{"id":67349,"date":"2026-11-02T11:21:15","date_gmt":"2026-11-02T11:21:15","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/02\/havajuose-67-i-laisve-paleisti-fazanai-per-desimtmecius-isplatino-invazinius-augalus\/"},"modified":"2026-11-02T11:21:15","modified_gmt":"2026-11-02T11:21:15","slug":"havajuose-67-i-laisve-paleisti-fazanai-per-desimtmecius-isplatino-invazinius-augalus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/02\/havajuose-67-i-laisve-paleisti-fazanai-per-desimtmecius-isplatino-invazinius-augalus\/","title":{"rendered":"Havajuose 67 \u012f laisv\u0119 paleisti fazanai per de\u0161imtme\u010dius i\u0161platino invazinius augalus"},"content":{"rendered":"<p>1962 metais Havajuose \u012f vien\u0105 sal\u0105 buvo paleisti 67 fazanai \u2013 i\u0161 prad\u017ei\u0173 med\u017eioklei, ta\u010diau ilgainiui jie tapo netik\u0117tu invazini\u0173 augal\u0173 platinimo veiksniu.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161o \u201eAntena3\u201c, tyrimai rodo, kad pauk\u0161\u010diams ple\u010diantis po mi\u0161kus, \u012f naujas vietoves buvo perne\u0161amos svetim\u017eemi\u0173 augal\u0173 s\u0117klos, o kai kurie invaziniai augalai prad\u0117jo spar\u010diai plisti.<\/p>\n<p>Pirmuosius ma\u017edaug penkerius metus fazanai laik\u0117si nedidel\u0117je \u0105\u017euol\u0173 girait\u0117je netoli i\u0161leidimo vietos, bet v\u0117liau \u0117m\u0117 skverbtis toliau ir kolonizuoti vis didesnes teritorijas.<\/p>\n<p>Ekologai atk\u016br\u0117 j\u0173 plitimo vaizd\u0105: vidutini\u0161kai fazanai jud\u0117jo apie 8 km per metus, o per 14 met\u0173 u\u017e\u0117m\u0117 didel\u0119 dal\u012f vidutinio auk\u0161\u010dio mi\u0161k\u0173. Iki 1984 met\u0173 j\u0173 aptikta \u012fvairiose buvein\u0117se \u2013 nuo j\u016bros lygio iki ma\u017edaug 2 600 m auk\u0161\u010dio.<\/p>\n<h2>Kokius invazinius augalus platino fazanai<\/h2>\n<p>Mokslininkai nustat\u0117, kad fazanai minta \u012fvairi\u0173 augal\u0173 vaisiais ir s\u0117klomis, \u012fskaitant invazinius augalus, kelian\u010dius gr\u0117sm\u0119 vietos ekosistemoms.<\/p>\n<p>Tyrime buvo analizuotas 44 sugaut\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 skrand\u017eio turinys. Banano poka (invazinio augalo) s\u0117kl\u0173 ir vaisi\u0173 rasta 82 proc. tirt\u0173 fazan\u0173 \u2013 \u0161is augalas, sprend\u017eiant i\u0161 duomen\u0173, tapo reik\u0161minga j\u0173 raciono dalimi.<\/p>\n<p>Be to, fazan\u0173 vir\u0161kinimo sistemoje aptikta ir kit\u0173 svetim\u017eemi\u0173 augal\u0173 s\u0117kl\u0173, o tai rei\u0161kia, kad pauk\u0161\u010diai gal\u0117jo prisid\u0117ti prie invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pl\u0117tros skirtingose salos vietose.<\/p>\n<p>Gamtosaugos organizacijos \u201eAmerican Forests\u201c duomenimis, banano poka \u012f Havajus buvo atve\u017etas 1920-aisiais kaip dekoratyvinis augalas. V\u0117liau jis i\u0161plito mi\u0161kuose ir \u017eem\u0117s \u016bkio teritorijose.<\/p>\n<h2>Galimas poveikis vietinei augmenijai<\/h2>\n<p>Invazini\u0173 augal\u0173 plitimas \u2013 ne vienintelis r\u016bpestis. Hilo Havaj\u0173 universiteto ataskaitoje fazanai minimi tarp gyv\u016bn\u0173, galin\u010di\u0173 \u0117sti vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 jaunus augalus.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad atve\u017etiniai gyv\u016bnai gali keisti ekosistemas ne tik konkuruodami su vietin\u0117mis r\u016b\u0161imis, bet ir platindami svetim\u017eemi\u0173 augal\u0173 s\u0117klas \u012f anks\u010diau nepasiektas teritorijas.<\/p>\n<p>\u0160is atvejis yra priminimas, kaip net keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 \u012f gamt\u0105 paleist\u0173 gyv\u016bn\u0173 populiacija per ilg\u0105 laik\u0105 gali tur\u0117ti reik\u0161ming\u0173, i\u0161 anksto ne\u012fvertint\u0173 pasekmi\u0173 vietos mi\u0161kams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>1962 metais Havajuose paleisti 67 fazanai per kelis de\u0161imtme\u010dius i\u0161plito po sal\u0105 ir, kaip rodo tyrimai, prisid\u0117jo prie invazini\u0173 augal\u0173 plitimo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[52180,52179,101,151,38707,14043,8490],"miestas":[],"class_list":["post-67349","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-american-forests","tag-banano-poka","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-fazanai","tag-havajai","tag-invaziniai-augalai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67349","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67349"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67349\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67349"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67349"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67349"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67349"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}