{"id":67839,"date":"2026-11-03T20:04:39","date_gmt":"2026-11-03T20:04:39","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/03\/sukutes-gali-tureti-iki-200-akiu-ju-regejimas-paremtas-veidrodziais-o-ne-lesiais\/"},"modified":"2026-11-03T20:04:39","modified_gmt":"2026-11-03T20:04:39","slug":"sukutes-gali-tureti-iki-200-akiu-ju-regejimas-paremtas-veidrodziais-o-ne-lesiais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/03\/sukutes-gali-tureti-iki-200-akiu-ju-regejimas-paremtas-veidrodziais-o-ne-lesiais\/","title":{"rendered":"\u0160ukut\u0117s gali tur\u0117ti iki 200 aki\u0173: j\u0173 reg\u0117jimas paremtas veidrod\u017eiais, o ne l\u0119\u0161iais"},"content":{"rendered":"

\u0160ukut\u0117 (j\u016bros moliuskas) i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo kaip paprasta kriaukl\u0117 j\u016bros dugne, ta\u010diau palei jos kra\u0161t\u0105 slepiasi stulbinanti detal\u0117: de\u0161imtys, o kartais net iki 200 ma\u017e\u0173, \u017evilgan\u010di\u0173 aki\u0173.<\/p>\n

Skirtingai nei dauguma gyv\u016bn\u0173, kurie pasaul\u012f mato per l\u0119\u0161ius, \u0161ukut\u0117s reg\u0117jimo sistema did\u017ei\u0105ja dalimi remiasi veidrod\u017eiais \u2013 pana\u0161iais \u012f tuos, kurie naudojami atspindin\u010diuose teleskopuose. Apie \u0161\u012f ne\u012fprast\u0105 sprendim\u0105 pla\u010diau ra\u0161o \u201eZME Science\u201c.<\/p>\n

\u0160ukut\u0117s akyse l\u0119\u0161iai yra, ta\u010diau svarbiausias \u201eoptinis darbas\u201c vyksta u\u017epakalin\u0117je akies dalyje: ten esantis \u012fgaubtas veidrodis atspindi \u0161vies\u0105 \u012f du atskirus \u0161viesai jautri\u0173 l\u0105steli\u0173 sluoksnius (tinklain\u0117s dalis).<\/p>\n

Toks mechanizmas \u2013 reta evoliucijos sukurta i\u0161eitis, padedanti j\u016briniam gyv\u016bnui orientuotis aplinkoje, pasteb\u0117ti judesius ir, tik\u0117tina, grei\u010diau reaguoti \u012f pl\u0117\u0161r\u016bnus.<\/p>\n

Akyje \u2013 tarsi mini teleskopas<\/h2>\n

2017 metais paskelbtas tyrimas parod\u0117, kad \u0161ukut\u0117s veidrodis n\u0117ra paprastas blizgus pavir\u0161ius. J\u012f sudaro itin tiksliai suformuota strukt\u016bra, leid\u017eianti sukurti vaizd\u0105 ir nukreipti \u0161vies\u0105 \u012f \u0161viesai jautrias akies dalis.<\/p>\n

Mokslininkai apie \u0161uku\u010di\u0173 aki\u0173 veidrod\u017eius \u017einojo dar nuo 7-ojo de\u0161imtme\u010dio, ta\u010diau ilg\u0105 laik\u0105 buvo neai\u0161ku, kaip gyvas organizmas gali \u201epastatyti\u201c pakankamai lyg\u0173, atspindint\u012f ir tinkamai i\u0161lenkt\u0105 pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n

Veidrod\u012f sukuria guanino kristalai<\/h2>\n

Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad svarbiausia \u0161ios sistemos \u201estatybin\u0117 med\u017eiaga\u201c yra guaninas \u2013 molekul\u0117, gerai \u017einoma kaip viena i\u0161 DNR chemini\u0173 bazi\u0173. Ta\u010diau kristalizuotas guaninas pasi\u017eymi ir kita savybe: jis gali labai efektyviai atspind\u0117ti \u0161vies\u0105.<\/p>\n

Naudodami kriogenin\u0119 skenuojan\u010di\u0105j\u0105 elektronin\u0119 mikroskopij\u0105 (cryo-SEM), mokslininkai akies veidrodyje aptiko milijonus kvadratini\u0173 guanino kristal\u0173, kuri\u0173 kiekvienas \u2013 ma\u017edaug 1 mikrometro plo\u010dio.<\/p>\n

Kristalai sud\u0117lioti tarsi plytel\u0117s, bet veidrodis n\u0117ra vienas sluoksnis: jis sudarytas i\u0161 ma\u017edaug 20\u201330 sluoksni\u0173, atskirt\u0173 plonais citoplazmos tarpsniais. B\u016btent ribose tarp kristal\u0173 ir skys\u010dio \u0161viesa daug kart\u0173 atsispindi, o \u0161ie atspind\u017eiai sustiprina vienas kit\u0105 ir sukuria efektyv\u0173 biologin\u012f \u201eveidrod\u012f\u201c.<\/p>\n

Pasteb\u0117ta ir dar viena \u012fdomi detal\u0117: \u0161is veidrodis ypa\u010d gerai atspindi melsvai \u017eali\u0105 \u0161vies\u0105. Tai logi\u0161ka, nes j\u016bros vanduo greitai sugeria daugel\u012f bangos ilgi\u0173 (ypa\u010d raudon\u0105 \u0161vies\u0105), o melsvai \u017ealia sklinda toliau ir po vandeniu yra \u201enaudingesn\u0117\u201c.<\/p>\n

Dvi tinklain\u0117s ir l\u0117tas vyzd\u017eio \u201esusitraukimas\u201c<\/h2>\n

\u0160uku\u010di\u0173 akies veidrodis turi ne\u012fprast\u0105 form\u0105: centrin\u0117 dalis santykinai plok\u0161\u010dia, o kra\u0161tai labiau i\u0161lenkti. Toks dizainas lemia, kad \u0161viesa, ateinanti i\u0161 priekio, daugiausia fokusuojama \u012f vien\u0105 tinklain\u0117s sluoksn\u012f, o \u0161viesa i\u0161 \u0161on\u0173 \u2013 \u012f kit\u0105.<\/p>\n

Manoma, kad \u0161ie du \u0161viesai jautr\u016bs sluoksniai gali atlikti skirtingas funkcijas. Ankstesni bandymai rod\u0117, kad vir\u0161utinis tinklain\u0117s sluoksnis reaguoja \u012f tamsius, judan\u010dius objektus \u2013 tai gali b\u016bti svarbu aptinkant art\u0117jant\u012f pavoj\u0173.<\/p>\n

Dar daugiau \u2013 2019 met\u0173 tyrimas parod\u0117, kad \u0161ukut\u0117s gali reguliuoti \u012f akis patenkan\u010dios \u0161viesos kiek\u012f: j\u0173 vyzd\u017eiai ry\u0161kioje \u0161viesoje susitraukia iki ma\u017edaug 60 proc. visi\u0161kai i\u0161sipl\u0117tusio ploto. Skirtumas nuo \u017emogaus \u2013 reakcija trunka ne sekundes, o kelias minutes.<\/p>\n

\u0160ukut\u0117s neturi \u017emogui \u012fprastos rainel\u0117s: tyr\u0117jai apra\u0161\u0117 raumen\u0173 skaidul\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105 ragenoje, kuris gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti valdyti ang\u0105, ta\u010diau tikslus mechanizmas dar n\u0117ra iki galo ai\u0161kus.<\/p>\n

Mokslininkus domina ir praktin\u0117 \u0161i\u0173 atradim\u0173 pus\u0117: supratimas, kaip \u0161ukut\u0117s taip tiksliai valdo kristal\u0173 augim\u0105 ir j\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105, ateityje gali \u012fkv\u0117pti nauj\u0173 sprendim\u0173 kuriant atspindin\u010dias med\u017eiagas ar miniati\u016brines optines sistemas. Kol kas tai \u2013 tik potenciali kryptis, o ne pritaikyta technologija.<\/p>\n

Vis d\u0117lto pagrindin\u0117 i\u0161vada ai\u0161ki: net ir i\u0161 pa\u017ei\u016bros paprastas j\u016bros dugno gyventojas evoliuci\u0161kai \u201esukonstravo\u201c sud\u0117ting\u0105 reg\u0117jimo sistem\u0105, kuri savo principu primena ma\u017ey\u010dius teleskopus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160ukut\u0117s palei kriaukl\u0117s kra\u0161t\u0105 turi iki 200 aki\u0173, o j\u0173 reg\u0117jimas veikia per guanino kristal\u0173 veidrod\u017eius, pana\u0161ius \u012f teleskop\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[52778,52755,19447,27037,1918,52777,15929],"miestas":[],"class_list":["post-67839","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-guaninas","tag-juru-gyvunai","tag-mikroskopija","tag-moliuskai","tag-regejimas","tag-sukutes","tag-tinklaine"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67839","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67839"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67839\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67839"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67839"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67839"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67839"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}