{"id":67917,"date":"2026-11-04T02:03:52","date_gmt":"2026-11-04T02:03:52","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/04\/mokslininkai-tikslina-rnr-pasaulio-pradzia-gyvybei-palankiausias-laikas-buvo-pries-433-mlrd-metu\/"},"modified":"2026-11-04T02:03:52","modified_gmt":"2026-11-04T02:03:52","slug":"mokslininkai-tikslina-rnr-pasaulio-pradzia-gyvybei-palankiausias-laikas-buvo-pries-433-mlrd-metu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/04\/mokslininkai-tikslina-rnr-pasaulio-pradzia-gyvybei-palankiausias-laikas-buvo-pries-433-mlrd-metu\/","title":{"rendered":"Mokslininkai tikslina \u201eRNR pasaulio\u201c prad\u017ei\u0105: gyvybei palankiausias laikas buvo prie\u0161 4,33 mlrd. met\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Mokslininkai nustat\u0117 laikotarp\u012f, kai ankstyvojoje \u017dem\u0117je gal\u0117jo susidaryti ypa\u010d palankios s\u0105lygos vadinamajam \u201eRNR pasauliui\u201c \u2013 hipotetiniam gyvyb\u0117s etapui, buvusiam dar iki vis\u0173 \u0161iandienos organizm\u0173 bendro prot\u0117vio LUCA.<\/p>\n<p>Kompiuteriniu modeliavimu pagr\u012fstas vertinimas rodo, kad optimalus \u201elangas\u201c gal\u0117jo b\u016bti prie\u0161 ma\u017edaug 4,33 milijardo met\u0173, o tinkamos s\u0105lygos gal\u0117jo susiklostyti jau apie 4,4 milijardo met\u0173 prie\u0161 dabart\u012f, ra\u0161o \u201eLive Science\u201c.<\/p>\n<p>Tokia data siejama su tuo, kad tuo metu \u017dem\u0119 jau ma\u017eiau niokojo intensyvus asteroid\u0173 ir komet\u0173 bombardavimas. Pasak tyr\u0117j\u0173, ankstesniais laikais sm\u016bgiai gal\u0117jo sterilizuoti planetos pavir\u0161i\u0173: lydyti plutos dalis, garinti vandenynus ir ardyti svarbias biomolekules.<\/p>\n<p>Naujasis \u012fvertis svarbus tuo, kad, anot autori\u0173, jis susiaurina anks\u010diau buvusias dideles neapibr\u0117\u017etis, kai \u012fvair\u016bs modeliai \u201eRNR pasaulio\u201c prad\u017ei\u0105 k\u0117l\u0117 \u012f gerokai platesn\u012f laiko interval\u0105.<\/p>\n<h2>Kas yra \u201eRNR pasaulis\u201c ir kod\u0117l jis svarbus<\/h2>\n<p>\u201eRNR pasaulis\u201c \u2013 viena pagrindini\u0173 hipotezi\u0173 apie tai, kaip \u017dem\u0117je gal\u0117jo prasid\u0117ti gyvyb\u0117. Joje teigiama, kad ankstyviausios gyvyb\u0117s formos pirmiausia r\u0117m\u0117si RNR (ribonukleor\u016bg\u0161timi), kuri gal\u0117jo ir ne\u0161ti genetin\u0119 informacij\u0105, ir tam tikromis s\u0105lygomis atlikti katalizines funkcijas.<\/p>\n<p>V\u0117liau, mokslinink\u0173 manymu, RNR gal\u0117jo u\u017eleisti viet\u0105 chemi\u0161kai stabilesnei DNR, o tarpini\u0173 etap\u0173 gal\u0117jo b\u016bti ir laikotarpis, kai kartu svarb\u0173 vaidmen\u012f \u0117m\u0117 atlikti baltymai.<\/p>\n<p>\u0160is ankstyvas etapas siejamas su laiku iki LUCA \u2013 paskutinio universalaus bendro prot\u0117vio. LUCA laikomas mikroorganizmu, i\u0161 kurio ilgainiui i\u0161sivyst\u0117 visa \u0161iandien \u017dem\u0117je egzistuojanti gyvyb\u0117.<\/p>\n<h2>K\u0105 parod\u0117 modelis apie ankstyvosios \u017dem\u0117s s\u0105lygas<\/h2>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 komanda k\u016br\u0117 \u017dem\u0117s gelmi\u0173 ir pavir\u0161iaus s\u0105lyg\u0173 model\u012f, kuriame vertino, kaip mil\u017eini\u0161ki sm\u016bgiai nuo ma\u017edaug 4,5 iki 3,5 milijardo met\u0173 prie\u0161 dabart\u012f gal\u0117jo keisti planetos tinkamum\u0105 gyvybei.<\/p>\n<p>Modelyje buvo vertinami ir neigiami sm\u016bgi\u0173 padariniai \u2013 pavyzd\u017eiui, temperat\u016bros \u0161uoliai, gal\u0117j\u0119 ardyti biomolekules, \u2013 ir potencialiai palank\u016bs efektai, tokie kaip hidrotermini\u0173 sistem\u0173 susidarymas.<\/p>\n<p>Pagal gautus rezultatus, iki ma\u017edaug 4,4 milijardo met\u0173 prie\u0161 dabart\u012f sm\u016bgiai dar gal\u0117jo b\u016bti tokie intensyv\u016bs, kad planetos pavir\u0161ius gyvybei buvo per daug nestabilus. V\u0117liau situacijai stabilizuojantis, netoli pavir\u0161iaus gal\u0117jo formuotis hidrotermini\u0173 ang\u0173 klasteriai.<\/p>\n<p>Tokiose vietose, kaip ai\u0161kina autoriai, gal\u0117jo kauptis RNR atsiradimui svarbios \u201estatybin\u0117s med\u017eiagos\u201c \u2013 nukleotidai, trumpos aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 grandin\u0117s (peptidai) ir lipidai.<\/p>\n<h2>Kiek laiko gal\u0117jo trukti tarpas iki LUCA<\/h2>\n<p>Tyrimo autoriai pa\u017eymi, kad j\u0173 rezultatai leid\u017eia manyti apie galim\u0105 laiko tarp\u0105 tarp \u201eRNR pasaulio\u201c klest\u0117jimo ir LUCA atsiradimo. Jei LUCA gal\u0117jo gyventi ma\u017edaug prie\u0161 4,2 milijardo met\u0173, tarpas teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 siekti apie 130 milijon\u0173 met\u0173.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad tiek \u201eRNR pasaulio\u201c prad\u017eios, tiek LUCA datavimas vis dar turi dideli\u0173 neapibr\u0117\u017e\u010di\u0173, tod\u0117l galimas intervalas gal\u0117t\u0173 b\u016bti ir ilgesnis. Be to, pats \u201eRNR pasaulio\u201c trukm\u0117s klausimas \u0161iame tyrime nebuvo tiesiogiai apribotas.<\/p>\n<p>Tyrimas paskelbtas \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimas si\u016blo tikslesn\u012f \u201eRNR pasaulio\u201c prad\u017eios laik\u0105: optimaliomis s\u0105lygomis gyvybei \u017dem\u0117 gal\u0117jo tapti prie\u0161 4,33 mlrd. met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[52875,52876,39935,52877,52874,1846,52873],"miestas":[],"class_list":["post-67917","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-ankstyvoji-zeme","tag-asteroidu-bombardavimas","tag-gyvybes-kilme","tag-hidrotermines-angos","tag-luca","tag-nature-communications","tag-rnr-pasaulis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67917","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67917"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67917\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67917"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67917"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67917"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67917"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}