivudas legend\u0105 perk\u0117l\u0117 \u012f masinei auditorijai skirtus siaubo filmus, tarp j\u0173 \u2013 \u201eThe Curse of La Llorona\u201c, kur veiksmas vyksta 1973 met\u0173 Los And\u017eele. Dar vienas k\u016brinys, turintis s\u0105saj\u0173 su \u201eLa Llorona\u201c motyvais, yra 2013 metais i\u0161leistas filmas \u201eMama\u201c, kuriame taip pat pl\u0117tojama prarasto vaiko ir nepaleid\u017eian\u010dio sielvarto tema.<\/p>\n
Nors \u201eLa Llorona\u201c da\u017enai pristatoma kaip \u0161iurpi pasaka vaikams g\u0105sdinti, jos i\u0161takos rodo kur kas platesn\u012f paveiksl\u0105. Tai istorija, kuri per \u0161imtme\u010dius buvo nuolat perra\u0161oma \u2013 atspindint imperij\u0173 \u017elugim\u0105, religijos \u012ftak\u0105, socialines baimes ir \u0161iuolaikinius bandymus i\u0161 naujo \u012fprasminti sen\u0105 mit\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u201eLa Llorona\u201c legenda kilo Mezoamerikoje, susipyn\u0117 su kolonijin\u0117mis istorijomis ir iki \u0161iol kinta literat\u016broje bei siaubo kine.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[51737,51738,51739,51736,51741,51740,27532],"miestas":[],"class_list":["post-67079","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-acteku-mitologija","tag-cihuacoatl","tag-florencijos-kodeksas","tag-la-llorona","tag-la-malinche","tag-lotynu-amerikos-folkloras","tag-siaubo-filmai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67079","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67079"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67079\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67079"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67079"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67079"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67079"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}