{"id":67797,"date":"2026-11-03T18:36:44","date_gmt":"2026-11-03T18:36:44","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/03\/dublino-universiteto-sienose-aptiko-xiii-a-pilies-murus-viduramziu-tvirtove-slepesi-po-tinku\/"},"modified":"2026-11-03T18:36:44","modified_gmt":"2026-11-03T18:36:44","slug":"dublino-universiteto-sienose-aptiko-xiii-a-pilies-murus-viduramziu-tvirtove-slepesi-po-tinku","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/03\/dublino-universiteto-sienose-aptiko-xiii-a-pilies-murus-viduramziu-tvirtove-slepesi-po-tinku\/","title":{"rendered":"Dublino universiteto sienose aptiko XIII a. pilies m\u016brus: viduram\u017ei\u0173 tvirtov\u0117 sl\u0117p\u0117si po tinku"},"content":{"rendered":"<p>Dublino universiteto pastato sienose aptikta gerokai senesn\u0117s tvirtov\u0117s dalis \u2013 paai\u0161k\u0117jo, kad po tinku ir v\u0117lesn\u0117mis konstrukcijomis i\u0161liko viduram\u017ei\u0173 pilies m\u016brai, menantys net XIII am\u017eiaus prad\u017ei\u0105.<\/p>\n<p>Ne\u012fprast\u0105 atradim\u0105 padar\u0117 University College Dublin (UCD) tyr\u0117jas, i\u0161analizav\u0119s istorinius dokumentus, sen\u0105sias iliustracijas ir architekt\u016brines detales. B\u016btent \u0161i\u0173 \u0161altini\u0173 palyginimas leido atpa\u017einti, kad dalis m\u016br\u0173 priklauso gerokai ankstesnei statybos fazei.<\/p>\n<p>Atradimas susij\u0119s su Roebuck pilimi, esan\u010dia UCD miestelyje. I\u0161 i\u0161or\u0117s pastatas labiau primena XIX am\u017eiaus neogotikin\u0119 rezidencij\u0105, tod\u0117l ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad senoji viduram\u017ei\u0173 konstrukcija kadaise tiesiog nugriauta, o jos vietoje pastatytas naujas statinys.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto realyb\u0117 pasirod\u0117 kitokia: daugelis originalios pilies fragment\u0173 niekur nedingo \u2013 jie buvo pasl\u0117pti po tinko sluoksniais, o v\u0117lesni savininkai, u\u017euot visk\u0105 griov\u0119, pastat\u0105 pl\u0117t\u0117 ir modernizavo, tarsi \u201eapvilkdami\u201c sen\u0105j\u0105 tvirtov\u0119 naujais sprendimais.<\/p>\n<h2>Kaip pavyko atpa\u017einti pilies liku\u010dius<\/h2>\n<p>Viduram\u017ei\u0173 architekt\u016bros specialistas prof. Tadhg O\u2019Keeffe i\u0161 UCD Archeologijos mokyklos nustat\u0117, kad reik\u0161minga dalis sen\u0173j\u0173 m\u016br\u0173 i\u0161liko dabartinio pastato viduje. Tyrime der\u0117jo keli elementai: ra\u0161ytiniai \u0161altiniai, vaizdin\u0117 med\u017eiaga ir pa\u010dios architekt\u016bros \u201eu\u017euominos\u201c.<\/p>\n<p>Ypa\u010d svarb\u0173 vaidmen\u012f suvaidino oland\u0173 menininko Gabrielio Berangero darbai. Ma\u017edaug 1765 metais jis apsilank\u0117 valdoje ir nutap\u0117 akvareli\u0173 serij\u0105, kuriose matyti tuometinis, jau apirusios pilies vaizdas ir detal\u0117s.<\/p>\n<p>\u0160ie istoriniai pie\u0161iniai \u0161iuolaikiniams tyr\u0117jams tapo tarsi gidu: juose u\u017efiksuota bendra pilies forma ir architekt\u016briniai akcentai pad\u0117jo atkurti pirmin\u012f statinio plan\u0105 ir palyginti j\u012f su tuo, kas i\u0161lik\u0119 \u0161iandien.<\/p>\n<p>Palyginus sen\u0105sias iliustracijas su dabartinio pastato elementais, pavyko ai\u0161kiau identifikuoti viduram\u017ei\u0173 m\u016brus. Taip pat nustatyta, kad kiemas u\u017e rezidencijos atitinka originalaus pilies kiemo viet\u0105.<\/p>\n<h2>Pilies istorija: nuo norman\u0173 laik\u0173 iki u\u017emar\u0161ties<\/h2>\n<p>Roebuck pilies istorija siekia laikotarp\u012f po norman\u0173 invazijos \u012f Airij\u0105, prasid\u0117jusios 1169 metais. Manoma, kad tvirtov\u0117 buvo pastatyta XIII am\u017eiaus prad\u017eioje ir atliko svarbi\u0105 gynybin\u0119 funkcij\u0105 viename i\u0161 keli\u0173, vedusi\u0173 \u012f viduram\u017ei\u0173 Dublin\u0105.<\/p>\n<p>Pilis buvo reik\u0161minga ne tik kaip karinis objektas, bet ir kaip vietos elit\u0173 rezidencija. Tarp jos gyventoj\u0173 minimas ir viduram\u017ei\u0173 Airijos lordas kancleris \u2013 vienas auk\u0161\u010diausi\u0173 to meto valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173.<\/p>\n<p>Su \u0161ia vieta siejama ir legenda apie Anglijos bei \u0160kotijos karali\u0173 Jok\u016bb\u0105 II: pagal vietos tradicij\u0105 1689 metais, netek\u0119s sosto, jis per vie\u0161nag\u0119 Airijoje es\u0105 kur\u012f laik\u0105 buvo apsistoj\u0119s pilyje.<\/p>\n<p>XVIII am\u017eiuje pilis sunyko ir virto griuv\u0117siais, o v\u0117lesn\u0117s rekonstrukcijos palaipsniui u\u017ego\u017e\u0117 jos viduram\u017ei\u0161k\u0105 praeit\u012f. Be to, nema\u017eai pana\u0161i\u0173 piet\u0173 Dublino apylinki\u0173 pili\u0173 XVII am\u017eiuje buvo i\u0161ardytos, o j\u0173 akmenys panaudoti nauj\u0173 pastat\u0173 statybai.<\/p>\n<p>\u0160iuo atveju b\u016btent sprendimas sen\u0105j\u0105 konstrukcij\u0105 \u012fkomponuoti \u012f naujesn\u012f pastat\u0105, o ne j\u0105 sunaikinti, ir l\u0117m\u0117, kad iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 i\u0161liko tokia didel\u0117 viduram\u017ei\u0173 pilies dalis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Dublino universiteto pastate aptikti XIII am\u017eiaus pilies m\u016brai \u2013 paai\u0161k\u0117jo, kad Roebuck tvirtov\u0117s dalis ilgus metus sl\u0117p\u0117si po tinku.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":67798,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,8671,11882,52720,41036,13275],"miestas":[],"class_list":["post-67797","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-architekturos-paveldas","tag-dublinas","tag-roebuck-castle","tag-university-college-dublin","tag-viduramziu-pilys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67797","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67797"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67797\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67798"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67797"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67797"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67797"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67797"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}