\u017dmogaus kraujas mums pa\u017e\u012fstamas kaip raudonas, ta\u010diau gyv\u016bn\u0173 pasaulyje tai \u2013 ne taisykl\u0117. Kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 kraujas b\u016bna m\u0117lynas ar violetinis, kit\u0173 \u2013 \u017ealsvai geltonas, o yra ir stuburini\u0173, kuri\u0173 kraujas atrodo beveik baltas.<\/p>\n
Skirtingus atspalvius lemia tai, kokias med\u017eiagas organizmas naudoja deguoniui perne\u0161ti \u2013 arba ar apskritai naudoja. Apie \u0161ias evoliucijos \u201ealternatyvas\u201c pasakojama \u201eKnowable Magazine\u201c ap\u017evalgoje, paremtoje mokslinink\u0173 \u012f\u017evalgomis.<\/p>\n
\u017dinduoliams ir daugeliui kit\u0173 stuburini\u0173 raudon\u0105 spalv\u0105 suteikia hemoglobinas \u2013 baltymas, kurio sud\u0117tyje yra gele\u017eies atom\u0173. B\u016btent jie, prisijung\u0119 deguon\u012f, krauj\u0105 nuda\u017eo ry\u0161kiau, o deguonies ma\u017e\u0117jant atspalvis tampa tamsesnis.<\/p>\n
Ta\u010diau dalis gyv\u016bn\u0173 naudoja kitus baltymus, kitus cheminius elementus arba kraujyje sukaupia pigment\u0173, kurie u\u017ego\u017eia \u012fprast\u0105 raudon\u012f. \u0160ie skirtumai n\u0117ra vien keistenyb\u0117 \u2013 jie rodo, kaip skirtingomis s\u0105lygomis (pavyzd\u017eiui, \u0161altame vandenyne ar dideliame auk\u0161tyje) evoliucija randa skirtingus sprendimus.<\/p>\n
Vandenyn\u0173 gyventojams, pavyzd\u017eiui, a\u0161tuonkojams ir kalmarams, taip pat kai kuriems v\u0117\u017eiagyviams (krevet\u0117ms, krabams), deguon\u012f perne\u0161a ne hemoglobinas, o hemocianinas. \u0160is baltymas vietoje gele\u017eies naudoja var\u012f \u2013 b\u016btent d\u0117l to, prisijungus deguoniui, kraujas \u012fgauna melsv\u0105 atspalv\u012f.<\/p>\n
Hemocianinas deguon\u012f prisijungia ne taip efektyviai kaip hemoglobinas, ta\u010diau, kaip nurodoma, ypa\u010d gerai veikia \u0161altame vandenyje, pavyzd\u017eiui, gelm\u0117se. Be to, tyrimai leid\u017eia manyti, kad kai kuriems gyv\u016bnams \u0161is baltymas gali b\u016bti svarbus ir imunitetui, pavyzd\u017eiui, prisidedant prie \u017eaizd\u0173 gijimo.<\/p>\n
Violetinis kraujas taip pat pasitaiko, bet ne d\u0117l hemocianino. Kai kurie j\u016briniai organizmai, pavyzd\u017eiui, \u012f moliuskus pana\u0161\u016bs brachiopodai ar j\u016bros dugne gyvenanti vadinamoji \u201e\u017eem\u0117s rie\u0161uto\u201c kirm\u0117l\u0117, naudoja kit\u0105 deguon\u012f perne\u0161ant\u012f pigment\u0105 \u2013 hemerytrin\u0105, kuris yra gele\u017eies turintis ir nat\u016braliai violetin\u0117s spalvos.<\/p>\n
Kai kurie j\u016briniai bestuburiai, vadinami j\u016bros \u0161virk\u0161t\u0117mis (ascidijomis), gali tur\u0117ti \u017ealsvai gelton\u0105 krauj\u0105. Tiksli spalvos kilm\u0117 n\u0117ra iki galo vienareik\u0161mi\u0161kai nustatyta \u2013 viena i\u0161 aptariam\u0173 versij\u0173 siejama su vanad\u017eiu, kur\u012f \u0161ie gyv\u016bnai link\u0119 kaupti kraujyje.<\/p>\n
Kita hipotez\u0117 ai\u0161kina, kad atspalviui \u012ftakos gali tur\u0117ti mityba: metabolizuodami j\u016brin\u012f fitoplankton\u0105, \u0161ie gyv\u016bnai gali sukurti karotenoid\u0173 \u2013 gelton\u0173, oran\u017eini\u0173 ar raudon\u0173 pigment\u0173.<\/p>\n
Tuo metu kai kuri\u0173 Naujosios Gvin\u0117jos drie\u017e\u0173 kraujas atrodo ry\u0161kiai \u017ealias, nors jie, kaip ir kiti stuburiniai, turi hemoglobin\u0105. Skirtum\u0105 sukuria biliverdinas \u2013 nat\u016braliai \u017ealias pigmentas, susidarantis ardant hemoglobin\u0105 (\u017emon\u0117ms didesn\u0117 jo koncentracija siejama su gelta).<\/p>\n
Dauguma stuburini\u0173 biliverdin\u0105 toliau paver\u010dia kitais junginiais, ta\u010diau \u0161ie drie\u017eai, kaip ra\u0161oma, pigment\u0105 kaupina taip gausiai, kad \u017ealia spalva nustelbia hemoglobino raudon\u012f kraujyje ir audiniuose.<\/p>\n
Ypatingas atvejis \u2013 Antarktidos juodpeleki\u0173 led\u017euvi\u0173 (Channichthyidae) \u0161eima. Tai vieninteliai \u017einomi stuburiniai, kurie negamina hemoglobino ir neturi raudon\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173, tod\u0117l j\u0173 kraujas yra pieno baltumo, beveik permatomas.<\/p>\n
Vietoje deguon\u012f perne\u0161an\u010dio baltymo \u0161ios \u017euvys remiasi tuo, kad deguonis tiesiog i\u0161tirpsta kraujyje. Tam padeda ir fiziologin\u0117s ypatyb\u0117s \u2013 didesn\u0117s \u0161irdys bei kapiliarai, galintys perne\u0161ti didesn\u012f kraujo kiek\u012f.<\/p>\n
Ap\u017evalgoje minima, kad nagrin\u0117jant \u0161i\u0173 \u017euv\u0173 genomus siekiama suprasti, kod\u0117l i\u0161 DNR dingo genai, susij\u0119 su hemoglobino gamyba. Ta\u010diau vis dar neai\u0161ku, kas \u012fvyko pirmiau \u2013 raudon\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 praradimas ar hemoglobino netekimas \u2013 ir kas tiksliai paskatino tok\u012f evoliucin\u012f pos\u016bk\u012f.<\/p>\n
Kraujo \u012fvairov\u0117 neapsiriboja vien spalva. Gyv\u016bnams, gyvenantiems dideliame auk\u0161tyje, tenka prisitaikyti prie ma\u017eesnio deguonies kiekio, tod\u0117l kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 hemoglobinas evoliuci\u0161kai pakito taip, kad deguon\u012f prisijungia tvir\u010diau.<\/p>\n
Kaip pavyzdys minimos elnin\u0117s pel\u0117s, galin\u010dios gyventi net iki 14 000 p\u0117d\u0173 auk\u0161tyje, taip pat And\u0173 kolibriai ir auk\u0161tikalni\u0173 varl\u0117s, kuri\u0173 hemoglobine nustatyti pana\u0161\u016bs prisitaikymai. Vis d\u0117lto tokie patobulinimai turi kain\u0105: tvir\u010diau laikomas deguonis gali sunkiau atsiskirti ir patekti \u012f audinius.<\/p>\n
Ap\u017evalgoje pabr\u0117\u017eiama, kad tokie prisitaikymai gali b\u016bti svarb\u016bs ir \u017emogaus sveikatai \u2013 pavyzd\u017eiui, suprasti, kaip organizmai \u012fveikia deguonies tr\u016bkum\u0105. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, kai kurios \u012f\u017evalgos ateityje gal\u0117t\u0173 \u012fkv\u0117pti id\u0117j\u0173 gydant hipoksijos sukeltas b\u016bkles ar ie\u0161kant nauj\u0173 sprendim\u0173 su ma\u017eakraujyste susijusioms problemoms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kai kuri\u0173 gyv\u016bn\u0173 kraujas b\u016bna m\u0117lynas, \u017ealias ar net baltas \u2013 spalv\u0105 lemia skirtingi deguon\u012f perne\u0161antys baltymai ir pigmentai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[52100,3211,52099,52098,24644,15336,52101],"miestas":[],"class_list":["post-67317","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-biliverdinas","tag-evoliucija","tag-hemerytrinas","tag-hemocianinas","tag-hemoglobinas","tag-kraujas","tag-ledzuvis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67317","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67317"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67317\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67317"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67317"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67317"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67317"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}