Saturno palydovas Enceladas jau seniai laikomas vienu perspektyviausi\u0173 objekt\u0173 ie\u0161kant gyvyb\u0117s Saul\u0117s sistemoje, o nauji laboratoriniai bandymai sustiprino \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105. Mokslininkai parod\u0117, kad \u017dem\u0117je aptinkamas metan\u0105 gaminantis mikroorganizmas gali i\u0161gyventi s\u0105lygose, pana\u0161iose \u012f Encelado po\u017eeminio vandenyno chemij\u0105.<\/p>\n
Enceladas i\u0161 pietinio pusrutulio geizeri\u0173 \u012f kosmos\u0105 i\u0161meta vandens ir ledo daleles, tod\u0117l jo vidaus vandenyno sud\u0117t\u012f galima tirti net nenusileidus ant pavir\u0161iaus. Dar \u201eCassini\u201c misija 2015 metais praskrido per \u0161iuos pli\u016bpsnius ir aptiko i\u0161tirpusios neorganin\u0117s anglies, molekulinio vandenilio bei metano p\u0117dsak\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto Encelado vandenynas, kaip manoma, yra gerokai \u0161armingesnis nei \u017dem\u0117s j\u016bros vanduo \u2013 pH gali siekti ma\u017edaug nuo 8 iki 11,6. Toks \u0161armingumas ir ma\u017eas i\u0161tirpusio anglies dioksido kiekis teori\u0161kai tur\u0117t\u0173 apsunkinti metanogen\u0173 \u2013 metan\u0105 gaminan\u010di\u0173 mikroorganizm\u0173 \u2013 i\u0161likim\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nusprend\u0117 patikrinti, ar bent dalis \u017dem\u0117s ekstremofil\u0173 gal\u0117t\u0173 atlaikyti tok\u012f \u201echemin\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f\u201c. Eksperiment\u0173 rezultatai rodo, kad bent viena metanogenini\u0173 arch\u0117j\u0173 r\u016b\u0161is gali ne tik i\u0161likti, bet ir daugintis bei gaminti metan\u0105, kai aplinka primena Encelado vandenyno s\u0105lygas.<\/p>\n
Tyrimo komanda laboratorijoje paruo\u0161\u0117 mi\u0161inius, kurie atkartot\u0173 Encelado vandenyno chemij\u0105, \u012fskaitant galim\u0105 vandens ir uolien\u0173 s\u0105veik\u0105, vadinam\u0105 serpentinizacija. Manoma, kad toks procesas Encelado dugne gal\u0117t\u0173 gaminti molekulin\u012f vandenil\u012f \u2013 potencial\u0173 energijos \u0161altin\u012f mikroorganizmams.<\/p>\n
\u012e \u0161iuos mi\u0161inius mokslininkai \u012fd\u0117jo arch\u0117j\u0105 Methanothermococcus okinawensis \u2013 metanogen\u0105, kilus\u012f i\u0161 hidrotermin\u0117s sistemos Japonijos Okinavos \u012fduboje. \u0160i r\u016b\u0161is \u017dem\u0117je auga \u0161armingomis s\u0105lygomis, tod\u0117l buvo laikoma viena realisti\u0161kiausi\u0173 kandida\u010di\u0173 bandymams.<\/p>\n
Steb\u0117dami mikroorganizm\u0105 48 valandas, tyr\u0117jai nustat\u0117, kad jis Encelad\u0105 imituojan\u010diuose mi\u0161iniuose i\u0161liko, dauginosi ir gamino metan\u0105 net esant labai auk\u0161tam pH. Publikacijoje nurodoma, kad metanas buvo gaminamas iki pH 11, kai tuo metu kontroliniuose mi\u0161iniuose pana\u0161iomis pH s\u0105lygomis populiacijos nyko anks\u010diau.<\/p>\n
Metano aptikimas Encelado pli\u016bpsniuose jau kur\u012f laik\u0105 kelia klausim\u0105, ar jis gal\u0117t\u0173 b\u016bti biologin\u0117s kilm\u0117s. \u017dem\u0117je dalis mikroorganizm\u0173, gyvenan\u010di\u0173 giliavandeniuose hidroterminiuose \u0161altiniuose, naudoja vandenil\u012f ir i\u0161tirpusi\u0105 neorganin\u0119 angl\u012f augimui, o metan\u0105 i\u0161skiria kaip \u201eatliek\u0105\u201c.<\/p>\n
Vis d\u0117lto patys tyr\u0117jai ir su darbu nesusij\u0119 mokslininkai pabr\u0117\u017eia ribotumus: nors naudotos s\u0105lygos patenka \u012f Enceladui galim\u0173 reik\u0161mi\u0173 intervalus, kai kurie parametrai gal\u0117jo b\u016bti pasirinkti taip, kad biologiniam augimui b\u016bt\u0173 palankesni. Tai rei\u0161kia, kad toks scenarijus teori\u0161kai \u012fmanomas, bet jis neb\u016btinai yra labiausiai tik\u0117tinas.<\/p>\n
Taip pat pasteb\u0117ta, kad nors arch\u0117jos auk\u0161to pH aplinkoje i\u0161gyveno, jos demonstravo streso po\u017eymi\u0173 ir augo l\u0117\u010diau nei \u0161velnesn\u0117mis s\u0105lygomis. Kitaip tariant, jos gali \u201ei\u0161tverti\u201c, bet tai neb\u016btinai b\u016bt\u0173 optimali terp\u0117 gausiai populiacijai.<\/p>\n
Nepaisant to, rezultatai praple\u010dia ribas, kurias mokslininkai link\u0119 laikyti tinkamomis gyvybei, ir gali b\u016bti naudingi planuojant ateities misijas. Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c, o apie j\u012f pla\u010diau ra\u0161\u0117 \u201eEOS Magazine\u201c.<\/p>\n
Enceladas i\u0161siskiria tuo, kad po ledo pluta, kaip manoma, slypi skystas vanduo \u2013 vienas svarbiausi\u0173 gyvybei \u017einom\u0173 ingredient\u0173. Be to, pli\u016bpsniai leid\u017eia tiesiogiai tirti med\u017eiagas i\u0161 gelmi\u0173 ir ie\u0161koti chemini\u0173 \u201epara\u0161\u0173\u201c, kurie gal\u0117t\u0173 u\u017esiminti apie biologinius procesus.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad net jei Encelade egzistuot\u0173 gyvyb\u0117, ji neprivalo b\u016bti pana\u0161i \u012f \u017dem\u0117s organizmus ar naudoti tas pa\u010dias chemines reakcijas. Vis d\u0117lto tokie eksperimentai leid\u017eia patikrinti bent vien\u0105 realisti\u0161k\u0105 prielaid\u0105 \u2013 ar \u201egyvyb\u0117, koki\u0105 pa\u017e\u012fstame\u201c, teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 i\u0161silaikyti tokioje aplinkoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Laboratoriniai bandymai rodo, kad metan\u0105 gaminan\u010dios arch\u0117jos gali i\u0161gyventi Encelado vandenyn\u0105 imituojan\u010diose, labai \u0161armingose s\u0105lygose.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4574,29420,39721,52375,5987,39719,9973],"miestas":[],"class_list":["post-67531","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-archejos","tag-astrobiologija","tag-cassini","tag-enceladas","tag-metanas","tag-saturnas","tag-science-advances"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67531","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67531"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67531\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67531"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67531"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67531"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67531"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}