\u0160iaurin\u0117s \u010cil\u0117s Atakamos dykumoje mokslininkai aptiko ma\u017edaug 9 milijon\u0173 met\u0173 am\u017eiaus kr\u016bmin\u012f dant\u012f, priklausius\u012f \u0161iuolaikini\u0173 kapibar\u0173 giminai\u010diui. Radinys stebina, nes kapibaros yra pusiau vandens gyv\u016bnai, gyvenantys tik \u0161alia pastovi\u0173 g\u0117lo vandens telkini\u0173.<\/p>\n
Apie atradim\u0105 prane\u0161\u0117 \u201eLive Science\u201c, remdamasis nauju moksliniu straipsniu, kuriame teigiama: fosilija papildo \u012frodymus, kad Atakama, viena sausiausi\u0173 \u017dem\u0117s viet\u0173, ne visus pastaruosius de\u0161imtme\u010dius milijon\u0173 met\u0173 buvo nuolat itin sausa.<\/p>\n
Atakamos dykuma u\u017eima ma\u017edaug \u0161iaurin\u012f tre\u010ddal\u012f \u010cil\u0117s, o jos kra\u0161tovaizd\u012f formuoja dvi kaln\u0173 grandin\u0117s: pakrant\u0117s kalnag\u016bbris vakaruose stabdo dr\u0117gm\u0119 i\u0161 Ramiojo vandenyno, o Andai rytuose \u2013 kritulius i\u0161 Atlanto pus\u0117s. D\u0117l to dalyje dykumos itin sausa \u2013 per m\u0117nes\u012f \u010dia i\u0161krenta ma\u017eiau nei 2 milimetrai lietaus.<\/p>\n
Vis d\u0117lto nauja fosilija leid\u017eia manyti, kad bent kai kuriais laikotarpiais s\u0105lygos gal\u0117jo b\u016bti dr\u0117gnesn\u0117s. Kapibar\u0173 giminai\u010dio danties buvimas \u0161iandienin\u0117je hiper sausringoje teritorijoje dera su hipoteze, kad Atakamos klimatas praeityje kito, o ne visada buvo vienodai at\u0161iaurus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai dant\u012f aptiko nuogulose, kurios, kaip teigiama, susidar\u0117 seklioje j\u016brin\u0117je aplinkoje ma\u017edaug prie\u0161 7\u201310 milijon\u0173 met\u0173. Tai dar viena u\u017euomina, kad v\u0117lyvajame miocene \u0161iandienin\u0117 dykuma gal\u0117jo atrodyti visi\u0161kai kitaip.<\/p>\n
Be paties danties, toje pa\u010dioje vietov\u0117je rasta ir mikroskopini\u0173 augal\u0173 liekan\u0173 \u2013 fitolit\u0173. Jie rodo, kad regione gal\u0117jo augti palm\u0117s, \u017eol\u0117s, imbieriniai ir kiti \u017eydintys augalai, b\u016bdingi gerokai dr\u0117gnesn\u0117ms, net subtropin\u0117ms s\u0105lygoms.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, tokie duomenys papildo platesn\u012f \u012frodym\u0173 rinkin\u012f, leid\u017eiant\u012f svarstyti, kad Atakama praeityje buvo pakankamai dr\u0117gna \u012fvairiai gyv\u016bnijai ir augalijai. Pusiau vandeninis gyvenimo b\u016bdas \u0161iuo atveju tampa svarbia detale: kapibar\u0173 giminai\u010diams reik\u0117jo ne tik vandens, bet ir vandens reikalaujan\u010dios augmenijos.<\/p>\n
Tyr\u0117jai n\u0117ra tikri, kaip tiksliai \u0161ie gyv\u016bnai gal\u0117jo atsirasti Atakamos regione. Nors tuo laikotarpiu kapibaros Piet\u0173 Amerikoje jau gyveno, Andai sudaro did\u017eiul\u0119 nat\u016brali\u0105 kli\u016bt\u012f tarp dabartini\u0173 j\u0173 paplitimo teritorij\u0173 ir radinio vietos.<\/p>\n
Viena i\u0161 straipsnyje aptariam\u0173 versij\u0173 \u2013 kad gyv\u016bnai gal\u0117jo migruoti ne per kalnus, o vakarine \u017eemyno pakrante, sekdami pelkes, upes ir kitas vandeningas buveines. Tokia kryptis logi\u0161kai siet\u0173si su tuo, kad kapibaroms reikalinga nuolatin\u0117 prieiga prie vandens.<\/p>\n
Nepriklausoma tyrime nedalyvavusi mokslinink\u0117, \u017dem\u0117s moksl\u0173 profesor\u0117 Samantha Hopkins, i\u0161rei\u0161k\u0117 mint\u012f, kad ma\u017eai tik\u0117tina, jog dantis \u012f \u0161i\u0105 viet\u0105 pateko ne gyvenus \u010dia patiems gyv\u016bnams. Jos vertinimu, danties dydis ir aplinkyb\u0117s apsunkina paai\u0161kinim\u0105, kad jis gal\u0117jo b\u016bti atgabentas labai dideliais atstumais be vandeningos aplinkos.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eScientific Reports\u201c. Nors vienas radinys pats savaime dar neatsako \u012f visus klausimus apie Atakamos klimato istorij\u0105, jis suteikia papildom\u0105 argument\u0105 diskusijai: \u0161i dykuma praeityje gal\u0117jo b\u016bti epizodi\u0161kai dr\u0117gnesn\u0117, nei rodo dabartinis jos vaizdas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Atakamos dykumoje rasta 9 mln. met\u0173 kapibaros giminai\u010dio danties fosilija papildo \u012frodymus, kad regionas ne visada buvo nuolat sausas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[24833,9531,1525,43995,37554,31166,9753],"miestas":[],"class_list":["post-67294","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-atakamos-dykuma","tag-cile","tag-fosilijos","tag-kapibaros","tag-miocenas","tag-paleoklimatas","tag-scientific-reports"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67294","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67294"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67294\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67294"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67294"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67294"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67294"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}