B\u016bna akimirk\u0173, kai esate vieni, ta\u010diau apima ai\u0161kus jausmas, kad ka\u017ekas yra \u0161alia. Nors n\u0117ra nei garso, nei \u0161e\u0161\u0117lio, poj\u016btis gali b\u016bti toks stiprus, kad primena \u201evaiduokl\u012f\u201c.<\/p>\n
Psichologai \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f vadina \u201ejau\u010diama presencija\u201c (angl. felt presence) \u2013 \u012fsitikinimu, kad netoliese yra nematoma esyb\u0117 ar asmuo. Apie tai ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, ap\u017evelgdamas nauj\u0105 tyrim\u0105, publikuot\u0105 \u017eurnale \u201ePsychosis\u201c.<\/p>\n
Tyrimo autoriai teigia, kad toki\u0173 patir\u010di\u0173 pob\u016bdis gali priklausyti nuo \u017emogaus \u012fsitikinim\u0173 ir psichologin\u0117s b\u016bsenos. Ypa\u010d ry\u0161kiai nematom\u0105 \u201ebuvim\u0105\u201c link\u0119 apib\u016bdinti tie, kurie da\u017enai jau\u010dia ry\u0161\u012f su Dievu, dvasiomis ar \u201eauk\u0161tesne j\u0117ga\u201c ir kartu nurodo turintys daugiau ne\u012fprast\u0173 suvokimo patir\u010di\u0173, siejam\u0173 su psichoz\u0117s rizika.<\/p>\n
Svarbu pabr\u0117\u017eti: vien pats jausmas, kad ka\u017ekas yra \u0161alia, savaime nerei\u0161kia psichikos sutrikimo. Tyr\u0117jai akcentuoja, kad \u0161is rei\u0161kinys pasitaiko labai skirtingose situacijose \u2013 nuo gedulo ir religini\u0173 patir\u010di\u0173 iki miego paraly\u017eiaus ar ekstremalaus nuovargio.<\/p>\n
Skirtingai nei klasikin\u0117s regos haliucinacijos, \u201ejau\u010diama presencija\u201c neb\u016btinai rei\u0161kia, kad \u017emogus ka\u017ek\u0105 mato. Da\u017eniau tai \u2013 stiprus \u012fsitikinimas, jog kambaryje, u\u017e nugaros ar visai greta yra kitas \u201eka\u017ekas\u201c.<\/p>\n
Vieni \u0161\u012f poj\u016bt\u012f apib\u016bdina kaip draugi\u0161k\u0105 ar net saugant\u012f, kiti \u2013 kaip gr\u0117sming\u0105. D\u0117l to jis gali b\u016bti ir guod\u017eiantis, ir keliantis baim\u0119.<\/p>\n
2024 met\u0173 Nyderlanduose atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 10 447 \u017emon\u0117s, parod\u0117, kad 1,6 proc. respondent\u0173 per pastar\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f buvo patyr\u0119 \u201ejau\u010diamos presencijos\u201c epizod\u0105. Kai kurie jaut\u0117si stebimi, kiti net apra\u0161\u0117 \u012fsp\u016bd\u012f, tarsi ka\u017ekieno ranka b\u016bt\u0173 palietusi pet\u012f, nors \u0161alia nieko nebuvo.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad pati patirtis gali b\u016bti labai pana\u0161i, net jei paai\u0161kinimai skiriasi: gedintis \u017emogus gali jausti mirusio artimojo buvim\u0105, religingas \u2013 Dievo artum\u0105, o i\u0161sek\u0119s alpinistas \u2013 tarsi nematom\u0105 palydov\u0105 pavojingame kelyje.<\/p>\n
Naujojo tyrimo autoriai analizavo 337 suaugusi\u0173j\u0173 atsakymus anonimin\u0117je internetin\u0117je apklausoje, vykdytoje 2020\u20132022 metais. Dalyvi\u0173 buvo klausiama apie dvasines patirtis, ne\u012fprastus suvokimus (susijusius su psichoz\u0117s rizika) ir susid\u016brimus su nematoma \u201epresencija\u201c.<\/p>\n
Tyr\u0117jai vertino ne tik tai, ar \u017emogus kada nors patyr\u0117 tok\u012f jausm\u0105, bet ir kaip da\u017enai tai nutiko, kiek tai buvo \u201ery\u0161ku\u201c bei ar suk\u0117l\u0117 malonum\u0105, ar stres\u0105. Apie 60 proc. apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad bent kart\u0105 gyvenime buvo patyr\u0119 \u201ejau\u010diamos presencijos\u201c epizod\u0105, ta\u010diau patys autoriai pabr\u0117\u017e\u0117: \u0161i\u0173 duomen\u0173 negalima laikyti reprezentatyviais visai populiacijai, nes dalyviai buvo kvie\u010diami per socialinius tinklus ir el. pa\u0161to s\u0105ra\u0161us.<\/p>\n
I\u0161ry\u0161k\u0117jo viena grup\u0117: \u017emon\u0117s, kurie da\u017eniau patirdavo dvasinius i\u0161gyvenimus ir kartu nurodydavo daugiau psichoz\u0117s rizik\u0105 primenan\u010di\u0173 suvokimo ypatum\u0173, da\u017eniau patirdavo intensyvesnius ir labiau trikdan\u010dius \u201enematomo buvimo\u201c poj\u016b\u010dius.<\/p>\n
Tyrimas taip pat parod\u0117 netik\u0117t\u0105 niuans\u0105: tie, kurie tur\u0117jo daugiau ne\u012fprast\u0173 suvokimo patir\u010di\u0173, da\u017eniau apra\u0161\u0117 \u201epresencij\u0105\u201c ir kaip bauginan\u010di\u0105, ir kaip maloni\u0105 \u2013 tarsi tas pats rei\u0161kinys kartais suteikt\u0173 paguodos, o kartais kelt\u0173 gr\u0117sm\u0119.<\/p>\n
Viena i\u0161 ai\u0161kinim\u0173 kryp\u010di\u0173 susijusi su tuo, kaip smegenys kuria k\u016bno ir \u201ea\u0161\u201c poj\u016bt\u012f. Kasdien smegenys nuolat integruoja signalus i\u0161 raumen\u0173, odos, regos ir kit\u0173 jutim\u0173, kad suprast\u0173, kur esame ir k\u0105 darome.<\/p>\n
Kai \u0161ie signalai nesutampa, smegenys gali \u201epriskirti\u201c dal\u012f informacijos ne sau, o tariamam kitam \u0161alia esan\u010diam asmeniui. Tokiais atvejais gali atsirasti \u012ftikinamas \u012fsp\u016bdis, kad \u0161alia yra ka\u017ekas kitas, nors objektyvi\u0173 \u017eenkl\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n
2014 metais \u017eurnale \u201eCurrent Biology\u201c apra\u0161ytame eksperimente Lozanos \u0160veicarijos federalinio technologijos instituto mokslininkai robotais suk\u0117l\u0117 \u201evaiduokli\u0161kas\u201c patirtis sveikiems savanoriams: kai rank\u0173 judesiai ir tuo pat metu nugar\u0105 lie\u010diantys poj\u016b\u010diai buvo specialiai \u201ei\u0161derinti\u201c nedideliu v\u0117lavimu, dalis dalyvi\u0173 prad\u0117jo jausti, kad \u0161alia yra kitas \u017emogus.<\/p>\n
Dar anks\u010diau, 2006 metais \u017eurnale \u201eNature\u201c apra\u0161ytu atveju, epilepsijos tyrimo metu moteriai elektri\u0161kai stimuliavus tam tikr\u0105 smegen\u0173 srit\u012f, ji pakartotinai patyr\u0117 \u0161e\u0161\u0117lin\u0117s fig\u016bros u\u017e nugaros poj\u016bt\u012f \u2013 atrod\u0117, kad \u0161i fig\u016bra atkartoja jos judesius.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad patir\u010di\u0173 interpretacijai didel\u0119 \u012ftak\u0105 gali daryti kult\u016bra ir asmeniniai l\u016bkes\u010diai. 2021 met\u0173 tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 2 000 \u017emoni\u0173 i\u0161 skirting\u0173 religini\u0173 bendruomeni\u0173 JAV, Ganoje, Tailande, Kinijoje ir Vanuatu, ry\u0161kesn\u0117s dvasin\u0117s patirtys buvo siejamos su kult\u016briniais \u012fsitikinimais ir \u017emogaus polinkiu stipriai \u201e\u012fsitraukti\u201c \u012f vidinius vaizdinius bei poj\u016b\u010dius.<\/p>\n
Kitaip tariant, tai, k\u0105 laikome \u012fmanoma nematomo pasaulio s\u0105veika su \u017emogumi, gali formuoti ir tai, kaip suvokiame neai\u0161kius poj\u016b\u010dius. Vieniems tai tampa paguod\u017eian\u010diu ry\u0161iu su netektimi, kitiems \u2013 nerim\u0105 kelian\u010diu i\u0161gyvenimu.<\/p>\n
Ar \u201evaiduokliai\u201c egzistuoja, mokslas nei patvirtins, nei paneigs, ta\u010diau gali tirti, kod\u0117l kartais nematomas buvimas atrodo toks tikras. \u0160iuo metu tyrimai rodo, kad svarb\u016bs ir smegen\u0173 jutim\u0173 derinimo mechanizmai, ir \u017emogaus \u012fsitikinimai bei psichologinis fonas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jausmas, kad kambaryje yra \u201eka\u017ekas\u201c, gali tur\u0117ti psichologini\u0173 ir neurologini\u0173 paai\u0161kinim\u0173 \u2013 nauji tyrimai rodo ry\u0161\u012f su \u012fsitikinimais ir b\u016bsena.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[10194,51755,8702,3129,1963,51756,51754],"miestas":[],"class_list":["post-67085","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-haliucinacijos","tag-jauciama-presencija","tag-miego-paralyzius","tag-neuromokslai","tag-psichologija","tag-psichozes-rizika","tag-vaiduokliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67085","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67085"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67085\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67085"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67085"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67085"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67085"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}