Kai kuri\u0173 dideli\u0173, sklandan\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 skrydis, esant tinkamoms s\u0105lygoms, gali kainuoti ma\u017eiau energijos nei plaukimas. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 pateikia naujas, realiomis s\u0105lygomis atliktas gyv\u016bn\u0173 jud\u0117jimo energijos s\u0105naud\u0173 vertinimas.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, And\u0173 kondoras ir trimituojanti gulb\u0117 sveria pana\u0161iai \u2013 apie 11 kilogram\u0173, abu gali skristi, ta\u010diau j\u0173 \u201ekuro s\u0105naudos\u201c ore skiriasi kardinaliai. Nurodoma, kad gulb\u0117 apie 99 proc. skryd\u017eio laiko plasnoja sparnais, o kondoras \u2013 vos apie 0,1 proc.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 skai\u010diavimais, kondoras, \u012fveikdamas t\u0105 pat\u012f atstum\u0105, gali sunaudoti ma\u017edaug 79 proc. ma\u017eiau energijos nei gulb\u0117. Pagrindinis skirtumas tas, kad gulb\u0117 labiau remiasi raumen\u0173 darbu, o kondoras sugeba \u201e\u012fdarbinti\u201c atmosfer\u0105.<\/p>\n
\u0160is rezultatas meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f \u012fprastam po\u017ei\u016briui, kad energeti\u0161kai \u201epigiausias\u201c jud\u0117jimas gyv\u016bnams yra plaukimas, po jo seka skrydis, o brangiausias \u2013 b\u0117gimas. Pasirodo, aplinka \u2013 ypa\u010d v\u0117jas ir kylan\u010dios oro srov\u0117s \u2013 gali i\u0161 esm\u0117s pakeisti kelion\u0117s kain\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai gyv\u016bn\u0173 jud\u0117jimo kain\u0105 da\u017enai vertina rodikliu, vadinamu transporto kaina \u2013 tai energija, kurios reikia \u012fveikti tam tikr\u0105 atstum\u0105 (da\u017enai vertinama atsi\u017evelgiant \u012f k\u016bno mas\u0119). Pagal \u0161i\u0105 logik\u0105 vanduo gyv\u016bnams tarsi \u201epadeda\u201c i\u0161laikyti svor\u012f, tod\u0117l plaukti tur\u0117t\u0173 b\u016bti efektyviausia.<\/p>\n
Ta\u010diau tarptautin\u0117 68 mokslinink\u0173 komanda pabr\u0117\u017eia, kad didel\u0117 dalis ankstesni\u0173 \u017eini\u0173 buvo gauta laboratorijose: \u017euvys plaukiojo rezervuaruose, pauk\u0161\u010diai skraid\u0117 v\u0117jo tuneliuose, o \u017einduoliai b\u0117go b\u0117gtakiais. Tokios s\u0105lygos patogios matuoti, bet gamtoje gyv\u016bn\u0173 jud\u0117jim\u0105 smarkiai veikia aplinka.<\/p>\n
Pirmoji tyrimo autor\u0117 dr. Martina Scacco atkreipia d\u0117mes\u012f, kad dangus mums gali atrodyti tik fonas, ta\u010diau skraidantiems gyv\u016bnams tai \u2013 esminis i\u0161teklius, galintis dramati\u0161kai pakeisti kelion\u0117s kain\u0105.<\/p>\n
Sklandantys pauk\u0161\u010diai, tokie kaip ereliai ar grifai, gali ilgai i\u0161silaikyti ore beveik neplasnodami. Jie i\u0161naudoja fizik\u0105: Saulei \u012fkaitinus \u017eem\u0117s pavir\u0161i\u0173, \u0161is \u0161ildo or\u0105, o \u0161iltesnio oro \u201estulpai\u201c kyla auk\u0161tyn \u2013 tai vadinamieji termikai.<\/p>\n
Pauk\u0161tis gali \u012fskristi \u012f tok\u012f kylant\u012f oro sraut\u0105 ir ratu \u201eu\u017ekilti\u201c beveik be raumen\u0173 darbo, o tada \u2013 skl\u0119sti link tikslo, kol ras kit\u0105 termik\u0105. Tyr\u0117jai tai palygina su va\u017eiavimu liftu \u012f vir\u0161\u0173 ir sklandymu iki kito \u201elifto\u201c.<\/p>\n
\u0160i \u201ei\u0161or\u0117s subsidija\u201c i\u0161 esm\u0117s ateina i\u0161 Saul\u0117s energijos, kuri sukuria atmosferos jud\u0117jim\u0105. Tod\u0117l, esant palankioms s\u0105lygoms, skrydis gali tapti itin ekonomi\u0161kas.<\/p>\n
Kad \u012fvertint\u0173 realias energijos s\u0105naudas gamtoje, tyr\u0117jai sukaup\u0117 didel\u012f duomen\u0173 rinkin\u012f: sujung\u0117 17 met\u0173 GPS ir akselerometr\u0173 \u012fra\u0161us i\u0161 ma\u017edaug 850 pauk\u0161\u010di\u0173 ir \u0161ik\u0161nosparni\u0173 (38 r\u016b\u0161ys). Taip pat \u012f analiz\u0119 \u012ftrauk\u0117 ketveri\u0173 met\u0173 radarinius ma\u017eesni\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117jimus, suskirstytus \u012f 12 dyd\u017eio kategorij\u0173.<\/p>\n
I\u0161 viso buvo i\u0161analizuota beveik 200 000 GPS fiksuot\u0173 skryd\u017eio atkarp\u0173 ir t\u016bkstan\u010diai papildom\u0173 radarini\u0173 steb\u0117jim\u0173. Gyv\u016bn\u0173 svoris svyravo nuo kiek daugiau nei 12 gram\u0173 iki daugiau nei 11 kilogram\u0173.<\/p>\n
Akselerometrai leido atskirti energijai \u201ebrang\u0173\u201c plasnojim\u0105 nuo taupesnio sklandymo, o jud\u0117jimo duomenys buvo sulyginti su informacija apie v\u0117j\u0105 ir kylan\u010dias oro sroves. Rezultatai parod\u0117, kad kai kurios r\u016b\u0161ys, ypa\u010d didieji sklandytojai, gali keliauti mil\u017eini\u0161kus atstumus su labai menkomis raumen\u0173 s\u0105naudomis.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, analizuojant septyni\u0173 grif\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skryd\u017eius, buvo sukaupta daugiau nei 4,3 mln. kilometr\u0173 kelioni\u0173 duomen\u0173 ir apie 128 000 skryd\u017eio dien\u0173. Priklausomai nuo r\u016b\u0161ies, pauk\u0161\u010diai sparnais plasnojo tik 0,1\u20137 proc. laiko, o ma\u017eiausiai \u2013 And\u0173 kondoras.<\/p>\n
Tyrimas parod\u0117 ir dar vien\u0105 tendencij\u0105: didesn\u0117s r\u016b\u0161ys da\u017enai plasnoja re\u010diau ir, vertinant pagal k\u016bno mas\u0119, b\u016bna efektyvesn\u0117s skraid\u016bn\u0117s. Nors absoliu\u010diai didesniems gyv\u016bnams energijos reikia daugiau, svarbu tai, kiek jos tenka vienam nuva\u017eiuotam (ar \u201enuskristam\u201c) atstumo vienetui.<\/p>\n
Vis d\u0117lto yra ir \u201ekaina\u201c: didesni pauk\u0161\u010diai labiau priklausomi nuo tinkam\u0173 atmosferos s\u0105lyg\u0173 \u2013 termik\u0173 ir palanki\u0173 v\u0117j\u0173. Ma\u017eesni pauk\u0161\u010diai yra lankstesni, bet d\u0117l da\u017enesnio plasnojimo paprastai i\u0161eikvoja daugiau energijos.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad gautos energijos s\u0105naudos yra modeliuotos, o ne tiesiogiai i\u0161matuotos metabolin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Ta\u010diau pagrindin\u0117 \u017einut\u0117 ai\u0161ki: kelion\u0117s \u201ekaina\u201c priklauso ne vien nuo paties gyv\u016bno, bet ir nuo aplinkos, kuri j\u012f ne\u0161a.<\/p>\n
Daroma prielaida, kad tai gali keisti ir po\u017ei\u016br\u012f \u012f migracij\u0105: ilgesnis mar\u0161rutas su palankiais v\u0117jais bei kylan\u010diomis oro srov\u0117mis gali pareikalauti ma\u017eiau energijos nei trumpesnis, bet \u201esunkesnis\u201c kelias. Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eScience\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad didieji sklandantys pauk\u0161\u010diai, i\u0161naudodami termikus, gali skristi itin taupiai \u2013 kartais net efektyviau nei plaukti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[29800,19510,2888,51746,51747,7438],"miestas":[],"class_list":["post-67083","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-andu-kondoras","tag-energijos-sanaudos","tag-pauksciu-migracija","tag-sklandymas","tag-termikai","tag-zoologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67083","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67083"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67083\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67083"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67083"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67083"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67083"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}