\u0160uns ar kat\u0117s \u0161eimininkai vis da\u017eniau vie\u0161ai kalba apie savo augintinius kaip apie artimus \u0161eimos narius \u2013 ir d\u0117l to neretai sulaukia pa\u0161aip\u0173 ar net agresijos. Lenkijoje kilusi diskusija parod\u0117, kad daliai \u017emoni\u0173 gyv\u016bnui skiriama \u0161iluma ir r\u016bpestis atrodo \u201epertekliniai\u201c arba kelia vidin\u012f pasiprie\u0161inim\u0105.<\/p>\n
Pedagogas ir sociologas prof. Mariuszas J\u0119drzejko interviu platformai \u201eBiznes Misja\u201c teig\u0117, kad \u017emon\u0117s, kurie vietoj vaik\u0173 renkasi augintin\u012f, es\u0105 vengia atsakomyb\u0117s, o \u0161un\u012f \u201eaukl\u0117ti\u201c yra lengviau. Jis argumentavo tuo, kad gyv\u016bn\u0105 galima atiduoti ar u\u017edaryti, kai tuo tarpu vaiko \u201e\u012f narv\u0105 ne\u012fd\u0117si\u201c.<\/p>\n
Tokie pasisakymai n\u0117ra pavieniai \u2013 pana\u0161us tonas da\u017enai pasirodo ir komentar\u0173 skiltyse po \u012fra\u0161ais apie gyv\u016bn\u0173 gerov\u0119 ar \u0161eiminink\u0173 kasdienyb\u0119 su augintiniais. Kai kategori\u0161k\u0105 nuomon\u0119 i\u0161sako akademin\u012f autoritet\u0105 turintis \u017emogus, daliai auditorijos ji gali skamb\u0117ti kaip faktas, o ne interpretacija.<\/p>\n
Tuo pat metu \u017emon\u0117s augintinius renkasi d\u0117l labai skirting\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: vieni u\u017eaugo su gyv\u016bnais, kiti ie\u0161ko draugijos, treti ilgai svajojo apie \u0161un\u012f ar kat\u0119. Ne visi planuoja vaik\u0173 \u2013 ir sprendim\u0105 d\u0117l t\u0117vyst\u0117s ar motinyst\u0117s taip pat lemia \u012fvair\u016bs asmeniniai, finansiniai, sveikatos ar vertybiniai motyvai.<\/p>\n
31 met\u0173 Basia, ketverius metus auginanti kalyt\u0119 Sali, sako save vadinanti \u201e\u0161uns mama\u201c ir d\u0117l to nesijau\u010dianti nejaukiai. Jos teigimu, sprendimas \u012fsigyti \u0161un\u012f nebuvo spontani\u0161kas: ji svarst\u0117 laik\u0105, finansus, atsakomyb\u0119, skait\u0117 knygas, klaus\u0117si elgsenos specialist\u0173 tinklalaid\u017ei\u0173.<\/p>\n
Pasak jos, daliai \u017emoni\u0173 sunku priimti, kad skiriasi gyvenimo pasirinkimai: vieni pirmiausia siekia karjeros, kiti kuria \u0161eim\u0105 su vaikais, treti s\u0105moningai renkasi gyvenim\u0105 su augintiniu. Konfliktas da\u017enai kyla ne d\u0117l paties \u0161uns, o d\u0117l to, kad ka\u017ekieno sprendimas neatitinka kito \u017emogaus l\u016bkes\u010di\u0173.<\/p>\n
Psicholog\u0117 Katarzyna \u0141opian pabr\u0117\u017eia, jog kit\u0173 motyv\u0173 ai\u0161kinimas per \u201ebaim\u0117s\u201c ar \u201epatogumo\u201c prizm\u0119 paprastina realyb\u0119. Jos teigimu, prielaida, kad vienas pasirinkimas b\u016btinai yra lengvesnis ar \u201ema\u017eiau vertas\u201c, gali \u017eeisti ir nuvertinti \u017emogaus patirt\u012f.<\/p>\n
Psicholog\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f dar vien\u0105 nuostat\u0105: kai kuriems atrodo, kad \u017emogaus meil\u0117s ir r\u016bpes\u010dio \u201eu\u017etenka\u201c tik vienai b\u016btybei. Ta\u010diau artimas ry\u0161ys su gyv\u016bnu, anot jos, nerei\u0161kia, kad \u017emogus nepaj\u0117gus kurti gili\u0173 santyki\u0173 su partneriu, \u0161eima ar vaikais \u2013 \u0161ie ry\u0161iai tarpusavyje nesikerta.<\/p>\n
Tekste minimas 2014 metais \u017eurnale \u201ePLOS ONE\u201c publikuotas Massachusetts General Hospital mokslinink\u0173 tyrimas, kuriame mamos, auginan\u010dios 2\u201310 met\u0173 vaikus ir turin\u010dios \u0161un\u012f, magnetinio rezonanso metu \u017ei\u016br\u0117jo savo vaiko ir savo \u0161uns nuotraukas. Abiem atvejais aktyvavosi su emocijomis, atlygiu ir prisiri\u0161imu siejamos smegen\u0173 sritys.<\/p>\n
Vis d\u0117lto skirtum\u0173 taip pat buvo: viena i\u0161 sri\u010di\u0173, laikoma svarbia ry\u0161io formavimui, reagavo tik \u012f vaiko vaizd\u0105. I\u0161vada buvo tokia, kad prisiri\u0161imas prie \u0161uns ir prisiri\u0161imas prie vaiko gali b\u016bti pana\u0161\u016bs, ta\u010diau n\u0117ra identi\u0161ki.<\/p>\n
Kiti ankstesni tyrimai, kuriuos aptaria straipsnis, rodo, kad \u0161unys \u012f \u0161eimininko i\u0161\u0117jim\u0105 ir sugr\u012f\u017eim\u0105 gali reaguoti pana\u0161iai kaip ma\u017ei vaikai klasikiniame prisiri\u0161imo teste, o tarpusavio \u017ei\u016br\u0117jimas \u012f akis gali b\u016bti siejamas su oksitocino lygio poky\u010diais abiem pus\u0117ms.<\/p>\n
K. \u0141opian ai\u0161kina, kad \u017eeminan\u010dios replikos da\u017enai labiau pasako apie vertinant\u012fj\u012f nei apie \u017emog\u0173, kuris r\u016bpinasi augintiniu. Ji i\u0161skiria galimus mechanizmus: vieni turi grie\u017et\u0105 \u201ehierarchij\u0105\u201c, kam \u201epriklauso\u201c \u0161velnumas ir r\u016bpestis, kitiems tokie vaizdai gali paliesti asmenines patirtis, kuri\u0173 jie patys vaikyst\u0117je negavo.<\/p>\n
Tokiose situacijose gali pasireik\u0161ti psichologin\u0117s gynybos: nuvertinimas (\u201e\u010dia tik \u0161uo\u201c), racionalizavimas (ie\u0161koma \u201eproting\u0173\u201c paai\u0161kinim\u0173 savo nepatogumui) ar projekcija, kai kitiems priskiriami savi motyvai ir baim\u0117s. Kritika tuomet tampa b\u016bdu nesusidurti su vidiniu diskomfortu.<\/p>\n
Ypa\u010d skaud\u016bs, anot specialist\u0117s, b\u016bna komentarai apie gedul\u0105 po augintinio netekties. Straipsnyje apra\u0161omas rei\u0161kinys vadinamas \u201ene\u012fteisintu gedulu\u201c \u2013 tai gedulas, kurio aplinka nepripa\u017e\u012fsta, neleid\u017eia jo atvirai i\u0161gyventi ar palaikyti. Toks nepripa\u017einimas gali sustiprinti netekties skausm\u0105.<\/p>\n
Psicholog\u0117 pabr\u0117\u017eia: ne kiekviena skirtinga nuomon\u0117 yra puolimas, bet tikras puolimas netur\u0117t\u0173 versti \u017emogaus abejoti savo jausmais. Jei r\u016bpestis gyv\u016bnu yra s\u0105moningas pasirinkimas ir atsakinga prie\u017ei\u016bra, kit\u0173 pa\u0161aipos n\u0117ra argumentas, kad \u0161is ry\u0161ys \u201ema\u017eiau tikras\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
R\u016bpestis augintiniu daliai \u017emoni\u0173 kelia pa\u0161aipas ar agresij\u0105: psicholog\u0117 ai\u0161kina, i\u0161 kur kyla tokios reakcijos ir k\u0105 sako tyrimai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[47885],"tags":[29170,6589,1980,9762,8073,1963,831],"miestas":[],"class_list":["post-67881","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-gedulas","tag-gyvunu-gerove","tag-kates","tag-oksitocinas","tag-prisirisimas","tag-psichologija","tag-sunys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67881","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67881"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67881\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67881"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67881"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67881"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67881"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}