Everestas \u0161iandien laikomas auk\u0161\u010diausiu \u017dem\u0117s kalnu, ta\u010diau geologai neatmeta, kad labai seniai planetos pavir\u0161iuje gal\u0117jo st\u016bksoti ir dar didesni masyvai. Vis d\u0117lto tiksliai atsakyti, ar kada nors egzistavo u\u017e Everest\u0105 auk\u0161tesn\u0117 vir\u0161ukaln\u0117, mokslas kol kas negali.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eLive Science\u201c, ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad prie\u0161 \u0161imtus milijon\u0173 ar milijardus met\u0173 buvusi\u0173 kaln\u0173 \u201erekonstrukcijai\u201c tr\u016bksta detali\u0173: erozija ir tektoniniai procesai per ilgesn\u012f laik\u0105 nu\u0161lifuoja vir\u0161\u016bnes ir \u201eperra\u0161o\u201c \u017dem\u0117s plutos istorij\u0105. D\u0117l to \u0161iandien ne\u012fmanoma nustatyti konkretaus senovinio \u201erekordininko\u201c taip, kaip matuojamas Everestas.<\/p>\n
Ta\u010diau u\u017euomin\u0173 esama. Mokslininkai tyrin\u0117ja \u017dem\u0117s plutoje i\u0161likusias uolienas ir nuos\u0117das, kurios kadaise buvo giliai po kaln\u0173 grandin\u0117mis. Tokie \u201eliku\u010diai\u201c padeda suprasti, kokio storio buvo pluta po did\u017eiul\u0117mis kaln\u0173 sistemomis, o tai leid\u017eia sp\u0117ti, kokio masto gal\u0117jo b\u016bti anuometiniai kalnai.<\/p>\n
Geologai ai\u0161kina, kad kalnai susiformuoja ten, kur susiduria tektonin\u0117s plok\u0161t\u0117s ir \u017eemynin\u0117 pluta yra i\u0161stumiama auk\u0161tyn. Kartu dalis plutos stumiama ir gilyn, tod\u0117l kaln\u0173 masyvai primena ledkalnius: vir\u0161 pavir\u0161iaus matoma tik nedidel\u0117 dalis, o \u201e\u0161aknys\u201c slepiasi giliai po \u017eeme.<\/p>\n
Himalajai, kuriuose st\u016bkso Everestas, yra palyginti jauni \u2013 jie prad\u0117jo formuotis ma\u017edaug prie\u0161 50\u201340 mln. met\u0173, kai susid\u016br\u0117 Indijos ir Eurazijos \u017eemynin\u0117s plok\u0161t\u0117s. D\u0117l to grandin\u0117 vis dar auga, nors tuo pat metu vyksta ir intensyvi erozija, \u201enuvalanti\u201c a\u0161trias vir\u0161ukalnes.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad Himalaj\u0173 plutos \u201ekolona\u201c gali siekti ma\u017edaug 80 kilometr\u0173 gyl\u012f. Palyginus su Everesto auk\u0161\u010diu (8 849 metrai vir\u0161 j\u016bros lygio), matyti, jog \u012fsp\u016bdinga vir\u0161\u016bn\u0117 t\u0117ra nedidel\u0117 dalis viso geologinio darinio.<\/p>\n
Tokia sandara svarbi ir d\u0117l kito dalyko: kalnai negali augti be galo. Did\u0117jant masei, uolienos ima \u201eneatlaikyti\u201c savo svorio, tod\u0117l egzistuoja riba, kada kaln\u0173 grandin\u0117 ima sl\u016bgti arba deformuotis.<\/p>\n
Vienu i\u0161 realiausi\u0173 kandidat\u0173, gal\u0117jusi\u0173 prilygti Himalajams ar net juos lenkti, \u012fvardijama Transgondvanos \u201esuperkaln\u0173\u201c sistema. Ji prad\u0117jo formuotis ma\u017edaug prie\u0161 650 mln. met\u0173, kai susid\u016brimai tarp tuometini\u0173 \u017eemyn\u0173 dali\u0173 prisid\u0117jo prie super\u017eemyno Gondvanos susidarymo.<\/p>\n
Nors Gondvana v\u0117liau suiro, senovin\u0117s kaln\u0173 juostos p\u0117dsak\u0173 aptinkama dabartin\u0117je piet\u0173 Indijoje, \u0160ri Lankoje, Tanzanijoje ir Kenijoje. Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161i sistema gal\u0117jo b\u016bti kelis kartus ilgesn\u0117 u\u017e Himalajus, o kai kurios plutos strukt\u016bros rodo i\u0161skirtin\u012f mast\u0105 net ir po pus\u0117s milijardo met\u0173 erozijos.<\/p>\n
Pagal kai kuriuos vertinimus, i\u0161likusios plutos dalys leid\u017eia sp\u0117ti, kad tuometiniai kalnai gal\u0117jo b\u016bti bent Himalaj\u0173 dyd\u017eio, o gal net didesni. Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad b\u016btinai buvo viena konkreti vir\u0161\u016bn\u0117, ai\u0161kiai auk\u0161tesn\u0117 u\u017e Everest\u0105 \u2013 grei\u010diau kalbama apie labai didelio masto kaln\u0173 sistemas.<\/p>\n
Kitas minimas variantas \u2013 Grenvilio orogenez\u0117, susijusi su super\u017eemyno Rodinijos formavimusi ma\u017edaug prie\u0161 1,3 mlrd. met\u0173. Ta\u010diau apie \u0161ios i\u0161nykusios grandin\u0117s auk\u0161t\u012f \u017einoma ma\u017eiau, tod\u0117l nuomon\u0117s d\u0117l jos masto i\u0161siskiria.<\/p>\n
Dar senesn\u0117je praeityje, ma\u017edaug prie\u0161 2 mlrd. met\u0173, su super\u017eemyno Nuna (dar vadinamo Columbia) formavimusi taip pat siejami mil\u017eini\u0161k\u0173 kaln\u0173 po\u017eymiai. Tokie tyrimai remiasi, be kita ko, kristal\u0173 (pavyzd\u017eiui, cirkon\u0173) sud\u0117timi, i\u0161likusia \u017dem\u0117s plutoje.<\/p>\n
Kuo giliau \u012f praeit\u012f \u017evelgiama, tuo daugiau neapibr\u0117\u017etumo. Anot geolog\u0173, ankstyvojoje \u017dem\u0117je, kai planeta buvo kar\u0161tesn\u0117, pluta gal\u0117jo pras\u010diau \u201elaikyti\u201c didel\u012f svor\u012f, tod\u0117l itin auk\u0161t\u0173 kaln\u0173 susidarymas gal\u0117jo b\u016bti ma\u017eiau tik\u0117tinas.<\/p>\n
Be to, stabilios \u017eemynin\u0117s plok\u0161t\u0117s ir uolienos formavosi ne i\u0161 karto: ma\u017edaug prie\u0161 4 mlrd. met\u0173 prad\u0117jo ry\u0161k\u0117ti stabilesn\u0117 pluta, o dideliems \u017eemynams susidaryti prireik\u0117 dar \u0161imt\u0173 milijon\u0173 met\u0173. Tai rei\u0161kia, kad net jei egzistavo mil\u017eini\u0161kos kaln\u0173 sistemos, j\u0173 \u201ep\u0117dsakai\u201c \u0161iandien gali b\u016bti pernelyg fragmenti\u0161ki.<\/p>\n
Tod\u0117l mokslininkai pabr\u0117\u017eia: \u0161iuo metu geriausi kandidatai \u012f kada nors buvusi\u0173 auk\u0161\u010diausi\u0173 kaln\u0173 sistemas yra Nuna, Transgondvanos ir Himalaj\u0173 grandini\u0173 laikotarpiai, ta\u010diau konkretaus, u\u017e Everest\u0105 auk\u0161tesnio kalno \u012fvardijimas grei\u010diausiai liks atviras klausimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Everestas \u0161iandien laikomas auk\u0161\u010diausiu \u017dem\u0117s kalnu, ta\u010diau geologai neatmeta, kad labai seniai planetos pavir\u0161iuje gal\u0117jo st\u016bksoti ir dar didesni masyvai. Vis…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[51328,874,27843,3705,52055,52054,873],"miestas":[],"class_list":["post-67291","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-everestas","tag-geologija","tag-gondvana","tag-himalajai","tag-kalnu-susidarymas","tag-rodinija","tag-tektonines-plokstes"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67291","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67291"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67291\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67291"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67291"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67291"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67291"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}