Motinos pienas \u2013 ne vien riebal\u0173, baltym\u0173, cukr\u0173 ir antik\u016bn\u0173 mi\u0161inys: jame gausu t\u016bkstan\u010di\u0173 gyv\u0173 l\u0105steli\u0173. Mokslininkai dabar pirm\u0105 kart\u0105 itin detaliai parod\u0117, kad dalis \u0161i\u0173 l\u0105steli\u0173 atlieka skirtingus \u201edarbus\u201c \u2013 nuo maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 apdorojimo iki imunin\u0117s gynybos.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, Vakar\u0173 Australijos universiteto tyr\u0117jai pritaik\u0117 metod\u0173 derin\u012f, leid\u017eiant\u012f pa\u017evelgti \u012f atskiras pieno l\u0105steles ir j\u0173 veikl\u0105 beveik nanomasteliu. Taip paai\u0161k\u0117jo, kad net tos pa\u010dios bendros r\u016b\u0161ies l\u0105stel\u0117s gali elgtis nevienodai.<\/p>\n
Iki \u0161iol \u012fprasti tyrimai gerai atskleisdavo bendr\u0105 pieno chemin\u0119 sud\u0117t\u012f, ta\u010diau neatsakydavo \u012f svarb\u0173 klausim\u0105: kurios konkre\u010dios l\u0105stel\u0117s panaudoja tam tikras maistines med\u017eiagas ir k\u0105 su jomis daro. D\u0117l didel\u0117s pieno \u012fvairov\u0117s tai nustatyti buvo sunku.<\/p>\n
Naujas po\u017ei\u016bris svarbus, nes mokslininkai dar tiksliai ai\u0161kinasi, kok\u012f vaidmen\u012f gyvos l\u0105stel\u0117s atlieka \u017eindymo metu ir k\u016bdikio vystymesi. Tyr\u0117jai tikisi, kad \u0161ios \u017einios ateityje pad\u0117s geriau suprasti ir tai, kaip pieno sud\u0117tis bei l\u0105steli\u0173 aktyvumas kinta skirtingomis sveikatos b\u016bkl\u0117mis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai sujung\u0117 kelis tyrimo metodus, kurie leid\u017eia t\u0105 pat\u012f biologin\u012f m\u0117gin\u012f ap\u017ei\u016br\u0117ti skirtingais \u201epj\u016bviais\u201c. Vieni metodai pad\u0117jo atpa\u017einti l\u0105steli\u0173 tipus, kiti \u2013 pamatyti j\u0173 vidin\u0119 sandar\u0105, o dar kiti \u2013 susekti, kur l\u0105stel\u0117se nukeliauja maistin\u0117s med\u017eiagos.<\/p>\n
Pirmiausia konfokalin\u0117 mikroskopija leido identifikuoti skirtingas l\u0105steli\u0173 populiacijas, \u012fskaitant pien\u0105 gaminan\u010dias l\u0105steles (laktocitus) ir \u012fvairias imunin\u0117s sistemos l\u0105steles \u2013 neutrofilus, makrofagus, dendritines l\u0105steles.<\/p>\n
V\u0117liau elektronin\u0117 mikroskopija atskleid\u0117 sud\u0117ting\u0105 \u0161i\u0173 l\u0105steli\u0173 vidaus architekt\u016br\u0105, \u012fskaitant ma\u017eus darinius ir \u201eskyrius\u201c, kuriuose gali kauptis riebalai. Dar vienas metodas (NanoSIMS) leido itin smulkiu masteliu \u017eem\u0117lapiuoti elementus ir izotopus, kai maistin\u0117s med\u017eiagos b\u016bna specialiai pa\u017eenklintos.<\/p>\n
Galiausiai steb\u0117jimai buvo susieti su vienos l\u0105stel\u0117s RNR sekoskaita, kuri parodo, kokie genai konkre\u010diu metu yra aktyv\u016bs. Toks derinys pad\u0117jo sukurti i\u0161sam\u0173 pieno l\u0105steli\u0173 \u201eatlas\u0105\u201c ir suprasti, kokie procesai jose vyksta.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 atradim\u0173 \u2013 kaip skirtingai maistines med\u017eiagas tvarko imunin\u0117s l\u0105stel\u0117s ir pien\u0105 gaminan\u010dios l\u0105stel\u0117s. Pavyzd\u017eiui, makrofagai, kurie paprastai laikomi \u201evalymo komanda\u201c, pieno terp\u0117je su gliukoze elg\u0117si netik\u0117tai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai sek\u0117 gliukoz\u0119, kurioje buvo anglies-13 izotopo \u017eym\u0117jimas, ir nustat\u0117, kad makrofagai dal\u012f su ja susijusios anglies nukreip\u0117 \u012f ma\u017eus riebal\u0173 la\u0161elius. Be to, \u0161iose l\u0105stel\u0117se aktyvavosi genai, susij\u0119 su riebal\u0173 apdorojimu.<\/p>\n
Tuo metu kai kurie laktocitai rod\u0117 ry\u0161kius baltym\u0173 gamybos ir su sekrecija susijusio aktyvumo po\u017eymius. Ta\u010diau kiti laktocitai pasi\u017eym\u0117jo kitokiais metaboliniais profiliais, o tai leid\u017eia manyti, kad net tos pa\u010dios \u201ekategorijos\u201c l\u0105stel\u0117s neb\u016btinai atlieka identi\u0161kas funkcijas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat prane\u0161\u0117 aptik\u0119 didelius sieros ir gele\u017eies kiekius neutrofiluose \u2013 imunin\u0117se l\u0105stel\u0117se, kurios prisideda prie bakterij\u0173 naikinimo. Be to, steb\u0117tos bakterijas primenan\u010dios strukt\u016bros ir NEToz\u0117s po\u017eymiai \u2013 gynybinis procesas, kai neutrofilai gali \u201esp\u0105stais\u201c sulaikyti mikrobus.<\/p>\n
\u017dinoma, kad motinos pienas padeda k\u016bdikiui augti, prisideda prie imunin\u0117s sistemos vystymosi ir apsaugos nuo infekcij\u0173. Vis d\u0117lto, nepaisant de\u0161imtme\u010diais kaupt\u0173 \u017eini\u0173 apie pieno naud\u0105, dalis jo sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 \u2013 ypa\u010d gyvos l\u0105stel\u0117s \u2013 iki \u0161iol nebuvo iki galo \u201eperprastos\u201c.<\/p>\n
Mokslininkai mano, kad naujasis metod\u0173 derinys gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti ai\u0161kiau atsakyti, kaip gyvos l\u0105stel\u0117s prisideda prie pieno sud\u0117ties ir kiekio, taip pat kaip j\u0173 veikla kinta skirtingais \u017eindymo etapais ar tarp skirting\u0173 moter\u0173.<\/p>\n
Viena i\u0161 hipotezi\u0173 \u2013 motinos sveikata gali daryti \u012ftak\u0105 tam, kokios l\u0105stel\u0117s patenka \u012f pien\u0105 ir kaip jos apdoroja maistines med\u017eiagas. Tod\u0117l kitas tyrim\u0173 \u017eingsnis \u2013 tikrinti, ar tam tikros b\u016bkl\u0117s, pavyzd\u017eiui, n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 diabetas, kei\u010dia pieno l\u0105steli\u0173 ir j\u0173 metabolizmo ypatybes.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eACS Nano\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Motinos piene yra t\u016bkstan\u010diai gyv\u0173 l\u0105steli\u0173, o naujas tyrimas parod\u0117, kad jos skirtingai apdoroja maistines med\u017eiagas ir gali prisid\u0117ti prie imunin\u0117s gynybos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[52773,48319,52775,22254,52772,52774,28963],"miestas":[],"class_list":["post-67837","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-imunines-lasteles","tag-kudikiu-sveikata","tag-laktocitai","tag-makrofagai","tag-motinos-pienas","tag-neutrofilai","tag-zindymas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67837","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67837"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67837\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67837"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67837"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67837"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67837"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}