{"id":67845,"date":"2026-11-03T20:06:28","date_gmt":"2026-11-03T20:06:28","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/03\/sukurta-vienos-molekules-elektrine-archimedo-sraige-srove-gali-isaugti-iki-100-kartu\/"},"modified":"2026-11-03T20:06:28","modified_gmt":"2026-11-03T20:06:28","slug":"sukurta-vienos-molekules-elektrine-archimedo-sraige-srove-gali-isaugti-iki-100-kartu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/03\/sukurta-vienos-molekules-elektrine-archimedo-sraige-srove-gali-isaugti-iki-100-kartu\/","title":{"rendered":"Sukurta vienos molekul\u0117s elektrin\u0117 \u201eArchimedo sraig\u0117\u201c: srov\u0117 gali i\u0161augti iki 100 kart\u0173"},"content":{"rendered":"

Daugiau nei prie\u0161 2 000 met\u0173 Archimedas sugalvojo sraigtin\u012f mechanizm\u0105 vandeniui kelti, o dabar mokslininkai jo id\u0117j\u0105 perk\u0117l\u0117 \u012f molekulin\u012f lyg\u012f: sukonstruotas elektrinis variklis, kurio judanti dalis \u2013 viena molekul\u0117.<\/p>\n

Vietoje vandens \u010dia \u201epumpuojami\u201c elektronai: per spiral\u0117s formos molekul\u0119 tekanti elektros srov\u0117 priver\u010dia j\u0105 suktis, o sukimosi metu elektrai atsiveria laidumui palankesn\u0117s pad\u0117tys \u2013 d\u0117l to srov\u0117 gali padid\u0117ti net iki \u0161imto kart\u0173.<\/p>\n

\u0160is sprendimas i\u0161siskiria tuo, kad molekul\u0117s sukimosi krypt\u012f galima paprastai pakeisti kei\u010diant elektros srov\u0117s krypt\u012f. Be to, variklis veikia tarp dviej\u0173 nejudan\u010di\u0173 elektrod\u0173, o jud\u0117jimas tiesiogiai kei\u010dia laidum\u0105.<\/p>\n

Tyr\u0117jai mano, kad toks principas ateityje gali praversti kuriant molekulinio mastelio elektroninius jungiklius, kuriuose vienos molekul\u0117s judesys valdyt\u0173, kiek elektros teka grandine.<\/p>\n

Kaip priversti suktis vien\u0105 molekul\u0119<\/h2>\n

Archimedo sraigtas veikia sukdamas spiral\u0119, kuri stumia vanden\u012f auk\u0161tyn. \u0160iame eksperimente mokslininkai pasiskolino spiral\u0117s geometrij\u0105, tik vietoje vandens panaudojo elektron\u0173 sraut\u0105.<\/p>\n

Kopenhagos universiteto komanda, vadovaujama chemiko Michaelio Pittelkow, susintetino spiral\u0117s formos organin\u0119 molekul\u0119 \u2013 helicen\u0105. Jos galuose esantys sieros atomai leid\u017eia prisitvirtinti prie aukso, tod\u0117l molekul\u0119 galima \u201epakabinti\u201c tarp itin plon\u0173 auksini\u0173 elektrod\u0173.<\/p>\n

Weizmanno mokslo institute Izraelyje tyr\u0117jai tokius molekulinius \u012frenginius surinko ir at\u0161ald\u0117 iki 4,2 laipsnio vir\u0161 absoliutaus nulio. \u012ejungus elektr\u0105, srov\u0117 netek\u0117jo tolygiai \u2013 ji kilo ir krito pasikartojan\u010diu ritmu, o tai rod\u0117, kad molekul\u0117 po truput\u012f kei\u010dia pad\u0117t\u012f, pereidama \u012f b\u016bsenas, kuriose laidumas skiriasi.<\/p>\n

Pakeitus \u012ftamp\u0105, pasikeit\u0117 ir \u201e\u0161uoli\u0173\u201c seka \u2013 tai buvo \u017eenklas, kad molekul\u0117 prad\u0117jo suktis prie\u0161inga kryptimi. Kitaip tariant, krypt\u012f pavyko valdyti vien elektros parametrais.<\/p>\n

Kod\u0117l sukantis laidumas \u0161okteli iki 100 kart\u0173<\/h2>\n

Esant ma\u017eesn\u0117ms \u012ftampoms molekul\u0117, pana\u0161u, sukasi \u017eingsniais \u2013 trumpam stabilizuojasi tam tikrose pad\u0117tyse. Ta\u010diau vir\u0161ijus tam tikr\u0105 rib\u0105 srov\u0117 staiga i\u0161auga, kai kuriais atvejais \u2013 iki \u0161imto kart\u0173.<\/p>\n

Kvantin\u0117s mechanikos skai\u010diavimai, kuriuos atliko Augsburgo universiteto ir kit\u0173 institucij\u0173 mokslininkai, rodo, kad \u0161uolis gali b\u016bti susij\u0119s su per\u0117jimu nuo \u017eingsninio jud\u0117jimo prie tolydesnio sukimosi. Sukdamasi molekul\u0117 praeina per konfig\u016bracijas, kuriose elektronams lengviau \u201epereiti\u201c tarp auksini\u0173 elektrod\u0173, tod\u0117l ji tampa geresniu laidininku b\u016btent jud\u0117dama.<\/p>\n

\u201eNetik\u0117ta tai, kad b\u016btent tos pad\u0117tys, kuri\u0173 molekul\u0117 vengia b\u016bdama ramyb\u0117s b\u016bsenoje, geriausiai praleid\u017eia elektr\u0105. Tik sukimasis padaro \u0161ias pad\u0117tis pasiekiamas\u201c, \u2013 sak\u0117 Augsburgo universiteto doktorantas Le\u00f3n Martin.<\/p>\n

Tyr\u0117jai taip pat parod\u0117, kad galima reguliuoti, kada \u012fvyksta \u0161is laidumo \u0161uolis: pakanka auksinius elektrodus priartinti ar nutolinti ma\u017eiau nei de\u0161imt\u0105j\u0105 nanometro dal\u012f. Taip spiral\u0117 \u0161iek tiek suspaud\u017eiama arba i\u0161t\u0119siama, o kartu kinta ir srov\u0117, reikalinga spartesniam jud\u0117jimui.<\/p>\n

Kuo \u0161is variklis skiriasi nuo ankstesni\u0173<\/h2>\n

Elektri\u0161kai valdomi molekuliniai varikliai buvo kuriami ir anks\u010diau, ta\u010diau ankstesniuose sprendimuose da\u017enai remtasi pavir\u0161iais ir skenuojan\u010dio mikroskopo antgaliais, kurie \u201epastumdavo\u201c molekules. \u0160\u012fkart molekul\u0117 veikia tarp fiksuot\u0173 elektrod\u0173, o sukimosi kontrol\u0117 pasiekiama elektros srove.<\/p>\n

Svarbu ir tai, kad srov\u0117s \u0161uolis, anot kompiuterini\u0173 modeli\u0173, nepaai\u0161kinamas paprastu \u201eelektron\u0173 pumpavimu\u201c taip, kaip Archimedo sraigtas pumpuoja vanden\u012f \u2013 \u0161is efektas per ma\u017eas, kad paai\u0161kint\u0173 steb\u0117tus poky\u010dius. Esminis veiksnys yra tai, kad sukimosi metu pakinta elektron\u0173 pralaidumas per pa\u010di\u0105 molekul\u0119.<\/p>\n

Palyginimui mokslininkai i\u0161band\u0117 pana\u0161i\u0105, tik tiesi\u0105 molekul\u0119: ji neparod\u0117 nei cikli\u0161k\u0173 elektrini\u0173 signal\u0173, nei ry\u0161kaus laidumo padid\u0117jimo. Nauji rezultatai paskelbti \u017eurnale \u201eNature\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mokslininkai suk\u016br\u0117 elektrin\u012f varikl\u012f i\u0161 vienos molekul\u0117s: srov\u0117 priver\u010dia j\u0105 suktis, o laidumas kai kada padid\u0117ja iki 100 kart\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[52780,52784,26184,52783,52781,52782,10098],"miestas":[],"class_list":["post-67845","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-archimedas","tag-auksiniai-elektrodai","tag-elektros-srove","tag-helicenai","tag-molekuline-elektronika","tag-molekuliniai-varikliai","tag-nature"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67845","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67845"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67845\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67845"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67845"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67845"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67845"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}