Dauguma gyva\u010di\u0173 pavoj\u0173 bando i\u0161vengti \u0161liau\u017edamos, ta\u010diau Pietry\u010di\u0173 Azijoje gyvenan\u010dios ma\u017eosios nendrin\u0117s gyvat\u0117s turi kur kas keistesn\u012f \u201etriuk\u0105\u201c \u2013 jos pab\u0117ga versdamosi k\u016bnu tarsi ratu.<\/p>\n
\u0160ie smulk\u016bs ropliai gali atlikti nuosekli\u0105 k\u016blvirs\u010di\u0173 serij\u0105 ir taip jud\u0117ti gerokai grei\u010diau nei \u012fprastai \u0161liau\u017edami. Apie tai ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, remdamasis nauju mokslinink\u0173 tyrimu.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nustat\u0117 ne tik tai, kaip toks jud\u0117jimas apskritai \u012fmanomas gyv\u016bnui be gal\u016bni\u0173, bet ir dar vien\u0105 netik\u0117t\u0105 detal\u0119: nors didel\u0117 k\u016bno dalis greitai sukasi, galva i\u0161lieka palyginti stabili ir nukreipta \u012f jud\u0117jimo krypt\u012f.<\/p>\n
Toks sprukimas grei\u010diausiai padeda greitai pasitraukti nuo gr\u0117sm\u0117s, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad dar neatsakyta \u012f kelet\u0105 esmini\u0173 klausim\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, ar ried\u0117damos gyvat\u0117s i\u0161 ties\u0173 gali s\u0105moningai keisti krypt\u012f.<\/p>\n
Ne\u012fprastas elgesys mokslo literat\u016broje i\u0161samiau apra\u0161ytas palyginti neseniai \u2013 2023 metais, kai ma\u017eoji nendrin\u0117 gyvat\u0117 (Pseudorabdion longiceps) buvo nufotografuota \u201eriedanti\u201c nuo tariamo pavojaus. Vis d\u0117lto pavieni\u0173 u\u017euomin\u0173 apie tok\u012f jud\u0117jim\u0105 b\u016bta ir ankstesniuose gamtos istorijos apra\u0161ymuose.<\/p>\n
Nor\u0117dami suprasti mechanik\u0105, mokslininkai, vadovaujami Yosuke Kojimos i\u0161 Japonijos Toho universiteto, gyvates tyr\u0117 Borneo saloje 2019 ir 2022 metais. Laboratorijoje jie keliomis kameromis i\u0161 skirting\u0173 kamp\u0173 fiksavo 13 gyva\u010di\u0173 i\u0161 trij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
Visos 13 tirt\u0173 gyva\u010di\u0173 demonstravo ried\u0117jim\u0105, o \u0161e\u0161ios giminait\u0117s i\u0161 kitos grup\u0117s, naudotos palyginimui, tokio jud\u0117jimo neparod\u0117. I\u0161samesni grei\u010dio ir judesi\u0173 matavimai buvo atlikti laboratorijoje, nors elgesys steb\u0117tas ir nat\u016bralioje aplinkoje.<\/p>\n
Vaizdo analiz\u0117 parod\u0117 gana sud\u0117ting\u0105 veiksm\u0173 sek\u0105. Pirmiausia gyvat\u0117 susirie\u010dia \u012f tanki\u0105 kilp\u0105 ir pakelia galv\u0105 nuo \u017eem\u0117s, o tuomet uodega atsispiria \u012f pavir\u0161i\u0173 ir trumpam \u201epakelia\u201c gyv\u016bn\u0105 \u012f or\u0105.<\/p>\n
Judant \u012f priek\u012f, k\u016bnas suformuoja lank\u0105, kuris persiver\u010dia per galvos srit\u012f ir nusileid\u0119s viena puse \u012f \u017eem\u0119 suteikia impuls\u0105 kitam vertimuisi. Kei\u010diant puses kair\u0117n ir de\u0161in\u0117n, susidaro nenutr\u016bkstama k\u016blvirs\u010di\u0173 virtin\u0117.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161matavo did\u017eiausi\u0105 greit\u012f \u2013 nuo 1,72 iki 3,69 metro per sekund\u0119. Vidutini\u0161kai did\u017eiausias ried\u0117jimo greitis buvo keturis kartus didesnis nei pasiekiamas \u012fprastai \u0161liau\u017edant \u201ei\u0161 \u0161ono \u012f \u0161on\u0105\u201c.<\/p>\n
\u012eprastai, kai rieda visas k\u016bnas, kartu \u201evartosi\u201c ir galva \u2013 tai apsunkina orientacij\u0105. Vis d\u0117lto ma\u017eosios nendrin\u0117s gyvat\u0117s, pasak tyr\u0117j\u0173, turi savoti\u0161k\u0105 i\u0161eit\u012f: u\u017epakalin\u0117 k\u016bno dalis greitai sukasi, o galva daugiausia i\u0161lieka nukreipta \u012f jud\u0117jimo krypt\u012f ir neapsiver\u010dia su kiekvienu vertimusi.<\/p>\n
Taip pat pasteb\u0117ta, kad didesniu grei\u010diu gyvat\u0117s galv\u0105 stabilizuoja efektyviau \u2013 k\u016bno s\u0105ly\u010dio su \u017eeme ta\u0161k\u0105 jos tarsi \u201epastumia\u201c ar\u010diau uodegos, tod\u0117l galva lieka auk\u0161\u010diau ir suma\u017e\u0117ja vertikalus \u201esi\u016bbavimas\u201c.<\/p>\n
Ta\u010diau i\u0161 to dar ne\u012fmanoma padaryti tvirtos i\u0161vados, kad gyvat\u0117s ried\u0117damos gali s\u0105moningai \u201evairuoti\u201c. Biomechanikos tyr\u0117jas Jake\u2019as Socha (nedalyvav\u0119s tyrime) atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad vien vaizdo \u012fra\u0161ai negali galutinai parodyti, ar gyv\u016bnas naudoja konkret\u0173 jutimin\u012f valdym\u0105.<\/p>\n
Pats Y. Kojima pripa\u017eino, kad krypties keitimas dar netirtas \u2013 tai viena i\u0161 tem\u0173 ateities darbams. Tarp si\u016blom\u0173 bandym\u0173 \u2013 paprastas eksperimentas: pastatyti mink\u0161t\u0105 kli\u016bt\u012f (pvz., put\u0173 cilindr\u0105) gyvatei riedant ir steb\u0117ti, ar ji pakeis trajektorij\u0105.<\/p>\n
Nors ried\u0117jimas suteikia \u012fsp\u016bding\u0105 grei\u010dio \u201e\u0161uol\u012f\u201c, aktyvus ried\u0117jimas gyv\u016bn\u0173 pasaulyje apskritai yra retas rei\u0161kinys. Kai kurie gyv\u016bnai rieda pasyviai, pasikliaudami gravitacija, ta\u010diau tokia aktyviai stumiama ir koordinuota \u201erato\u201c strategija pasitaiko itin ne\u012fprastai.<\/p>\n
Mokslininkai svarsto, kad elgesio retum\u0105 gali lemti kompromisai \u2013 pavyzd\u017eiui, didel\u0117s energijos s\u0105naudos. Taip pat neatmetama, kad ne visos r\u016b\u0161ys turi reikiam\u0105 anatomij\u0105 ar nerv\u0173 sistemos koordinacij\u0105 tokiems judesiams.<\/p>\n
Kita vertus, tyrime palyginimui naudota tik nedidel\u0117 giminai\u010di\u0173 imtis, tod\u0117l negalima galutinai teigti, kad kitos gyvat\u0117s negal\u0117t\u0173 ried\u0117ti \u2013 galb\u016bt toks elgesys tiesiog nebuvo i\u0161provokuotas.<\/p>\n
Tyrimas, kuriame apra\u0161yta ma\u017e\u0173j\u0173 nendrini\u0173 gyva\u010di\u0173 jud\u0117jimo kinematika ir galvos stabilizavimas, paskelbtas \u017eurnale \u201eCurrent Biology\u201c 2026 met\u0173 spalio 19 dien\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pietry\u010di\u0173 Azijos ma\u017eosios nendrin\u0117s gyvat\u0117s nuo pavojaus sprunka ried\u0117damos tarsi ratais \u2013 tyrimas atskleid\u0117, kaip jos stabilizuoja galv\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[2318,9764,1482,6944,52109,2319],"miestas":[],"class_list":["post-67321","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-biomechanika","tag-current-biology","tag-gyvates","tag-gyvunu-elgsena","tag-pseudorabdion-longiceps","tag-ropliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67321","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67321"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67321\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67321"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67321"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67321"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67321"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}