{"id":67607,"date":"2026-11-03T02:04:00","date_gmt":"2026-11-03T02:04:00","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/03\/brazilijoje-is-kosmoso-nufotografuotas-kempines-kupolas-maitina-garsiuosius-caldas-novas-karstuosius-saltinius\/"},"modified":"2026-11-03T02:04:00","modified_gmt":"2026-11-03T02:04:00","slug":"brazilijoje-is-kosmoso-nufotografuotas-kempines-kupolas-maitina-garsiuosius-caldas-novas-karstuosius-saltinius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/03\/brazilijoje-is-kosmoso-nufotografuotas-kempines-kupolas-maitina-garsiuosius-caldas-novas-karstuosius-saltinius\/","title":{"rendered":"Brazilijoje i\u0161 kosmoso nufotografuotas \u201ekempin\u0117s\u201c kupolas maitina garsiuosius Caldas Novas kar\u0161tuosius \u0161altinius"},"content":{"rendered":"<p>Brazilijos Gojaso valstijoje palydovas u\u017efiksavo mil\u017eini\u0161k\u0105 tams\u0173 kupol\u0105, kuris, pasirodo, yra svarbus netoliese esan\u010di\u0173 Caldas Novas kar\u0161t\u0173j\u0173 \u0161altini\u0173 \u201evariklis\u201c.<\/p>\n<p>Nuotrauk\u0105 2025 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 19 dien\u0105 padar\u0117 \u201eLandsat 9\u201c palydovas, o ne\u012fprast\u0105 darin\u012f apra\u0161o NASA \u017dem\u0117s observatorija.<\/p>\n<p>Ovalus monolitas, vadinamas Caldas Novas kupolu (Serra de Caldas), yra ma\u017edaug 20 kilometr\u0173 ilgio ir apie 12 kilometr\u0173 plo\u010dio. Jis i\u0161kil\u0119s iki ma\u017edaug 300 metr\u0173 vir\u0161 aplinkinio kra\u0161tovaizd\u017eio.<\/p>\n<p>Darinys i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo lyg vientisas akmens masyvas, ta\u010diau jo reik\u0161m\u0117 praktin\u0117: jis padeda sukaupti lietaus vanden\u012f, kuris v\u0117liau papildo po\u017eeminius rezervuarus ir palaiko \u0161ilt\u0173 versmi\u0173 sraut\u0105 net sausuoju met\u0173 laiku.<\/p>\n<h2>Kaip kupolas \u201epamaitina\u201c kar\u0161tuosius \u0161altinius<\/h2>\n<p>Kupol\u0105 dengia Cerrado \u2013 tropin\u0117s savanos biomas, gars\u0117jantis geb\u0117jimu sugerpti lietaus vanden\u012f. D\u0117l \u0161ios savyb\u0117s teritorija veikia tarsi kempin\u0117.<\/p>\n<p>Sugertas vanduo skverbiasi per monolito vidin\u0119 strukt\u016br\u0105 ir papildo po \u017eeme esan\u010dius vandeningus sluoksnius. I\u0161 j\u0173 vanduo cirkuliuoja \u012f pavir\u0161i\u0173, tod\u0117l netoliese esantys \u0161altiniai nuolat gauna \u0161ilto vandens.<\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad \u0161ie terminiai vandenys n\u0117ra kaitinami vulkanin\u0117s veiklos. Kaip ai\u0161kinama, vanduo \u012f\u0161yla giliai uolien\u0173 ply\u0161iuose d\u0117l nat\u016braliai didesn\u0117s \u017dem\u0117s temperat\u016bros gelm\u0117se, o v\u0117liau sugr\u012f\u017eta \u012f pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n<h2>Kuo i\u0161skirtinis Cerrado ir kod\u0117l jis saugomas<\/h2>\n<p>Cerrado biomas dengia ma\u017edaug ketvirtadal\u012f Brazilijos ir yra antras pagal plot\u0105 Piet\u0173 Amerikos biomas po Amazonijos atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161k\u0173. Jis da\u017enai apib\u016bdinamas kaip mi\u0161k\u0173, piev\u0173 ir pelki\u0173 mozaika.<\/p>\n<p>D\u0117l vaidmens papildant po\u017eeminius vandenis Cerrado Brazilijoje kartais vadinamas \u201evanden\u0173 lop\u0161iu\u201c. \u0160is vandens ciklas svarbus ne tik \u0161altiniams \u2013 aplink kupol\u0105 taip pat yra keli kriokliai.<\/p>\n<p>Kupolas ir jo apylink\u0117s saugomos Caldas Novas valstybiniame parke, \u012fkurtame 1970 metais. Parko tikslas \u2013 i\u0161saugoti Cerrado augmenij\u0105 ir su ja susijusias r\u016b\u0161is.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto palydovin\u0117je nuotraukoje matyti ir kita realyb\u0117: teritorijos u\u017e saugomos zonos rib\u0173 tapo lauk\u0173 ir \u016bki\u0173 \u201elopiniu\u201c. Tai primena, kad Cerrado, kaip ir kitos nat\u016bralios ekosistemos, patiria \u017eem\u0117s \u016bkio pl\u0117tros spaudim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Brazilijoje palydovas u\u017efiksavo Caldas Novas kupol\u0105: \u201ekempin\u0117s\u201c principu veikiantis monolitas padeda maitinti \u0161alia esan\u010dius kar\u0161tuosius \u0161altinius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[8176,52451,52453,52450,52452,52060,52063],"miestas":[],"class_list":["post-67607","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-brazilija","tag-caldas-novas","tag-cerrado","tag-goias","tag-karstieji-saltiniai","tag-landsat-9","tag-nasa-earth-observatory"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67607","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67607"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67607\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67607"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67607"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67607"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67607"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}