{"id":67302,"date":"2026-11-02T02:06:34","date_gmt":"2026-11-02T02:06:34","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/02\/virs-antarktidos-siemet-neiprastai-didele-ozono-skyle-mokslininkai-aiskina-kodel\/"},"modified":"2026-11-02T02:06:34","modified_gmt":"2026-11-02T02:06:34","slug":"virs-antarktidos-siemet-neiprastai-didele-ozono-skyle-mokslininkai-aiskina-kodel","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/02\/virs-antarktidos-siemet-neiprastai-didele-ozono-skyle-mokslininkai-aiskina-kodel\/","title":{"rendered":"Vir\u0161 Antarktidos \u0161iemet \u2013 ne\u012fprastai didel\u0117 ozono skyl\u0117: mokslininkai ai\u0161kina kod\u0117l"},"content":{"rendered":"

Vir\u0161 Antarktidos \u0161iemet u\u017efiksuota ne\u012fprastai didel\u0117 ozono skyl\u0117, nors pastaruosius de\u0161imtme\u010dius buvo tikimasi nuoseklaus ozono sluoksnio atsik\u016brimo. Rugs\u0117jo 20 dien\u0105 ji pasiek\u0117 27,4 mln. kv. kilometr\u0173 plot\u0105 \u2013 tai antras pagal dyd\u012f rezultatas \u0161iuo met\u0173 laiku.<\/p>\n

Tok\u012f dyd\u012f pateikia \u201eCopernicus\u201c atmosferos steb\u0117senos tarnybos duomenys. V\u0117liau skyl\u0117 \u0117m\u0117 trauktis ir suma\u017e\u0117jo iki ma\u017edaug 23 mln. kv. kilometr\u0173, tod\u0117l ma\u017eai tik\u0117tina, kad bus pagerintas 2015 met\u0173 rekordas.<\/p>\n

Vis d\u0117lto mokslininkams klausim\u0173 kelia pats \u0161uolis: ozono skyl\u0117 tokia didel\u0117 b\u016bna ne kasmet, o bendras fonas rodo, kad po \u017emogaus sukeltos \u017ealos ozono sluoksnis tur\u0117t\u0173 pama\u017eu atsistatyti. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad vieni metai dar nerei\u0161kia ilgalaikio l\u016b\u017eio, ta\u010diau situacij\u0105 verta atid\u017eiai steb\u0117ti.<\/p>\n

Pagrindinis \u0161i\u0173 met\u0173 paai\u0161kinimas siejamas ne su nauju ozon\u0105 ardan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 \u0161uoliu, o su atmosferos dinamika: vir\u0161 Antarktidos susiformavo ypa\u010d stiprus poliarinis s\u016bkurys, kuris \u201e\u012fkalino\u201c \u0161altesn\u012f or\u0105 stratosferoje ir sudar\u0117 palankesnes s\u0105lygas ozono irimui.<\/p>\n

Kas yra ozono skyl\u0117 ir kod\u0117l ji kasmet ple\u010diasi<\/h2>\n

Ozono skyl\u0117 vir\u0161 Antarktidos ple\u010diasi kiekvien\u0105 piet\u0173 pusrutulio \u017eiem\u0105 ir pavasar\u012f. Did\u017eiausi\u0105 plot\u0105 ji paprastai pasiekia nuo rugs\u0117jo vidurio iki spalio prad\u017eios, o v\u0117liau, iki sausio pabaigos, pama\u017eu ma\u017e\u0117ja, kai \u012f i\u0161ret\u0117jusi\u0105 zon\u0105 ima mai\u0161ytis daugiau ozono turintis oras.<\/p>\n

Ozono sluoksnis yra svarbus tuo, kad saugo gyvyb\u0119 \u017dem\u0117je nuo kenksmingos ultravioletin\u0117s Saul\u0117s spinduliuot\u0117s. Antarktidos atvejis i\u0161skirtinis d\u0117l itin \u017eem\u0173 stratosferos temperat\u016br\u0173: esant ma\u017edaug minus 78 laipsni\u0173 Celsijaus ir \u0161al\u010diau formuojasi auk\u0161tutiniai poliariniai debesys, ant kuri\u0173 ledo pavir\u0161i\u0173 vyksta reakcijos, sustiprinan\u010dios ozono irim\u0105, kai gr\u012f\u017eta saul\u0117s \u0161viesa.<\/p>\n

Istori\u0161kai did\u017eiausi\u0105 \u017eal\u0105 ozono sluoksniui padar\u0117 chlorfluorangliavandeniliai (CFC) \u2013 \u017emogaus sukurti chemikalai, kuri\u0173 emisijos ypa\u010d i\u0161augo XX am\u017eiuje. Nors nuo 1989 met\u0173 prad\u0117ta j\u0173 atsisakyti pagal Monrealio protokol\u0105, dalies \u0161i\u0173 jungini\u0173 \u201egyvenimas\u201c atmosferoje trunka 50\u2013100 met\u0173, tod\u0117l atsik\u016brimas n\u0117ra greitas.<\/p>\n

Kod\u0117l \u0161iemet skyl\u0117 tokia didel\u0117<\/h2>\n

Mokslinink\u0173 vertinimu, \u0161i\u0173 met\u0173 dyd\u012f labiausiai nul\u0117m\u0117 labai stiprus poliarinis s\u016bkurys \u2013 v\u0117j\u0173 \u201esiena\u201c, \u017eiem\u0105 apsupanti Antarktid\u0105 ir Piet\u0173 vandenyn\u0105. Toks s\u016bkurys palaiko \u0161altesnes nei \u012fprastai s\u0105lygas stratosferoje, o tai gali paspartinti ozono irim\u0105.<\/p>\n

MIT profesor\u0117 Susan Solomon, dar 1980-aisiais prisid\u0117jusi prie Antarktidos ozono skyl\u0117s tyrim\u0173, nurodo, kad n\u0117ra po\u017eymi\u0173, jog b\u016bt\u0173 padaug\u0117j\u0119 reaktyviojo chloro. Tai leid\u017eia manyti, kad \u0161iemet matomas pokytis grei\u010diau atspindi nat\u016bralius atmosferos svyravimus.<\/p>\n

Hannah Kessenich i\u0161 Otago universiteto Naujojoje Zelandijoje pabr\u0117\u017eia, kad didesn\u0117s ar ma\u017eesn\u0117s ozono skyl\u0117s \u201ebangavimas\u201c tarp met\u0173 yra tik\u0117tinas. Jos teigimu, vieneri ar keleri metai savaime neparodo, ar atsik\u016brimas sustojo \u2013 tam svarbiausios yra ilgalaik\u0117s tendencijos.<\/p>\n

Ar tai signalas apie nauj\u0105 tendencij\u0105?<\/h2>\n

Vis d\u0117lto mokslininkai neatmeta, kad gali ry\u0161k\u0117ti ir kitas scenarijus \u2013 didesn\u0117s ozono skyl\u0117s, i\u0161silaikan\u010dios ilgiau iki v\u0117lyvo pavasario. Pasak H. Kessenich, global\u016bs atmosferos cirkuliacijos poky\u010diai, nesusij\u0119 su CFC, teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 didinti tikimyb\u0119, kad skyl\u0117s bus ilgaam\u017ei\u0161kesn\u0117s.<\/p>\n

Taip pat keliama prielaida, kad klimato kaita ilgainiui gali stiprinti Antarktidos poliarin\u012f s\u016bkur\u012f, o tai reik\u0161t\u0173 \u0161altesn\u0119 stratosfer\u0105 ir didesnius ozono nuostolius pavasar\u012f. Jei \u0161i\u0173 met\u0173 s\u016bkurys i\u0161liks tvirtas, ozono skyl\u0117 gali i\u0161likti didel\u0117 ir iki lapkri\u010dio, nors tiksli\u0173 i\u0161vad\u0173 kol kas daryti per anksti.<\/p>\n

Specialistai ramina, kad pati \u0161i\u0173 met\u0173 skyl\u0117, nors ir didel\u0117 plotu, neb\u016btinai yra tokia \u201eplona\u201c kaip anks\u010diau: ozono kiekis joje n\u0117ra nukrit\u0119s iki \u017eemiausi\u0173 istorini\u0173 lygi\u0173. Tod\u0117l vertinant situacij\u0105 svarbu atskirti skyl\u0117s plot\u0105 nuo to, kiek ozono realiai \u201etr\u016bksta\u201c atmosferoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vir\u0161 Antarktidos \u0161iemet fiksuota viena did\u017eiausi\u0173 ozono skyli\u0173 per \u0161\u012f met\u0173 laik\u0105 \u2013 mokslininkai j\u0105 sieja su stipriu poliariniu s\u016bkuriu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,673,52074,42907,42908,33797,12949],"miestas":[],"class_list":["post-67302","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-klimato-kaita","tag-monrealio-protokolas","tag-ozono-skyle","tag-ozono-sluoksnis","tag-poliarinis-sukurys","tag-stratosfera"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67302","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67302"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67302\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67302"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67302"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67302"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67302"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}