Seniausias iki \u0161iol \u017einomas ra\u0161ytinis bu\u010dinio apra\u0161ymas yra daugiau nei 4 500 met\u0173 senumo ir atkeliauja i\u0161 senov\u0117s Mesopotamijos molio lenteli\u0173. Jose bu\u010dinys minimas pasakojime apie dievus, o tai leid\u017eia suprasti, kad intymumo gestai \u017emon\u0117ms buvo pa\u017e\u012fstami gerokai anks\u010diau nei atsirado dauguma ra\u0161ytini\u0173 \u0161altini\u0173.<\/p>\n
\u0160ie tekstai u\u017era\u0161yti dantira\u0161\u010diu \u2013 ra\u0161menimis, kuriuos Mesopotamijos ra\u0161tininkai \u012fspausdavo \u012f mol\u012f. T\u016bkstantme\u010dius i\u0161likusiose lentel\u0117se aptinkama ne tik bu\u010dinio, bet ir aistring\u0173 santyki\u0173 detali\u0173: nuo erotin\u0117s poezijos iki kasdieni\u0173, net konfliktini\u0173 santyki\u0173 u\u017euomin\u0173.<\/p>\n
Vienas ankstyviausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 siejamas su \u0161umer\u0173 mitu apie gr\u016bd\u0173 deiv\u0119 Ezinan ir diev\u0105 An. I\u0161lik\u0119 rankra\u0161\u010diai datuojami ma\u017edaug 2600\u20132500 metais prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105, o pasakojime ai\u0161kiai minima, kad dievai tur\u0117jo lytini\u0173 santyki\u0173, bu\u010diavosi ir v\u0117liau susilauk\u0117 vaik\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad ra\u0161ytinis pamin\u0117jimas neb\u016btinai rei\u0161kia \u201epirm\u0105j\u012f\u201c bu\u010din\u012f istorijoje \u2013 grei\u010diau tai ankstyviausia iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 i\u0161likusi u\u017euomina. Vis d\u0117lto tokie \u0161altiniai leid\u017eia palyginti, kaip senov\u0117je suvoktas bu\u010dinys ir koki\u0105 viet\u0105 jis u\u017e\u0117m\u0117 santykiuose.<\/p>\n
Danijos Kopenhagos universiteto asiriologas Troelsas Pankas Arb\u00f8llas, nagrin\u0117j\u0119s dantira\u0161\u010dio \u0161altinius, 2025 metais publikuotame tyrime aptar\u0117, kad Ezinan mito fragmentai gali b\u016bti dar ankstesn\u0117 bu\u010dinio nuoroda, nei buvo manyta iki \u0161iol. Kitas pana\u0161aus laikotarpio pavyzdys \u2013 vadinamasis Bartono cilindras (apie 2500\u20132350 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105), kuriame taip pat apra\u0161omas diev\u0173 susitikimas, po kurio seka bu\u010dinys.<\/p>\n
Ta\u010diau bu\u010diniai senov\u0117s Mesopotamijoje neapsiriboja vien mitologija. Tekstuose aptinkami ir labiau \u201e\u017emogi\u0161ki\u201c jausm\u0173 apra\u0161ymai, rodantys, kad bu\u010dinys buvo suprantamas kaip artumo ir tro\u0161kimo i\u0161rai\u0161ka, atpa\u017e\u012fstama ir \u0161iandien.<\/p>\n
Ma\u017edaug prie\u0161 4 000 met\u0173 Mesopotamijos mieste Sipare u\u017efiksuotas ypa\u010d emocingas tro\u0161kimas pabu\u010diuoti mylim\u0105 \u017emog\u0173. I\u0161likusiame akad\u0173 literat\u016bros fragmente apra\u0161omas laukimas ir k\u016bni\u0161kos reakcijos, kurios skamba steb\u0117tinai \u0161iuolaiki\u0161kai.<\/p>\n
\u201eMano vir\u0161utin\u0117 l\u016bpa sudr\u0117ksta, o apatin\u0117 virpa! A\u0161 j\u012f apkabinsiu, a\u0161 j\u012f pabu\u010diuosiu.\u201c<\/p>\n
\u0160\u012f fragment\u0105 analizavo mokslininkas Nathan Wassermanas, 2016 metais i\u0161leid\u0119s knyg\u0105 apie akad\u0173 meil\u0117s literat\u016br\u0105. Nors ne\u012fmanoma tiksliai pasakyti, ar tekstas atspindi realius santykius, ar literat\u016brin\u0119 scen\u0105, jis rodo, kad bu\u010dinys buvo siejamas su romantika ir geismu jau prie\u0161 kelis t\u016bkstan\u010dius met\u0173.<\/p>\n
Be ra\u0161ytini\u0173 \u0161altini\u0173, i\u0161liko ir vizualini\u0173 liudijim\u0173: minimas Babilono laikotarpio molinis modelis (apie 1800 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105), kuriame vaizduojama nuoga pora, besibu\u010diuojanti intymaus akto metu. Tokie radiniai leid\u017eia manyti, kad bu\u010dinys nebuvo vien literat\u016brin\u0117 metafora.<\/p>\n
Dar vienas netik\u0117tai \u201eatpa\u017e\u012fstamas\u201c pavyzdys \u2013 teisinis dokumentas i\u0161 Larsos, datuojamas ma\u017edaug 1800 metais prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Jame moteris, vardu Shat-Marduk, parei\u0161kia, kad vyras nebegr\u012f\u0161 pas j\u0105 intymiai.<\/p>\n
\u201eJis nebegr\u012f\u0161 pas mane, jis nebepasi\u016blys tur\u0117ti lytini\u0173 santyki\u0173 ir jis nebu\u010diuos mano l\u016bp\u0173.\u201c<\/p>\n
Toks \u012fra\u0161as rodo, kad bu\u010dinys buvo ne tik aistros, bet ir santyki\u0173 rib\u0173, socialin\u0117s reik\u0161m\u0117s dalis \u2013 jis gal\u0117jo tapti ir intymumo \u201ematu\u201c, ir ai\u0161kiu \u017eenklu, kad ry\u0161ys nutr\u016bko.<\/p>\n
Anks\u010diau mokslininkai da\u017enai kaip ankstyviausi\u0105 ra\u0161ytin\u012f bu\u010dinio pamin\u0117jim\u0105 min\u0117jo Piet\u0173 Azijos tekst\u0105, apytiksliai datuojam\u0105 apie 1500 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Ta\u010diau 2023 met\u0173 moksliniame straipsnyje Troelsas Pankas Arb\u00f8llas ir biolog\u0117 Sophie Lund Rasmussen argumentavo, kad Mesopotamijos \u012fra\u0161ai stumteli u\u017efiksuot\u0105 bu\u010dini\u0173 istorij\u0105 ma\u017edaug t\u016bkstan\u010diu met\u0173 atgal.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, bu\u010dinys grei\u010diausiai nebuvo vieno regiono i\u0161radimas, v\u0117liau paplit\u0119s \u012f kitur \u2013 veikiau tai gal\u0117jo b\u016bti praktika, \u012fvairiose kult\u016brose egzistavusi per ilg\u0105 laik\u0105. Vis d\u0117lto, kadangi ra\u0161tas Mesopotamijoje atsirado ma\u017edaug prie\u0161 5 200 met\u0173, o i\u0161 prad\u017ei\u0173 daugiausia tarnavo administraciniams tikslams, intymumo apra\u0161ymai \u012f ra\u0161ytinius \u0161altinius pateko tik v\u0117liau.<\/p>\n
Tekste minima ir daug senesn\u0117 u\u017euomina: netoli \u0161iuolaikinio Betliejaus rasta apie 11 000 met\u0173 senumo kalcito skulpt\u016br\u0117l\u0117 \u201eAin Sakhri Lovers\u201c, vaizduojanti apsikabinusius \u017emones. Brit\u0173 muziejus nurodo, kad j\u0173 l\u016bpos gali liestis, ta\u010diau d\u0117l stilizuotos formos mokslininkai negali u\u017etikrintai pasakyti, ar tai bu\u010dinys, ar tiesiog labai artimas fizinis kontaktas.<\/p>\n
Galutinio atsakymo, kada \u012fvyko pirmasis bu\u010dinys, n\u0117ra \u2013 ra\u0161ytiniai \u0161altiniai tik parodo, kada apie j\u012f imta kalb\u0117ti ra\u0161tu. Ta\u010diau lentel\u0117se i\u0161lik\u0119 \u017eod\u017eiai leid\u017eia suprasti vien\u0105 dalyk\u0105: kai kurie \u017emoni\u0173 intymumo gestai per t\u016bkstantme\u010dius pasikeit\u0117 gerokai ma\u017eiau, nei gal\u0117tume tik\u0117tis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Seniausias ra\u0161ytinis bu\u010dinio apra\u0161ymas rastas Mesopotamijos molio lentel\u0117se ir datuojamas apie 2600\u20132500 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1522,51770,15871,51771,15873,36476,51769],"miestas":[],"class_list":["post-67094","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-archeologiniai-radiniai","tag-babilonas","tag-dantirastis","tag-kissing-istorija","tag-mesopotamija","tag-molio-lenteles","tag-sumerai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67094","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67094"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67094\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67094"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67094"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67094"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67094"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}