Net jei sport\u0105 buvote met\u0119 m\u0117nesiams ar net metams, k\u016bnas gali b\u016bti i\u0161laik\u0119s dal\u012f ankstesni\u0173 treniruo\u010di\u0173 \u201ep\u0117dsako\u201c \u2013 bent jau l\u0105steli\u0173 lygmenyje. Nauji tyrimai rodo, kad raumen\u0173 ir kepen\u0173 l\u0105stel\u0117s gali i\u0161saugoti informacij\u0105 apie anks\u010diau patirt\u0105 fizin\u012f kr\u016bv\u012f.<\/p>\n
Apie tai ra\u0161oma \u201eThe Conversation\u201c publikuotame mokslinink\u0173 tekste, kuriame ap\u017evelgiami keli j\u0173 komandos darbai. Tyr\u0117jai teigia, kad \u0161ie l\u0105steliniai poky\u010diai gali tur\u0117ti \u012ftakos i\u0161tvermei, cukraus kiekio kraujyje kontrolei ir net svorio poky\u010diams po neaktyvumo.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomasi gana paprastos logikos: nustoji treniruotis \u2013 \u201enauda\u201c i\u0161nyksta. I\u0161ties dalis rodikli\u0173, toki\u0173 kaip maksimalus deguonies pasisavinimas, raumen\u0173 apimtis ar jautrumas insulinui, gali gr\u012f\u017eti ar\u010diau pradinio lygio per kelias savaites nuo treniruo\u010di\u0173 nutraukimo.<\/p>\n
Vis d\u0117lto praktika da\u017enai rodo k\u0105 kita: \u017emon\u0117s, kurie sportavo anks\u010diau, neretai form\u0105 atgauna grei\u010diau nei tie, kurie pradeda nuo nulio. Tyr\u0117jai ai\u0161kina, kad vienas i\u0161 galim\u0173 paai\u0161kinim\u0173 \u2013 l\u0105stel\u0117se i\u0161liekanti treniruo\u010di\u0173 \u201eatmintis\u201c.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda, nagrin\u0117janti \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f, taik\u0117 vadinam\u0105j\u0105 \u201e\u012fjungta\u2013i\u0161jungta\u2013v\u0117l \u012fjungta\u201c treniruo\u010di\u0173 schem\u0105: pirmiausia sek\u0117 keli\u0173 savai\u010di\u0173 treniravimosi periodas, tada \u2013 pertrauka be fizinio kr\u016bvio, o v\u0117liau \u2013 gr\u012f\u017eimas prie treniruo\u010di\u0173.<\/p>\n
Tokiu b\u016bdu galima steb\u0117ti, kaip organizmas prisitaiko prie kr\u016bvio, kas nutinka nutraukus treniruotes ir ar gr\u012f\u017eus prie j\u0173 l\u0105stel\u0117s reaguoja kitaip, nei niekada nesportavus.<\/p>\n
Eksperimentuose su pel\u0117mis tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad anks\u010diau treniruoti gyv\u016bnai, v\u0117l prad\u0117j\u0119 sportuoti, raumen\u0173 mas\u0119 augino grei\u010diau nei neturintys treniruo\u010di\u0173 istorijos. Be to, did\u0117jo ir atskir\u0173 raumen\u0173 skaidul\u0173 dydis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad prisitaikymas n\u0117ra vien tik raumen\u0173 reikalas. Dirbantiems raumenims reikia energijos, o kepenys treniruot\u0117s metu ir po jos padeda apr\u016bpinti organizm\u0105 kuru.<\/p>\n
Anot mokslinink\u0173, kepen\u0173 l\u0105stel\u0117s taip pat gali \u201ei\u0161mokti\u201c i\u0161 ankstesnio fizinio kr\u016bvio. Tyrimuose su pel\u0117mis ir \u017emon\u0117mis, kurie treniravosi, dar\u0117 pertrauk\u0105 ir v\u0117l gr\u012f\u017eo prie sporto, buvo fiksuotas didesnis karboksilesterazi\u0173 (ferment\u0173 \u0161eimos) kiekis.<\/p>\n
\u0160ie fermentai padeda skaidyti kraujyje cirkuliuojan\u010dius lipidus taip, kad riebalai b\u016bt\u0173 lengviau panaudojami raumenims \u2013 pavyzd\u017eiui, kai raumuo auga ar prisitaiko prie kr\u016bvio.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ios i\u0161vados n\u0117ra kvietimas nustoti jud\u0117ti. N\u0117ra pagrindo teigti, kad ankstesn\u0117s treniruot\u0117s gali pakeisti dabartin\u012f fizin\u012f aktyvum\u0105 ar u\u017etikrinti tok\u012f pat\u012f efekt\u0105 be nuoseklumo.<\/p>\n
Ta\u010diau rezultatai leid\u017eia tik\u0117tis, kad \u012fd\u0117tas darbas neb\u016btinai \u201ei\u0161garuoja\u201c visi\u0161kai: net ir po ilgesn\u0117s pauz\u0117s organizmas gali tur\u0117ti vidini\u0173 mechanizm\u0173, kurie padeda lengviau prisiminti ankstesn\u012f kr\u016bv\u012f.<\/p>\n
Pasak autori\u0173, geresnis supratimas, kaip l\u0105stel\u0117s saugo \u0161i\u0105 informacij\u0105 ir kiek ilgai ji i\u0161lieka, ateityje gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti tikslinti fizinio aktyvumo rekomendacijas tiems, kurie d\u0117l ligos, traumos, n\u0117\u0161tumo ar kit\u0173 aplinkybi\u0173 negali sportuoti nuosekliai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyr\u0117jai teigia, kad raumen\u0173 ir kepen\u0173 l\u0105stel\u0117s gali i\u0161saugoti treniruo\u010di\u0173 \u201eatmint\u012f\u201c, tod\u0117l gr\u012f\u017eus po pertraukos forma gali gr\u012f\u017eti grei\u010diau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[6770,261,3289,26735,236,51980,51981],"miestas":[],"class_list":["post-67234","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-fermentai","tag-fizinis-aktyvumas","tag-gliukoze-kraujyje","tag-istverme","tag-kepenys","tag-raumenu-atmintis","tag-treniruociu-pertrauka"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67234","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67234"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67234\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67234"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67234"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67234"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67234"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}