{"id":67289,"date":"2026-11-02T02:00:37","date_gmt":"2026-11-02T02:00:37","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/02\/tyrimas-po-juodosios-mirties-europoje-rusiu-ivairove-smuko-apleista-dirbama-zeme-turejo-kaina\/"},"modified":"2026-11-02T02:00:37","modified_gmt":"2026-11-02T02:00:37","slug":"tyrimas-po-juodosios-mirties-europoje-rusiu-ivairove-smuko-apleista-dirbama-zeme-turejo-kaina","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/02\/tyrimas-po-juodosios-mirties-europoje-rusiu-ivairove-smuko-apleista-dirbama-zeme-turejo-kaina\/","title":{"rendered":"Tyrimas: po Juodosios mirties Europoje r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117 smuko \u2013 apleista dirbama \u017eem\u0117 tur\u0117jo kain\u0105"},"content":{"rendered":"

Naujas tyrimas rodo, kad per Juodosios mirties epidemij\u0105 Europoje nukent\u0117jo ne tik \u017emon\u0117s \u2013 smarkiai smuko ir biologin\u0117 \u012fvairov\u0117. Mokslininkai daro i\u0161vad\u0105, kad kai d\u0117l masini\u0173 mir\u010di\u0173 buvo apleisti dideli dirbamos \u017eem\u0117s plotai, daugelyje vietovi\u0173 suma\u017e\u0117jo augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117.<\/p>\n

Kaip skelbia \u201eLive Science\u201c, tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia: \u017emoni\u0173 veikla viduram\u017ei\u0173 kra\u0161tovaizdyje neretai k\u016br\u0117 \u012fvairias buveines, o staigus \u0161ios veiklos nutr\u016bkimas kai kurias ekosistemas padar\u0117 skurdesnes. Tai meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f paprastam \u012fsitikinimui, kad kuo ma\u017eiau \u017emogaus \u2013 tuo gamtai visada geriau.<\/p>\n

XIV am\u017eiaus Europoje suirut\u0119 didino ne vien maras. Straipsnyje primenama, kad am\u017eiaus prad\u017eioje vyravo \u0161altas ir dr\u0117gnas klimatas, o 1315\u20131317 metais \u017eemyn\u0105 i\u0161tiko Didysis badas, lyd\u0117tas \u017eem\u0117s \u016bkio nes\u0117kmi\u0173.<\/p>\n

V\u0117liau sekusi Juodoji mirtis \u2013 buboninio maro epidemija, kuri\u0105 sukelia bakterija Yersinia pestis \u2013 pra\u017eud\u0117 daugiau nei tre\u010ddal\u012f Europos gyventoj\u0173. D\u0117l demografinio sm\u016bgio ir socialini\u0173 poky\u010di\u0173 buvo apleista daug \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eemi\u0173, o populiacijos, kaip nurodoma, prad\u0117jo reik\u0161mingiau atsigauti tik XVI am\u017eiuje.<\/p>\n

\u017diedadulki\u0173 \u201earchyvas\u201c: k\u0105 parod\u0117 daugiau nei 100 vietovi\u0173<\/h2>\n

Tyrime, publikuotame kovo 4 dien\u0105 \u017eurnale \u201eEcology Letters\u201c, mokslininkai analizavo daugiau nei 100 \u017eiedadulki\u0173 \u012fra\u0161\u0173 i\u0161 Europos. I\u0161 viso buvo vertinama apie 4 600 m\u0117gini\u0173, surinkt\u0173 i\u0161 labai skirting\u0173 region\u0173 \u2013 nuo Pranc\u016bzijos \u017eemum\u0173 ir pietvakari\u0173 Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s auk\u0161tum\u0173 iki \u0160veicarijos Alpi\u0173.<\/p>\n

\u017diedadulki\u0173 duomenys leid\u017eia spr\u0119sti, kokie augalai dominavo praeities kra\u0161tovaizd\u017eiuose, o kartu \u2013 ir kaip buvo naudojama \u017eem\u0117. Pavyzd\u017eiui, jav\u0173 (kvie\u010di\u0173, mie\u017ei\u0173, rugi\u0173) \u017eiedadulki\u0173 dalis gali rodyti, ar teritorijoje intensyviai \u016bkininkauta.<\/p>\n

Tyr\u0117jai vietoves suskirst\u0117 \u012f tris grupes: tas, kuriose \u017eem\u0117s \u016bkio gamyba did\u0117jo, tas, kuriose ji ma\u017e\u0117jo, ir tas, kuriose nerasta jav\u0173 auginimo po\u017eymi\u0173. B\u016btent toks palyginimas leido \u012fvertinti, kaip \u017eem\u0117s \u016bkio poky\u010diai siejosi su augal\u0173 \u012fvairove.<\/p>\n

Kur apleista, ten skurdesn\u0117 \u012fvairov\u0117<\/h2>\n

Pasak tyrimo autori\u0173, bendra biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s tendencija buvo neigiama, ta\u010diau bendr\u0105 kritim\u0105 labiausiai l\u0117m\u0117 b\u016btent tos vietov\u0117s, kuriose po epidemijos smuko \u017eem\u0117s \u016bkio gamyba. Ten, kur \u016bkin\u0117 veikla trauk\u0117si, fiksuotas ma\u017edaug 40 proc. biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s suma\u017e\u0117jimas.<\/p>\n

Ta\u010diau tyrimas rodo ir kit\u0105 pus\u0119: ma\u017edaug po 150 met\u0173, kai gyventoj\u0173 skai\u010dius prad\u0117jo atsistatyti ir kra\u0161tovaizdyje v\u0117l daug\u0117jo trikd\u017ei\u0173 bei \u016bkin\u0117s veiklos, biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 \u0117m\u0117 augti \u2013 net \u0161iek tiek vir\u0161ydama prie\u0161 epidemij\u0105 buvus\u012f lyg\u012f.<\/p>\n

Tyr\u0117jai \u0161iuos poky\u010dius sieja su tuo, kad viduram\u017ei\u0173 kra\u0161tovaizdis da\u017enai buvo margas: \u0161alia dirbam\u0173 lauk\u0173 i\u0161likdavo mi\u0161ko plotai, vir\u017eynai, tvenkiniai, antrinis mi\u0161kas. Toks \u201emozaikinis\u201c \u017eem\u0117naudos modelis sudarydavo daugiau skirting\u0173 buveini\u0173, tod\u0117l \u012fvairioms augal\u0173 r\u016b\u0161ims b\u016bdavo lengviau \u012fsitvirtinti.<\/p>\n

Kuo tai siejasi su \u0161iandienos \u017eem\u0117s \u016bkiu<\/h2>\n

Straipsnyje pa\u017eymima, kad \u0161iandien \u017eem\u0117s \u016bkyje da\u017enai vyrauja monokult\u016bros \u2013 kai dideliuose plotuose auginama viena kult\u016bra. Tai paprastai ma\u017eina biologin\u0119 \u012fvairov\u0119, nes kra\u0161tovaizdis tampa vienodesnis ir palieka ma\u017eiau vietos skirtingoms buvein\u0117ms.<\/p>\n

Tyrime pateikiama mintis, jog istorinis pavyzdys gali pad\u0117ti geriau suprasti, kaip galima \u016bkininkauti i\u0161laikant \u012fvairesn\u012f kra\u0161tovaizd\u012f. Kitaip tariant, ne vien \u201ekiek \u016bkininkaujame\u201c, bet ir \u201ekaip\u201c \u2013 gali tur\u0117ti didel\u0119 reik\u0161m\u0119 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairovei.<\/p>\n

Autoriai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vien r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010diaus nepakanka: svarbi ir vadinamoji funkcin\u0117 \u012fvairov\u0117 \u2013 k\u0105 skirtingos r\u016b\u0161ys \u201edaro\u201c ekosistemoje. Nuo jos gali priklausyti, kiek ekosistemos yra atsparios klimato poky\u010diams ir kitiems sukr\u0117timams, o tai aktualu ir galvojant apie ateities \u017eem\u0117s \u016bkio tvarum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tyrimas rodo, kad Juodosios mirties laikais, apleidus dirbam\u0105 \u017eem\u0119, kai kur Europoje biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 suma\u017e\u0117jo apie 40 proc.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[685,52050,17363,52049,3034,27601],"miestas":[],"class_list":["post-67289","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-biologine-ivairove","tag-ecology-letters","tag-juodoji-mirtis","tag-monokulturos","tag-viduramziai","tag-yersinia-pestis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67289","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67289"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67289\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67289"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67289"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67289"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67289"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}