T\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u0160iaur\u0117s Amerikos Ramiojo vandenyno pakrant\u0117s \u010diabuviai taik\u0117 paprast\u0105 j\u016br\u0173 prie\u017ei\u016bros praktik\u0105: senas kriaukles sutrupindavo ir mai\u0161ydavo su sm\u0117liu ten, kur auga naujos geldel\u0117s. Mokslininkai dabar rodo, kad \u0161is metodas gali pad\u0117ti moliuskams i\u0161tverti vis r\u016bg\u0161tesn\u012f vandenyn\u0105.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, \u0161i tradicija r\u0117m\u0117si kart\u0173 patirtimi pri\u017ei\u016brint pakran\u010di\u0173 buveines, kad jos i\u0161likt\u0173 produktyvios ir kasmet duot\u0173 maisto. Naujausi tyrimai si\u016blo, kad praktinis efektas gali b\u016bti susij\u0119s ne tik su derlingesn\u0117mis seklumomis, bet ir su vandens chemija po sm\u0117liu.<\/p>\n
Problemos \u0161aknis \u2013 vandenyn\u0173 r\u016bg\u0161t\u0117jimas. Vandenynas sugeria ma\u017edaug ketvirtadal\u012f \u017emoni\u0173 veiklos i\u0161metamo anglies dioksido, ta\u010diau jam tirpstant j\u016bros vandenyje vyksta reakcijos, didinan\u010dios r\u016bg\u0161tingum\u0105 ir ma\u017einan\u010dios karbonato jon\u0173 prieinamum\u0105.<\/p>\n
\u0160ie jonai b\u016btini gyv\u016bnams, kurie i\u0161 kalcio karbonato formuoja kiautus ar skeletus. Kai s\u0105lygos prast\u0117ja, kiauto \u201estatyba\u201c tampa sunkesn\u0117 ir energeti\u0161kai brangesn\u0117, o ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiami yra jauni moliuskai, kuri\u0173 kiautas dar tik formuojasi.<\/p>\n
Nuo pramon\u0117s revoliucijos pavir\u0161ini\u0173 vandenyn\u0173 vanden\u0173 r\u016bg\u0161tingumas, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, i\u0161augo ma\u017edaug 30 proc. Tai rei\u0161kia, kad daugeliui r\u016b\u0161i\u0173, ypa\u010d formuojan\u010di\u0173 kiautus, aplinka tampa vis ma\u017eiau palanki.<\/p>\n
Svarbi detal\u0117 ta, kad moliuskams, gyvenantiems sm\u0117lyje, lemtinga gali b\u016bti ne tik vir\u0161uje esantis j\u016bros vanduo. Didel\u0119 reik\u0161m\u0119 turi vanduo, \u012fstrig\u0119s tarp nuos\u0117d\u0173 gr\u016bdeli\u0173 \u2013 b\u016btent ten ir gali pasireik\u0161ti sutrupint\u0173 kriaukli\u0173 poveikis.<\/p>\n
Kalifornijos universiteto Deivise (University of California, Davis) mokslininkai laboratorijoje 90 dien\u0173 augino jaunas Ramiojo vandenyno littleneck geldeles (Leukoma staminea). Buvo sudarytos keturios s\u0105lygos: \u012fprastas j\u016bros vanduo su sm\u0117liu, \u012fprastas j\u016bros vanduo su kriaukli\u0173 fragmentais, par\u016bg\u0161tintas j\u016bros vanduo su sm\u0117liu ir par\u016bg\u0161tintas j\u016bros vanduo su kriaukli\u0173 fragmentais.<\/p>\n
\u012e nuos\u0117das \u012fmai\u0161ytos kriaukli\u0173 nuotrupos (vadinamasis \u201eshell hash\u201c) buvo ma\u017edaug 2,5\u20135 milimetr\u0173 dyd\u017eio ir sudar\u0117 10 proc. mi\u0161inio mas\u0117s. Tyr\u0117jai steb\u0117jo tarp nuos\u0117d\u0173 esant\u012f vanden\u012f, matavo geldeli\u0173 augim\u0105 ir analizavo gen\u0173 aktyvum\u0105 mantijos audinyje \u2013 ten, kur formuojamas kiautas.<\/p>\n
Pirmasis rezultatas buvo ai\u0161kus: sutrupintos kriaukl\u0117s ma\u017eino r\u016bg\u0161tingum\u0105 nuos\u0117dose esan\u010diame vandenyje. Be to, pager\u0117jo aragonito prisotinimo b\u016bsena \u2013 tai kalcio karbonato mineralas, i\u0161 kurio formuojasi \u0161i\u0173 moliusk\u0173 kiautai.<\/p>\n
Nauda pasimat\u0117 ir augime: par\u016bg\u0161tinto vandens s\u0105lygomis geldel\u0117s be kriaukli\u0173 priemai\u0161os vidutini\u0161kai priaugino 4,7 proc. naujo kiauto, o gyvenusios tarp kriaukli\u0173 fragment\u0173 \u2013 6,4 proc.<\/p>\n
\u012edomiausia dalis paai\u0161k\u0117jo analizuojant gen\u0173 rai\u0161k\u0105. Tyr\u0117jai nustat\u0117 284 genus, kuri\u0173 aktyvumas reik\u0161mingai skyr\u0117si priklausomai nuo s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Geldel\u0117s, augusios par\u016bg\u0161tintame vandenyje be kriaukli\u0173 fragment\u0173, tur\u0117jo ai\u0161kiai i\u0161siskiriant\u012f genetin\u012f \u201eprofil\u012f\u201c. Ta\u010diau prid\u0117jus sutrupint\u0173 kriaukli\u0173, \u0161is skirtumas did\u017ei\u0105ja dalimi i\u0161nyko \u2013 gen\u0173 rai\u0161ka tapo pana\u0161esn\u0117 \u012f t\u0173 moliusk\u0173, kurie augo \u012fprastame j\u016bros vandenyje.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad dar n\u0117ra iki galo ai\u0161ku, kokias funkcijas atlieka daugelis identifikuot\u0173 gen\u0173. Vis d\u0117lto kai kurie j\u0173 buvo pana\u0161\u016bs \u012f genus, siejamus su DNR taisymu, kiauto formavimu ar atsparumu aplinkos stresui, o tai leid\u017eia sp\u0117ti, kad kriaukl\u0117mis praturtintos nuos\u0117dos gali \u201esu\u0161velninti\u201c biologin\u0119 reakcij\u0105 \u012f r\u016bg\u0161tesn\u012f vanden\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia: kriaukli\u0173 barstymas papl\u016bdimiuose nei\u0161spr\u0119s vandenyn\u0173 r\u016bg\u0161t\u0117jimo globaliu mastu \u2013 tam b\u016btina ma\u017einti anglies dioksido emisijas. \u0160i priemon\u0117 veikiau gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti kurti lokalias \u201eprieglobs\u010dio\u201c zonas, kuriose moliuskai augt\u0173 palankesn\u0117mis s\u0105lygomis.<\/p>\n
Taip pat i\u0161lieka klausim\u0173, nes laboratorinis bandymas vyksta kontroliuojamoje aplinkoje, o tikruose papl\u016bdimiuose situacij\u0105 veikia potvyniai, nuos\u0117d\u0173 sud\u0117tis, mikroorganizm\u0173 veikla ir skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ypatumai. D\u0117l to realiame lauke rezultatai gali skirtis, o ankstesni lauko tyrimai buvo nevienareik\u0161miai.<\/p>\n
Autoriai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad praktinis pritaikymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti kuriamas kartu su \u010diabuvi\u0173 bendruomen\u0117mis, kuri\u0173 \u017einios ir \u012fkv\u0117p\u0117 \u0161\u012f tyrim\u0105. Mokslas tik pradeda paai\u0161kinti tai, k\u0105 pakran\u010di\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117tojai suprato seniai: kartais ekosistemos klesti ne tada, kai \u017emon\u0117s pasitraukia, o tada, kai jos pri\u017ei\u016brimos.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eBiogeosciences\u201c (23, 7627\u20137642).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad sutrupintos kriaukl\u0117s nuos\u0117dose gali ma\u017einti r\u016bg\u0161tingum\u0105 ir pad\u0117ti jaunoms geldel\u0117ms augti r\u016bg\u0161t\u0117jan\u010diame vandenyne.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[52388,52387,27036,673,27037,32937,52386],"miestas":[],"class_list":["post-67539","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-biogeosciences","tag-ciabuviu-zinios","tag-geldeles","tag-klimato-kaita","tag-moliuskai","tag-pakranciu-ekosistemos","tag-vandenyno-rugstejimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67539","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67539"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67539\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67539"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67539"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67539"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67539"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}