Mokslininkai prane\u0161a atrad\u0119 naujus gele\u017eies mineralus, kurie, kaip manoma, gal\u0117t\u0173 kaupti vanden\u012f pa\u010diose giliausiose \u017dem\u0117s mantijos dalyse \u2013 arti branduolio ribos.<\/p>\n
Tyrimo autoriai teigia, kad \u0161ie mineralai gali b\u016bti svarbi \u201etr\u016bkstama grandis\u201c ai\u0161kinantis, kaip vanduo patenka \u012f mantij\u0105, joje i\u0161lieka ir v\u0117liau gali b\u016bti perne\u0161amas \u012f auk\u0161tesnius sluoksnius.<\/p>\n
Mineralai priskiriami gele\u017eies oksihidroksidams. Jie buvo i\u0161gauti laboratorijoje, mineral\u0173 m\u0117ginius suspaud\u017eiant tarp dviej\u0173 deimantini\u0173 \u201epriekal\u0173\u201c ir kaitinant lazeriu, taip atkuriant ekstremalias s\u0105lygas, kurios b\u016bdingos \u017dem\u0117s gelm\u0117ms.<\/p>\n
\u012edomiausia tai, kad, kaip nurodoma, \u0161ios med\u017eiagos gali b\u016bti stabilios esant mil\u017eini\u0161kam sl\u0117giui ir temperat\u016brai ties branduolio ir mantijos riba bei talpinti reik\u0161ming\u0105 vandens kiek\u012f pagal mas\u0119.<\/p>\n
\u017dem\u0117s mantijoje esantis vanduo laikomas svarbiu veiksniu, lemian\u010diu, kaip juda ir \u201emai\u0161osi\u201c kar\u0161tos uolienos. Vanduo gali keisti lydalo savybes \u2013 daro j\u012f \u201eplasti\u0161kesn\u012f\u201c, o tai siejama ir su procesais, leid\u017eian\u010diais jud\u0117ti tektonin\u0117ms plok\u0161t\u0117ms.<\/p>\n
Ta\u010diau iki \u0161iol i\u0161liko daug neatsakyt\u0173 klausim\u0173: kiek vandens mantijoje yra, kaip jis ten patenka ir kokiais \u201ene\u0161\u0117jais\u201c gali b\u016bti u\u017erakinamas dideliame gylyje.<\/p>\n
Viena i\u0161 id\u0117j\u0173 \u2013 vanduo \u012f mantij\u0105 patenka per subdukcij\u0105, kai viena tektonin\u0117 plok\u0161t\u0117 panyra po kita ir kartu \u201enune\u0161a\u201c vanden\u012f i\u0161 pavir\u0161iaus gilyn. Kita hipotez\u0117 kalba apie vadinam\u0105j\u012f pirmin\u012f vanden\u012f, likus\u012f nuo pat \u017dem\u0117s formavimosi ir i\u0161silaikius\u012f giliuosiuose sluoksniuose.<\/p>\n
Pasak su tyrimu nesusijusio Kolorado Boulderio universiteto mineralogo Steve\u2019o Jacobseno, naujai aptikti mineralai gal\u0117t\u0173 talpinti iki 15 proc. vandens pagal mas\u0119. Jo vertinimu, tokios savyb\u0117s rei\u0161kia, kad net nedidelis tokios med\u017eiagos kiekis teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 sukaupti daug vandens.<\/p>\n
\u0160is atradimas, anot mokslinink\u0173, \u012fdomus tuo, kad vienu metu dera su abiem min\u0117tomis vandens kilm\u0117s mantijoje id\u0117jomis: mineralai yra pakankamai tank\u016bs, kad gal\u0117t\u0173 nus\u0117sti giliai, ir kartu, tik\u0117tina, b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 i\u0161likti nuo ankstyvosios \u017dem\u0117s raidos etap\u0173.<\/p>\n
Manoma, kad mantijos konvekcija \u2013 didelio masto med\u017eiagos jud\u0117jimas \u2013 gal\u0117t\u0173 atne\u0161ti \u0161iuos mineralus ar\u010diau pavir\u0161iaus vadinamosiose mantijos pl\u016bmose. Tokiu atveju jie lydyt\u0173si ir i\u0161laisvint\u0173 vanden\u012f, prisid\u0117dami prie gilesnio vandens ciklo ir galb\u016bt susijusi\u0173 vulkanini\u0173 \u201ekar\u0161t\u0173j\u0173 ta\u0161k\u0173\u201c.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia: pats faktas, kad tokie mineralai egzistuoja, dar ne\u012frodo, jog jie realiai \u201eperve\u017ea\u201c vanden\u012f per mantij\u0105. Vis d\u0117lto, j\u0173 teigimu, tai suteikia pirm\u0105 ai\u0161kesn\u012f mechanizmo \u201ekandidat\u0105\u201c, galint\u012f paai\u0161kinti, kur ir kaip vanduo gali b\u016bti saugomas itin giliuose \u017dem\u0117s sluoksniuose.<\/p>\n
Be to, S. Jacobsenas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad \u0161ie mineralai gal\u0117t\u0173 b\u016bti susij\u0119 ir su paslaptingais itin tankiais regionais giliai \u017dem\u0117je, kurie geofizikoje \u017einomi kaip ypa\u010d ma\u017eo seismini\u0173 bang\u0173 grei\u010dio zonos ties branduolio ir mantijos riba.<\/p>\n
Tyrimas paskelbtas 2026 met\u0173 rugs\u0117j\u012f \u017eurnale \u201eNature Geoscience\u201c. Autoriai pa\u017eymi, kad i\u0161vados gali b\u016bti svarbios ne tik ai\u0161kinantis \u017dem\u0117s gelmi\u0173 vandens cikl\u0105, bet ir geriau suprantant kit\u0173 uolini\u0173 planet\u0173 bei egzoplanet\u0173 formavimosi scenarijus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Laboratorijoje sukurti nauji gele\u017eies oksihidroksidai gali b\u016bti stabil\u016bs prie \u017dem\u0117s branduolio ir talpinti iki 15 proc. vandens pagal mas\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[39936,874,14706,41587,22261,32905],"miestas":[],"class_list":["post-67609","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-geochemija","tag-geologija","tag-mineralai","tag-nature-geoscience","tag-zemes-branduolys","tag-zemes-mantija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67609","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67609"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67609\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67609"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67609"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67609"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67609"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}