Antarktidoje auga vos dvi vietin\u0117s \u017eydin\u010di\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161ys, ta\u010diau jos \u012f klimato \u0161ilt\u0117jim\u0105 reaguoja visi\u0161kai skirtingai. Eksperimentas parod\u0117, kad viena j\u0173 \u0161ilt\u0117jan\u010diomis s\u0105lygomis \u201el\u0117t\u0117ja\u201c, o kita \u2013 prie\u0161ingai, sustipr\u0117ja.<\/p>\n
Apie tai ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, remdamasis \u017eurnale \u201ePhysiologia Plantarum\u201c publikuotu tyrimu. Mokslininkai daugiau nei de\u0161imtmet\u012f kas vasar\u0105 steb\u0117jo Antarktidos plaukuot\u0105j\u0105 \u017eol\u0119 (Deschampsia antarctica) ir antarktin\u0119 perlin\u0119 gub\u0105 (Colobanthus quitensis) King D\u017eord\u017eo saloje, netoli Antarktidos pusiasalio.<\/p>\n
Ankstesni steb\u0117jimai rod\u0117, kad \u0161ios dvi r\u016b\u0161ys, \u0161ylant Antarktidos pusiasaliui, spar\u010diai ple\u010diasi: 1960\u20132009 metais abiej\u0173 arealas, kaip nurodoma, ma\u017edaug patrigub\u0117jo. Vis d\u0117lto vien tik plitimas nepasako, kaip augalai i\u0161ties prisitaiko prie nauj\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad regione laukiami poky\u010diai neb\u016btinai rei\u0161kia vien auk\u0161tesn\u0119 vidutin\u0119 temperat\u016br\u0105. Prognozuojama, kad da\u017en\u0117s u\u017e\u0161alimo\u2013atitirpimo ciklai, kai temperat\u016bra svyruoja apie 0 laipsni\u0173 rib\u0105, o tai augalams gali b\u016bti ypa\u010d svarbu.<\/p>\n
2012 met\u0173 gruod\u012f netoli Lenkijos Henryko Arctowskio Antarktidos stoties buvo \u012frengtos \u0161e\u0161iakamp\u0117s atviros vir\u0161aus kameros (angl. open-top chambers), da\u017enai naudojamos lauko s\u0105lygomis augalams \u0161ildyti. J\u0173 sienel\u0117s sulaiko \u0161ilum\u0105, o atvira vir\u0161utin\u0117 dalis leid\u017eia patekti krituliams.<\/p>\n
Per \u0161e\u0161is augimo sezonus tokios kameros vidutin\u0119 paros oro temperat\u016br\u0105 padidindavo ma\u017edaug 1,5\u20133 laipsniais Celsijaus. Ta\u010diau 2018\u20132019 met\u0173 vasar\u0105 u\u017efiksuotas netik\u0117tas efektas: dienomis kamerose buvo tik apie 1 laipsniu \u0161il\u010diau, bet naktimis \u2013 apie 2 laipsniais \u0161al\u010diau nei atvirose, greta esan\u010diose augaviet\u0117se.<\/p>\n
D\u0117l to augalai kamerose t\u0105 sezon\u0105 309 valandas praleido \u017eemiau nulio, kai tuo metu augalai u\u017e kamer\u0173 rib\u0173 \u2013 32 valandas. Tai leid\u017eia manyti, kad augalus veik\u0117 ne tik \u201e\u0161iluma\u201c, bet ir didesni paros temperat\u016bros svyravimai.<\/p>\n
Nor\u0117dami tiksliai \u012fvertinti, kaip augalai reaguoja fiziologi\u0161kai, mokslininkai i\u0161kas\u0117 visus augalus i\u0161 kamer\u0173 vidaus ir kontrolini\u0173 plot\u0173 bei perne\u0161\u0117 juos \u012f laboratorij\u0105 ma\u017edaug u\u017e 1 kilometro nuo lauko vietos. D\u0117l stipri\u0173 v\u0117j\u0173 subtilius matavimo prietaisus naudoti vietoje buvo sud\u0117tinga, tod\u0117l tyr\u0117jai steng\u0117si visus matavimus u\u017ebaigti per 24 valandas.<\/p>\n
Buvo vertinama lap\u0173 hidraulin\u0117 laidumo geba \u2013 kiek lengvai vanduo juda lapais, taip pat fotosintez\u0117 ir lap\u0173 sandara iki vandens gysl\u0173 (ind\u0173) dyd\u017eio. Trumpai tariant, mokslininkai tikrino augal\u0173 \u201evamzdyn\u0105\u201c, kuris tiesiogiai susij\u0119s su augimu ir i\u0161tverme.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117 ry\u0161k\u0173 skirtum\u0105. Antarktidos plaukuotosios \u017eol\u0117s lapai kamerose perne\u0161\u0117 ma\u017edaug dviem tre\u010ddaliais ma\u017eiau vandens nei augusi\u0173 atvirai, o fotosintez\u0117 suma\u017e\u0117jo ma\u017edaug tre\u010ddaliu; taip pat formavosi siauresni indai ir storesni lapai.<\/p>\n
Tuo metu antarktin\u0117 perlin\u0117 guba reagavo prie\u0161ingai: jos vandens t\u0117km\u0117 lapuose ir fotosintez\u0117 padid\u0117jo ma\u017edaug 44 proc. Be to, \u0161is augalas vyst\u0117 platesnius indus ir elastingesnes l\u0105steles.<\/p>\n
Viena galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 skirtinga augal\u0173 \u201eforma\u201c ir apsauga nuo staigi\u0173 temperat\u016bros poky\u010di\u0173. Perlin\u0117 guba auga tankia \u201epagalv\u0117le\u201c, kuri, kaip teigiama, gali slopinti greitus kasdienius temperat\u016bros svyravimus ir geriau i\u0161laikyti mikroklimat\u0105 prie pat augalo.<\/p>\n
Plaukuotoji \u017eol\u0117 yra laisvesn\u0117s strukt\u016bros ir tokios nat\u016bralios u\u017euov\u0117jos neturi, tod\u0117l gali b\u016bti labiau pa\u017eeid\u017eiama pasikartojan\u010di\u0173 u\u017e\u0161alimo\u2013atitirpimo epizod\u0173. Tyr\u0117jai mano, kad \u017eol\u0117s poky\u010di\u0173 vargu ar paai\u0161kint\u0173 vien \u201eoro burbulai\u201c induose po u\u017e\u0161alimo, nes siauresni indai kaip tik ma\u017eiau link\u0119 \u012f tok\u012f pa\u017eeidim\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama ir tyrimo ribos: kai kurie procesai, pavyzd\u017eiui, galimas ankstyvesnis lap\u0173 sen\u0117jimas ar poky\u010diai u\u017e ind\u0173 rib\u0173, tiesiogiai nebuvo matuojami. Kiti mokslininkai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad svarbu vertinti ne tik vidutin\u012f at\u0161ilim\u0105, bet ir temperat\u016bros svyravimus apie 0 laipsni\u0173 rib\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda t\u0119sia darbus ir analizuoja augalus, kurie kamerose praleido jau 16 met\u0173, taip pat tiria su augalais susijusius mikroorganizmus. \u0160is atvejis primena, kad net labai pana\u0161iose s\u0105lygose skirtingos r\u016b\u0161ys gali rinktis visi\u0161kai skirtingas prisitaikymo strategijas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas Antarktidoje parod\u0117, kad dvi vietin\u0117s \u017eydin\u010dios r\u016b\u0161ys \u012f \u0161ilt\u0117jim\u0105 reaguoja prie\u0161ingai: \u017eol\u0117 silpsta, perlin\u0117 guba stipr\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[4540,17577,51745,51744,17578,31745,673],"miestas":[],"class_list":["post-67081","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-antarktida","tag-augalu-fiziologija","tag-colobanthus-quitensis","tag-deschampsia-antarctica","tag-fotosinteze","tag-globalinis-atsilimas","tag-klimato-kaita"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67081","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67081"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67081\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67081"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67081"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67081"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67081"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}