Kaip krokodilams pavyko i\u0161gyventi katastrof\u0105, prie\u0161 66 mln. met\u0173 nu\u0161lavusi\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f dinozaur\u0173? Naujas tyrimas si\u016blo netik\u0117tai paprast\u0105 paai\u0161kinim\u0105: j\u0173 gimin\u0117 \u0161imtus milijon\u0173 met\u0173 nuosekliai rinkosi \u0161iltesn\u012f klimat\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai, kuriems vadovavo Londono universiteto koled\u017eo paleontologas Alessandro Chiarenza, sudar\u0117 evoliucin\u012f med\u012f, apimant\u012f daugiau nei 400 \u0161iandienini\u0173 ir i\u0161nykusi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Analizei pasitelkta per 7 000 fosilij\u0173 \u012fra\u0161\u0173 ir \u0161iuolaikiniai steb\u0117jimai, o rezultatai lyginti su 52 senov\u0117s klimato rekonstrukcijomis, siekian\u010diomis 245 mln. met\u0173.<\/p>\n
Tyrimas rodo, kad nors krokodil\u0173 linijos gyv\u016bnai per laik\u0105 sp\u0117jo tapti ir sausumos med\u017eiotojais, ir \u017eol\u0117d\u017eiais, ir j\u016br\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bnais, j\u0173 \u201etaisykli\u0173 knyga\u201c klimato at\u017evilgiu ma\u017eai keit\u0117si. Paprastai tariant, jie sek\u0117 \u0161ilum\u0105, o ne band\u0117 prisitaikyti prie vis \u0161altesni\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Tokia strategija gal\u0117jo tapti prana\u0161umu, kai po \u010ciksulubo asteroido sm\u016bgio dulk\u0117s ir dalel\u0117s atmosferoje suma\u017eino saul\u0117s \u0161vies\u0105, at\u0161ald\u0117 planet\u0105 ir sutrikd\u0117 mitybos grandines. Tyr\u0117jai teigia, kad tropikuose ir subtropikuose tuo metu gal\u0117jo i\u0161likti daugiau tinkam\u0173 buveini\u0173, kai kituose regionuose s\u0105lygos spar\u010diai prast\u0117jo.<\/p>\n
\u0160iandieniniai krokodilai, aligatoriai ir kaimanai daugeliui pa\u017e\u012fstami kaip vandens pasaloje med\u017eiojantys pl\u0117\u0161r\u016bnai: \u0161arvuotas k\u016bnas, vir\u0161 vandens ky\u0161an\u010dios akys ir \u0161nerv\u0117s, galingos \u017eandikauli\u0173 atakos. Ta\u010diau did\u017ei\u0105j\u0105 evoliucin\u0117s istorijos dal\u012f j\u0173 gimin\u0117s atstovai buvo kur kas ma\u017eiau \u201estandarti\u0161ki\u201c.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, triaso laikotarpiu up\u0117se gyveno fitozaurai, i\u0161 i\u0161or\u0117s primin\u0119 \u0161iuolaikinius krokodilus, nors j\u0173 \u0161nerv\u0117s buvo gerokai labiau paslinktos atgal \u2013 ar\u010diau aki\u0173. Kitos \u0161akos vyst\u0117si sausumoje: kai kurie giminai\u010diai med\u017eiojo ant dviej\u0173 koj\u0173, o kiti gal\u0117jo u\u017eaugti iki mil\u017eini\u0161k\u0173 dyd\u017ei\u0173.<\/p>\n
B\u016bta ir \u017eol\u0117d\u017ei\u0173 form\u0173, tur\u0117jusi\u0173 augalams smulkinti pritaikytus dantis bei ne\u012fprastai trump\u0105 snuk\u012f. Triaso laikais dar egzistavo \u0161arvuoti, dygliais \u201eapsiginklav\u0119\u201c gyv\u016bnai, primenantys ma\u017eus tankus, o v\u0117liau dalis giminai\u010di\u0173 prisitaik\u0117 gyvenimui j\u016broje, i\u0161vyst\u0117 plaukimui pritaikytas gal\u016bnes ir uodeg\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 analiz\u0117 parod\u0117 bendr\u0105 d\u0117sningum\u0105: net ir kintant k\u016bno planui, mitybai ar gyvenimo b\u016bdui, krokodil\u0173 linijos gyv\u016bnai da\u017eniausiai i\u0161laik\u0117 polink\u012f \u012f \u0161iltesnes s\u0105lygas. Mokslininkai \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f vadina klimatin\u0117s ni\u0161os konservatyvumu \u2013 kai paveld\u0117tas aplinkos \u201eskonis\u201c per laik\u0105 menkai kinta.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad ma\u017edaug prie\u0161 50 mln. met\u0173, kai \u017dem\u0117 buvo apie 10 laipsni\u0173 Celsijaus \u0161iltesn\u0117 nei \u0161iandien, krokodil\u0173 giminai\u010diai gyveno ir auk\u0161tose platumose \u2013 \u0160iaur\u0117s Amerikoje, Europoje, net Antarktidoje. Planetai v\u0117stant, tinkamos buvein\u0117s slinko ar\u010diau pusiaujo, ir populiacijos i\u0161 esm\u0117s sek\u0117 paskui jas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i \u201e\u0161ilumos taisykl\u0117\u201c nebuvo visi\u0161kai nekintanti: fiksuoti tam tikri poslinkiai temperat\u016bros preferencijose ma\u017edaug prie\u0161 94 mln. met\u0173, o kai kurie Australijos giminai\u010diai prie\u0161 ma\u017edaug 34 mln. met\u0173 gal\u0117jo labiau persiorientuoti \u012f sausesnes s\u0105lygas. Ta\u010diau bendra tendencija, tyr\u0117j\u0173 teigimu, i\u0161liko stabili.<\/p>\n
Po \u010ciksulubo sm\u016bgio \u012f atmosfer\u0105 pakilo mil\u017eini\u0161ki dulki\u0173 ir daleli\u0173 kiekiai, tod\u0117l suma\u017e\u0117jo \u012f \u017dem\u0117s pavir\u0161i\u0173 patenkanti saul\u0117s \u0161viesa. Temperat\u016bra krito, sutriko fotosintez\u0117, o v\u0117liau \u0117m\u0117 gri\u016bti mitybos grandin\u0117s.<\/p>\n
Modeliavimas rodo, kad net suma\u017e\u0117jus saul\u0117s \u0161viesai 5 ar 10 proc., tropik\u0173 ir subtropik\u0173 regionuose dar gal\u0117jo i\u0161likti buveini\u0173, tinkam\u0173 krokodil\u0173 linijos gyv\u016bnams. Tik itin ekstremalus scenarijus, numatantis 15 proc. saul\u0117s \u0161viesos suma\u017e\u0117jim\u0105, b\u016bt\u0173 panaikin\u0119s tinkamas buveines visame pasaulyje, ta\u010diau \u0161is variantas laikomas ma\u017eai tik\u0117tinu.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad rezultatai dera su ankstesniais darbais, rod\u017eiusiais, jog pana\u0161ios \u201esm\u016bgio \u017eiemos\u201c s\u0105lygos daug labiau suma\u017eino tinkamas buveines ne pauk\u0161tiniams dinozaurams. Kitaip tariant, ta pati pasaulin\u0117 katastrofa skirtingoms gyv\u016bn\u0173 grup\u0117ms gal\u0117jo tur\u0117ti labai nevienodas pasekmes.<\/p>\n
Vien \u0161iltesni\u0173 region\u0173 \u201eprieglobstis\u201c neb\u016btinai visk\u0105 paai\u0161kina. \u0160iuolaikiniai krokodilai yra \u0161altakraujai, tod\u0117l jiems reikia gerokai ma\u017eiau energijos nei pana\u0161aus dyd\u017eio \u0161iltakraujams gyv\u016bnams, be to, jie gali ilgai i\u0161b\u016bti be maisto, o prast\u0117jant s\u0105lygoms \u2013 pereiti \u012f ma\u017eo aktyvumo b\u016bsenas.<\/p>\n
Tokios savyb\u0117s po katastrofos gal\u0117jo b\u016bti ypa\u010d naudingos, kai d\u0117l sutrikusios augal\u0173 produktyvumo grandin\u0117s maisto i\u0161tekliai tapo nepastov\u016bs. Tyrime taip pat minima, kad i\u0161likti gal\u0117jo pad\u0117ti ma\u017eesnis k\u016bno dydis, pusiau vandens gyvenimo b\u016bdas ir lankstesn\u0117 mityba.<\/p>\n
Vis d\u0117lto autoriai pabr\u0117\u017eia, kad modeliavimas ne\u012frodo, jog b\u016btent tropik\u0173 \u201erefugijos\u201c i\u0161gelb\u0117jo krokodilus, ir nepaai\u0161kina, kod\u0117l vienos r\u016b\u0161ys i\u0161liko, o kitos i\u0161nyko. Ta\u010diau jis leid\u017eia geriau suprasti, kaip geografinis pasiskirstymas ir paveld\u0117tos klimato preferencijos gal\u0117jo pakreipti i\u0161gyvenimo tikimyb\u0119.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kaip krokodilams pavyko i\u0161gyventi katastrof\u0105, prie\u0161 66 mln. met\u0173 nu\u0161lavusi\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f dinozaur\u0173? Naujas tyrimas si\u016blo netik\u0117tai paprast\u0105 paai\u0161kinim\u0105: j\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[51742,51743,11393,3211,37555,1529,9973],"miestas":[],"class_list":["post-67080","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-asteroido-smugis","tag-ciksulubas","tag-dinozaurai","tag-evoliucija","tag-krokodilai","tag-paleontologija","tag-science-advances"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67080","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67080"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67080\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67080"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67080"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67080"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67080"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}