{"id":67602,"date":"2026-11-03T02:01:10","date_gmt":"2026-11-03T02:01:10","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/03\/tyrimas-rodo-gyvunai-zemeje-galejo-atsirasti-iki-200-mln-metu-anksciau-nei-manyta\/"},"modified":"2026-11-03T02:01:10","modified_gmt":"2026-11-03T02:01:10","slug":"tyrimas-rodo-gyvunai-zemeje-galejo-atsirasti-iki-200-mln-metu-anksciau-nei-manyta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/03\/tyrimas-rodo-gyvunai-zemeje-galejo-atsirasti-iki-200-mln-metu-anksciau-nei-manyta\/","title":{"rendered":"Tyrimas rodo: gyv\u016bnai \u017dem\u0117je gal\u0117jo atsirasti iki 200 mln. met\u0173 anks\u010diau nei manyta"},"content":{"rendered":"<p>Naujas modeliavimu paremtas tyrimas kelia intrig\u0105 d\u0117l gyv\u016bn\u0173 kilm\u0117s: jie gal\u0117jo atsirasti iki 200 milijon\u0173 met\u0173 anks\u010diau, nei leid\u017eia spr\u0119sti seniausios iki \u0161iol rastos fosilijos.<\/p>\n<p>Iki \u0161iol ankstyviausi patikimi gyv\u016bn\u0173 fosilij\u0173 \u012frodymai buvo siejami su ma\u017edaug 574 milijon\u0173 met\u0173 senumu, i\u0161 Ediakaro periodo. Apie naujas i\u0161vadas prane\u0161a \u201eLive Science\u201c.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad fosilij\u0173 \u012fra\u0161as yra netolygus: net ir itin gerai i\u0161silaikiusiose uolienose gyv\u016bn\u0173 fosilijos gali tiesiog neatsirasti arba dar neb\u016bti aptiktos, tod\u0117l vien juo remtis rizikinga.<\/p>\n<p>Pasak tyr\u0117j\u0173, tai gali reik\u0161ti, jog gyv\u016bn\u0173 evoliucijos \u201epirmasis skyrius\u201c fosilijose kol kas tiesiog n\u0117ra u\u017efiksuotas, o tikroji j\u0173 prad\u017eia gal\u0117jo nusikelti \u012f 800\u2013700 milijon\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f.<\/p>\n<h2>Kas kei\u010dia ankstesn\u012f pasakojim\u0105<\/h2>\n<p>Tyrime, publikuotame \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c, keliama mintis, kad gyv\u016bn\u0173 nebuvimas kai kuriuose i\u0161skirtinai gerai i\u0161silaikiusiuose telkiniuose neb\u016btinai rei\u0161kia, jog tuo metu gyv\u016bn\u0173 dar nebuvo.<\/p>\n<p>Mokslininkai primena, kad fosilijos ne visada susidaro: tam reikia specifini\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173, o taip pat svarbu, ar tyr\u0117jai apskritai ie\u0161ko \u201etinkamose\u201c vietose ir sluoksniuose.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 komanda analizavo daugiau nei 140 m\u0117gini\u0173 i\u0161 Kheseen biotos Mongolijoje \u2013 telkinio, kuris yra daugiau nei 40 milijon\u0173 met\u0173 \u201ejaunesnis\u201c nei ma\u017edaug 590 milijon\u0173 met\u0173 senumo Weng\u2019an telkinys Kinijoje.<\/p>\n<p>Naudojant skenuojan\u010di\u0105 elektronin\u0119 mikroskopij\u0105 uolienose buvo aptikta ypa\u010d detaliai i\u0161silaikiusi\u0173 mikrofosilij\u0173, \u012fskaitant smulkius sferinius organizmus ir \u012f embrionus pana\u0161ias strukt\u016bras su vidin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto, nepaisant puikaus i\u0161silaikymo, \u0161i\u0173 mikrofosilij\u0173 nepavyko patikimai priskirti gyv\u016bnams. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tai svarbu tod\u0117l, kad tuo laikotarpiu gyv\u016bnai \u017dem\u0117je jau egzistavo kitur, ta\u010diau konkre\u010diame telkinyje j\u0173 p\u0117dsak\u0173 vis tiek nematyti.<\/p>\n<h2>Kaip \u010dia padeda \u201emolekuliniai laikrod\u017eiai\u201c<\/h2>\n<p>Susid\u016br\u0119 su fosilij\u0173 spragomis mokslininkai pasitelk\u0117 vadinam\u0105j\u0105 molekulinio laikrod\u017eio analiz\u0119 \u2013 metod\u0105, kai gyv\u016bn\u0173 kilm\u0117 ir evoliuciniai i\u0161si\u0161akojimai vertinami lyginant \u0161iuolaikini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 genetinius skirtumus su genetini\u0173 poky\u010di\u0173 tempais.<\/p>\n<p>Tyrime nurodoma, kad, naudojant \u201ejaunesnius\u201c geologinius ribo\u017eenklius, gyv\u016bn\u0173 kilm\u0117 atrod\u0117 gana v\u0117lyva, ta\u010diau pasirinkus \u201esenesnius\u201c geologinius apribojimus (uolien\u0173 formacijas Norvegijoje, Australijoje ir Arizonoje) datavimas pasislinko atgal ma\u017edaug 200 milijon\u0173 met\u0173.<\/p>\n<p>Patys autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tokia analiz\u0117 ne\u012frodo, jog gyv\u016bnai tikrai egzistavo prie\u0161 800 milijon\u0173 met\u0173 \u2013 ji rodo, kiek toli atgal gal\u0117t\u0173 siekti j\u0173 evoliucin\u0117 istorija, jei fosilij\u0173 \u012fra\u0161as yra nei\u0161samus.<\/p>\n<h2>Kokie dar \u017eenklai minimi<\/h2>\n<p>Tyrime taip pat primenama, kad egzistuoja ir kit\u0173 u\u017euomin\u0173 apie senesn\u0119 gyv\u016bn\u0173 istorij\u0105: kai kurie cheminiai \u201efosilij\u0173\u201c p\u0117dsakai (biomarkeriai) buvo interpretuojami kaip su kempin\u0117mis suderinamas signalas, galintis siekti bent 650 milijon\u0173 met\u0173 senum\u0105.<\/p>\n<p>Jei gyv\u016bn\u0173 kilm\u0117 i\u0161 ties\u0173 nusikelt\u0173 \u012f 800 milijon\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f, tai sutapt\u0173 su v\u0117lyvojo neoproterozojaus epocha ir galimai priart\u0117t\u0173 prie laikotarpio, kai \u017dem\u0117 patyr\u0117 itin didelius apled\u0117jimus, vadinamus \u201eSniego gni\u016b\u017et\u0117s \u017deme\u201c.<\/p>\n<p>Mokslininkai teigia planuojantys toliau ie\u0161koti \u012frodym\u0173 skirtingose neoproterozojaus uolienose, tik\u0117damiesi aptikti nauj\u0173 fosilini\u0173 p\u0117dsak\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 tiksliau atsakyti \u012f klausim\u0105, kada i\u0161 ties\u0173 prasid\u0117jo gyv\u016bn\u0173 karalyst\u0117s istorija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naujas tyrimas, pasitelk\u0119s molekulinio laikrod\u017eio analiz\u0119, rodo, kad gyv\u016bnai \u017dem\u0117je gal\u0117jo atsirasti 200 mln. met\u0173 anks\u010diau nei manyta.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[30852,1525,39175,52445,52446,52447,9973],"miestas":[],"class_list":["post-67602","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-ediakaro-periodas","tag-fosilijos","tag-gyvunu-evoliucija","tag-molekulinis-laikrodis","tag-neoproterozojus","tag-oxfordo-universitetas","tag-science-advances"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67602","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67602"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67602\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67602"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67602"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67602"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67602"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}