Mokslininkai i\u0161 naujo \u012fvertino Europos urvuose rastus did\u017eiulius prie\u0161istorini\u0173 gervi\u0173 kaulus, kurie daugiau nei 150 met\u0173 buvo priskiriami i\u0161nykusiai r\u016b\u0161iai. Senovin\u0117s DNR analiz\u0117 parod\u0117, kad tai buvo ne atskira r\u016b\u0161is, o \u0161iandien Europoje vis dar gyvenan\u010dios pilkosios gerv\u0117s atstovai.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eScitechDaily\u201c, i\u0161vados meta \u0161e\u0161\u0117l\u012f XIX am\u017eiuje \u012fsitvirtinusiai klasifikacijai ir kelia platesn\u012f klausim\u0105: ar dalis \u201ei\u0161nykusi\u0173\u201c pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 praeityje gal\u0117jo b\u016bti apra\u0161ytos klaidingai, remiantis vien kaul\u0173 dyd\u017eiu.<\/p>\n
Istorija prasid\u0117jo XIX am\u017eiuje, kai pranc\u016bz\u0173 biologas Alphonse\u2019as Milne-Edwardsas piet\u0173 Pranc\u016bzijos urvuose aptiko ne\u012fprastai stambius gervi\u0173 kaulus. Jis padar\u0117 prielaid\u0105, kad tai atskiros r\u016b\u0161ies liekanos, ir suteik\u0117 jai pavadinim\u0105 Grus primigenia.<\/p>\n
Nuo tada \u0161ie radiniai buvo laikomi \u012frodymu, kad po paskutinio ledynme\u010dio i\u0161nyko \u201emil\u017eini\u0161ka\u201c gerv\u0117. Ta\u010diau \u0161iuolaikiniai genetiniai metodai leido hipotez\u0119 patikrinti i\u0161 esm\u0117s tiksliau nei anks\u010diau.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161 Bornmuto universiteto, vadovaujami profesoriaus Johno Stewarto, i\u0161tyr\u0117 senovin\u0119 DNR i\u0161 18 gervi\u0173 kaul\u0173. \u0160ie kaulai buvo rasti Anglijoje, Velse, Pranc\u016bzijoje, Vokietijoje ir Balear\u0173 salose.<\/p>\n
Genetiniai duomenys parod\u0117, kad liekanos priklaus\u0117 pilkosioms gerv\u0117ms, o ne atskirai i\u0161nykusiai r\u016b\u0161iai. Tai rei\u0161kia, kad \u201emil\u017eini\u0161ka gerv\u0117\u201c, kuri\u0105 mokslas ilgai laik\u0117 dingusia, i\u0161 ties\u0173 niekada nebuvo atskiras, i\u0161nyk\u0119s pauk\u0161tis.<\/p>\n
Johnas Stewartas paai\u0161kino, kad ankstesniuose tyrimuose didel\u0117s gerv\u0117s buvo vertinamos beveik vien pagal kaul\u0173 dyd\u012f ir form\u0105. DNR analiz\u0117, anot jo, suteik\u0117 gerokai tikslesn\u012f vaizd\u0105, kas i\u0161 ties\u0173 buvo \u0161ie pauk\u0161\u010diai.<\/p>\n
Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l prie\u0161istorini\u0173 gervi\u0173 liekanos buvo palaikytos atskira r\u016b\u0161imi, gali b\u016bti lytinis dimorfizmas \u2013 kai tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies patinai ir patel\u0117s smarkiai skiriasi dyd\u017eiu.<\/p>\n
Pilkosios gerv\u0117s patinai paprastai b\u016bna pastebimai stambesni u\u017e pateles. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, yra tikimyb\u0117, kad paleontologai i\u0161 esm\u0117s lygino dideli\u0173 patin\u0173 ir smulkesni\u0173 pateli\u0173 kaulus, juos klaidingai priskirdami skirtingoms \u201egrup\u0117ms\u201c.<\/p>\n
Nors DNR atsak\u0117 \u012f klausim\u0105, kokiai r\u016b\u0161iai priklaus\u0117 kaulai, lieka neai\u0161ku, kod\u0117l senoviniai pauk\u0161\u010diai atrod\u0117 tokie stamb\u016bs, palyginti su dabartin\u0117mis pilkosiomis gerv\u0117mis.<\/p>\n
Viena i\u0161 svarstom\u0173 versij\u0173 sieja k\u016bno dyd\u017eio poky\u010dius su aplinkos transformacija. Tarp galim\u0173 veiksni\u0173 minimas pelki\u0173 ir kit\u0173 \u0161lapyni\u0173 sausinimas bei \u017eem\u0117naudos poky\u010diai, ta\u010diau tai kol kas t\u0117ra hipotez\u0117, kuriai reikia papildom\u0173 \u012frodym\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai planuoja toliau ai\u0161kintis, kok\u012f vaidmen\u012f k\u016bno dyd\u017eio kitimui gal\u0117jo tur\u0117ti nat\u016brali\u0173 kra\u0161tovaizd\u017ei\u0173 poky\u010diai ir \u017emogaus veikla. Atrasta klaida taip pat primena, kad vien pagal kaul\u0173 dyd\u012f daryti i\u0161vadas apie \u201ei\u0161nykusias r\u016b\u0161is\u201c gali b\u016bti pernelyg rizikinga.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Senovin\u0117s DNR tyrimas parod\u0117: \u201emil\u017eini\u0161kos\u201c gerv\u0117s kaulai priklaus\u0117 pilkosioms gerv\u0117ms, tad 150 met\u0173 gyvavusi r\u016b\u0161is buvo klaida.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[52522,101,32754,52523,1529,52521,4738],"miestas":[],"class_list":["post-67644","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-bornmuto-universitetas","tag-ekologija","tag-gerves","tag-lytinis-dimorfizmas","tag-paleontologija","tag-pilkoji-gerve","tag-senovine-dnr"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67644","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67644"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67644\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67644"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67644"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67644"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67644"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}