Gravitacija \u017dem\u0117je da\u017enai atrodo kaip pastovi ir nekintanti j\u0117ga, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 jos stiprumas skirtingose vietose ne\u017eymiai kinta. Remdamiesi palydovin\u0117s misijos \u201eGRACE\u201c duomenimis, mokslininkai nustat\u0117 regionus, kuriuose gravitacin\u0117 trauka yra pastebimai silpnesn\u0117. \u0160i\u0173 anomalij\u0173 prie\u017eastys slypi giliai \u017dem\u0117s gelm\u0117se.<\/p>\n
Vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 vadinamoji gravitacin\u0117 \u201eduob\u0117\u201c Indijos vandenyno regione. Tai vieta, kur gravitacijos stiprumas yra vienas ma\u017eiausi\u0173 visame planetos pavir\u0161iuje. \u017dinoma, tai nerei\u0161kia, kad ten galima pakilti \u012f or\u0105 \u2013 skirtumai nedideli, ta\u010diau tiksliai i\u0161matuojami.<\/p>\n
Tokie poky\u010diai siejami su tuo, kad \u017dem\u0117 n\u0117ra vienalyt\u0117. Jos vid\u0173 sudaro skirtingo tankio sluoksniai, o uolien\u0173 jud\u0117jimas mantijoje nuolat kei\u010dia mas\u0117s pasiskirstym\u0105. Mokslinink\u0173 teigimu, b\u016btent \u0161ie procesai, vykstantys \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 po pavir\u0161iumi, lemia globalius gravitacijos skirtumus.<\/p>\n
Indijos vandenyno atveju tyr\u0117jai sieja anomalij\u0105 su mil\u017eini\u0161komis mantijos strukt\u016bromis, susiformavusiomis prie\u0161 milijonus met\u0173 d\u0117l tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 jud\u0117jimo ir kar\u0161tesni\u0173, ma\u017eesnio tankio med\u017eiag\u0173 kilimo auk\u0161tyn.<\/p>\n
Dar paslaptingesnis pasirod\u0117 rei\u0161kinys, kur\u012f XXI a. prad\u017eioje u\u017efiksavo du itin tiksl\u016bs \u201eGRACE\u201c palydovai, matuojantys gravitacijos lauko poky\u010dius. 2006\u20132008 m. vir\u0161 Atlanto vandenyno ir Afrikos regiono buvo registruotas ne\u012fprastas signalas: t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 besit\u0119sianti zona, kurioje gravitacija subtiliai, bet ai\u0161kiai pakito.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 \u0161is signalas liko nepaai\u0161kintas, ta\u010diau pakartotin\u0117 duomen\u0173 analiz\u0117 leido pasi\u016blyti nauj\u0105 hipotez\u0119. Pasak mokslinink\u0173, signal\u0105 gal\u0117jo sukelti staigus mineral\u0173 strukt\u016bros pokytis \u017dem\u0117s apatin\u0117je mantijoje, netoli ribos su branduoliu.<\/p>\n
Esant ekstremaliam sl\u0117giui ir temperat\u016brai mineralai gali keisti kristalin\u0119 sandar\u0105. Tokie virsmai gali lemti staig\u0173 mas\u0117s persiskirstym\u0105 planetos viduje. Nors \u0161ie procesai vyksta t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 po m\u016bs\u0173 kojomis ir plika akimi yra nepastebimi, j\u0173 padariniai aptinkami i\u0161 kosmoso.<\/p>\n
Mas\u0117s persiskirstymai veikia ne tik gravitacij\u0105, bet ir \u017dem\u0117s magnetin\u012f lauk\u0105. Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad u\u017efiksuotas signalas sutapo su rei\u0161kiniu, kur\u012f jie vadina geomagnetiniu \u201etr\u016bktel\u0117jimu\u201c \u2013 staigiu magnetinio lauko elgsenos poky\u010diu.<\/p>\n
\u0160ie rezultatai dar kart\u0105 primena, kad \u017dem\u0117 n\u0117ra stati\u0161kas k\u016bnas \u2013 tai dinami\u0161ka sistema, kurioje aktyv\u016bs i\u0161lieka net giliausi sluoksniai, galintys tur\u0117ti \u012ftakos procesams, matomiems pavir\u0161iuje. Be to, tyrimas patvirtina, kad \u0161iuolaikin\u0117s palydovin\u0117s technologijos leid\u017eia netiesiogiai \u201epa\u017evelgti\u201c \u012f planetos gelmes b\u016bdais, kurie dar prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius atrod\u0117 ne\u012fmanomi.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201eGRACE\u201c, \u201eGeophysical Research Letters\u201c.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Gravitacija \u017dem\u0117je da\u017enai atrodo kaip pastovi ir nekintanti j\u0117ga, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 jos stiprumas skirtingose vietose ne\u017eymiai kinta. Remdamiesi palydovin\u0117s misijos \u201eGRACE\u201c duomenimis, mokslininkai nustat\u0117 regionus, kuriuose gravitacin\u0117 trauka yra pastebimai silpnesn\u0117. \u0160i\u0173 anomalij\u0173 prie\u017eastys slypi giliai \u017dem\u0117s gelm\u0117se. Misija \u201eGRACE\u201c \u2013 b\u016bdas aptikti \u017dem\u0117s gravitacijos anomalijas Vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 vadinamoji gravitacin\u0117 \u201eduob\u0117\u201c Indijos […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":6771,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-6770","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6770","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6770"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6770\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6771"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6770"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6770"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6770"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=6770"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}