{"id":67537,"date":"2026-11-02T20:03:21","date_gmt":"2026-11-02T20:03:21","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/02\/juros-periodo-udros-atradimas-165-mln-metu-senumo-plesrunas-plauke-kaip-siandieniniai-zinduoliai\/"},"modified":"2026-11-02T20:03:21","modified_gmt":"2026-11-02T20:03:21","slug":"juros-periodo-udros-atradimas-165-mln-metu-senumo-plesrunas-plauke-kaip-siandieniniai-zinduoliai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/02\/juros-periodo-udros-atradimas-165-mln-metu-senumo-plesrunas-plauke-kaip-siandieniniai-zinduoliai\/","title":{"rendered":"Juros periodo \u201e\u016bdros\u201c atradimas: 165 mln. met\u0173 senumo pl\u0117\u0161r\u016bnas plauk\u0117 kaip \u0161iandieniniai \u017einduoliai"},"content":{"rendered":"<p>\u0160iaur\u0117s Kinijos teritorijoje prie\u0161 ma\u017edaug 165 milijonus met\u0173 gyven\u0119s ma\u017eas pl\u0117\u0161r\u016bnas vandenyje jud\u0117jo steb\u0117tinai pana\u0161iai kaip \u0161iuolaikin\u0117s \u016bdros. Naujas fosilijos apra\u0161ymas rodo, kad \u0161is gyv\u016bnas tur\u0117jo pla\u010di\u0105, suplok\u0161t\u0117jusi\u0105 uodeg\u0105 ir gal\u016bnes, pritaikytas plaukimui.<\/p>\n<p>Kalbama apie Megacauda sungei (\u201edid\u017eioji uodega\u201c) \u2013 naujai identifikuot\u0105 i\u0161nykusios \u017einduoli\u0173 giminai\u010di\u0173 grup\u0117s docodont\u0173 atstov\u0105. Apie radin\u012f prane\u0161a \u201eZME Science\u201c, remdamasis tarptautin\u0117s mokslinink\u0173 komandos tyrimu.<\/p>\n<p>Nors Megacauda nebuvo \u0161iuolaikini\u0173 \u016bdr\u0173 prot\u0117vis, jos k\u016bno sandara tapo ry\u0161kiu konvergentin\u0117s evoliucijos pavyzd\u017eiu: pana\u0161ios gyvenimo s\u0105lygos (pusiau vandens aplinka) skirtingose gyv\u016bn\u0173 linijose \u201ei\u0161augino\u201c pana\u0161ius sprendimus.<\/p>\n<p>Labiausiai tyr\u0117jus nustebino ne vien uodega ar dantys, o po kaukole aptikti kauliniai dariniai, susij\u0119 su rijimu. Jie primena \u0161iuolaikiniams \u017einduoliams b\u016bdingas strukt\u016bras ir leid\u017eia geriau suprasti, kaip vyst\u0117si sud\u0117tinga \u017einduoli\u0173 mitybos mechanika.<\/p>\n<h2>\u201eDid\u017eioji uodega\u201c ir pl\u0117\u0161r\u016bno \u017eandikauliai<\/h2>\n<p>Fosilija rasta Vidin\u0117je Mongolijoje, uolienose, kuri\u0173 am\u017eius siekia ma\u017edaug 163\u2013168 milijonus met\u0173. Megacauda buvo ne\u012fprastai didel\u0117 kaip juros laikotarpio \u017einduoli\u0173 giminait\u0117: jos ilgis siek\u0117 apie 40\u201350 centimetr\u0173, o svoris \u2013 1\u20132 kilogramus.<\/p>\n<p>P\u0117d\u0173 sandara \u2013 pailg\u0117j\u0119 i\u0161oriniai pir\u0161tai ir judr\u016bs \u010diurnos s\u0105nariai \u2013 rodo, kad gyv\u016bnas gal\u0117jo irkluoti ir manevruoti vandenyje. Pla\u010dia uodega, manoma, jis st\u016bm\u0117si \u012f priek\u012f, o sausumoje gal\u0117jo sl\u0117ptis urvuose \u2013 pana\u0161iai kaip an\u010diasnapis.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto pana\u0161umai su taikiais pusiau vandens gyv\u016bnais baig\u0117si ties snukiu. Megacauda tur\u0117jo dideles iltis, o vienas vir\u0161utinis iltinis dantis buvo \u012ftvirtintas net trimis \u0161aknimis, be to \u2013 \u201epjaunan\u010dius\u201c kr\u016bminius dantis, pritaikytus m\u0117sai.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai nurodo, kad gyv\u016bno skrandyje rasti smulki\u0173 stuburini\u0173 kaulai leid\u017eia manyti, jog jis med\u017eiojo ma\u017eus gyv\u016bnus \u2013 galimai, pavyzd\u017eiui, vietines salamandras.<\/p>\n<p>Anks\u010diau, 2006 metais, buvo apra\u0161ytas kitas plaukiojantis docodontas Castorocauda. Ta\u010diau Megacauda, gyvenusi kiek anks\u010diau, pateik\u0117 ypa\u010d verting\u0105, i\u0161samesn\u012f skelet\u0105 \u2013 tai leid\u017eia tiksliau spr\u0119sti, kaip tokie senoviniai plaukikai jud\u0117jo ir maitinosi.<\/p>\n<h2>Netik\u0117tumas po kaukole: kaulai, susij\u0119 su rijimu<\/h2>\n<p>Fosilij\u0105 i\u0161tyr\u0119 mokslininkai pasitelk\u0117 kompiuterin\u0119 tomografij\u0105 ir rentgeno fluorescencin\u012f vaizdinim\u0105. Po kaukole jie aptiko polie\u017euvini\u0173 kaul\u0173 (hyoid) kompleks\u0105 \u2013 b\u016btent \u0161ie kaulai \u0161iuolaikiniams \u017einduoliams padeda i\u0161laikyti lie\u017euv\u012f ir tvirtina raumenis, dalyvaujan\u010dius rijime.<\/p>\n<p>\u017dinduoliams \u0161i \u201ebiomechanika\u201c leid\u017eia saugiai stumti sukramtyt\u0105 maist\u0105 \u012f stempl\u0119 ir kartu apsaugoti kv\u0117pavimo takus. Su tuo siejami ir naujagimi\u0173 geb\u0117jimai nuryti pien\u0105, nors vien kaul\u0173 radiniai savaime negali patvirtinti, kad Megacauda \u017eindo.<\/p>\n<p>Palygin\u0119 polie\u017euvinius kaulus su \u0161iandienini\u0173 \u017einduoli\u0173 analogais, tyr\u0117jai skaitmeni\u0161kai atk\u016br\u0117 Megacauda gerkl\u0117s anatomij\u0105 ir padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad ji gal\u0117jo atlikti pana\u0161iai koordinuotus judesius. Tai rodo, kad sud\u0117tingesn\u0117 rijimo sistema gal\u0117jo susiformuoti anks\u010diau, nei manyta.<\/p>\n<p>Dar viena svarbi detal\u0117 \u2013 Megacauda gerkl\u0117je aptikta ir \u201esenesni\u0173\u201c, ir \u201enaujesni\u0173\u201c po\u017eymi\u0173 kombinacija. Iki \u0161iol buvo manyta, kad naujesn\u0117s strukt\u016bros i\u0161sivyst\u0117 tiesiogiai i\u0161 senesni\u0173, ta\u010diau \u0161is radinys sufleruoja, kad virsmas gal\u0117jo b\u016bti labiau \u201e\u0161akotas\u201c ir sud\u0117tingesnis.<\/p>\n<h2>Kaip \u017einduoliai i\u0161moko maitintis kitaip<\/h2>\n<p>\u017duvys, varliagyviai ir ropliai grob\u012f ryjo gerokai anks\u010diau, ta\u010diau \u017einduoli\u0173 linijoje \u012fvyko didelis poslinkis \u2013 atsirado intensyvus kramtymas ir rijimas ma\u017eesn\u0117mis, kontroliuojamomis porcijomis. Tam reik\u0117jo ir specializuot\u0173 dant\u0173, ir stipresni\u0173 kramtymo raumen\u0173.<\/p>\n<p>Mokslininkai primena, kad ankstyvieji \u017einduoli\u0173 prot\u0117viai (cynodontai) vyst\u0117 antrin\u012f gomur\u012f \u2013 kaulin\u0119 pertvar\u0105, atskirian\u010di\u0105 burn\u0105 nuo nosies tak\u0173, leidusi\u0105 kramtyti ir kv\u0117puoti vienu metu. Ta\u010diau kramtymas suk\u016br\u0117 nauj\u0105 problem\u0105: kaip maist\u0105 saugiai perkelti \u012f stempl\u0119 neu\u017espringstant.<\/p>\n<p>\u010cia svarb\u016bs tampa polie\u017euviniai kaulai ir specializuoti gerkl\u0117s raumenys. 2019 met\u0173 \u017eurnale \u201eScience\u201c publikuotame tyrime jau buvo apra\u0161yti \u012f \u017einduoli\u0173 pana\u0161\u016bs polie\u017euviniai kaulai ma\u017eame juros med\u017eiuose gyvenusiame Microdocodon gracilis, o Megacauda radinys suteikia daugiau informacijos apie aplinkines kaulines strukt\u016bras ir visos sistemos veikimo galimybes.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature\u201c ir, pasak autori\u0173, padeda geriau suprasti, kaip skirtingos \u017einduoli\u0173 linijos gal\u0117jo prisitaikyti prie \u012fvairaus maisto \u2013 nuo vabzd\u017ei\u0173 ir augal\u0173 iki m\u0117sos \u2013 i\u0161laikydamos efektyv\u0173 rijim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Juros laik\u0173 Megacauda sungei tur\u0117jo \u016bdrai b\u016bding\u0105 uodeg\u0105 ir plaukimo po\u017eymi\u0173, o po kaukole aptikti kaulai atskleid\u0117 netik\u0117tai moderni\u0105 rijimo sistem\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[52382,1525,11392,51723,52381,52384,52383],"miestas":[],"class_list":["post-67537","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-docodontai","tag-fosilijos","tag-jura","tag-konvergentine-evoliucija","tag-megacauda-sungei","tag-rijimas","tag-zinduoliu-evoliucija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67537","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67537"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67537\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67537"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67537"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67537"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67537"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}