Tarptautin\u0117je kosmin\u0117je stotyje esantis astronautas 2024 met\u0173 gruod\u017eio 29 dien\u0105 u\u017efiksavo ne\u012fprast\u0105 vaizd\u0105 Sacharoje: ant auk\u0161\u010diausio regiono ugnikalnio vir\u0161\u016bn\u0117s ry\u0161kiai \u0161vie\u010dia baltas druskos plotas, i\u0161 tolo primenantis snieg\u0105.<\/p>\n
Nuotraukoje matomas Emi Kusi (Emi Koussi) \u2013 \u0161iaur\u0117s \u010cade esantis ugnikalnis, priklausantis Tibes\u010dio masyvui, kuris driekiasi ties \u010cado ir Libijos pasienio zona. Apie \u0161\u012f kadr\u0105 ir jo detales pasakoja \u201eLive Science\u201c.<\/p>\n
E. Kusi yra vadinamasis piroklastinis skydinis ugnikalnis: jo \u0161laitai plat\u016bs, nuolaid\u016bs, o pats kalnas i\u0161kil\u0119s iki ma\u017edaug 3 415 metr\u0173 vir\u0161 j\u016bros lygio. D\u0117l to jis laikomas auk\u0161\u010diausia Sacharos vir\u0161\u016bne.<\/p>\n
Nors ugnikalnis priskiriamas i\u0161nykusiems ir istorini\u0173 jo i\u0161siver\u017eim\u0173 \u012fra\u0161\u0173 n\u0117ra, kra\u0161tovaizdis rodo, kad praeityje jis buvo labai aktyvus \u2013 \u0161laitus dengia senov\u0117s lavos sluoksniai, liudijantys apie kadaise vykusius intensyvius procesus.<\/p>\n
Ugnikalnio vir\u0161\u016bn\u0117je yra sud\u0117tinga kalder\u0173 sistema, kurios plotis siekia iki ma\u017edaug 15 kilometr\u0173. Jos pietin\u0117je dalyje yra ma\u017eesnis krateris, vadinamas Era Kohor \u2013 b\u016btent jame ir telk\u0161o ry\u0161kiai balta druskos pluta.<\/p>\n
\u0160is druskos sluoksnis dengia \u017eemiausi\u0105 kalderos dugno dal\u012f ir gali b\u016bti iki ma\u017edaug 1 000 metr\u0173 skersmens. D\u0117l to, kaip jis atspindi \u0161vies\u0105, astronautai tok\u012f vaizd\u0105 neretai palaiko sniegu, nors \u0161iame regione jis i\u0161krenta itin retai.<\/p>\n
Druskos pluta liko po senovinio e\u017eero, kuris kadaise u\u017epild\u0117 krater\u012f, bet v\u0117liau i\u0161garavo. Tokie \u201ep\u0117dsakai\u201c dykumose primena, kad dabar itin sausringos teritorijos anks\u010diau gal\u0117jo b\u016bti gerokai dr\u0117gnesn\u0117s.<\/p>\n
Minima, kad \u0161i druskinga med\u017eiaga vadinama natronu \u2013 tai keli\u0173 natrio jungini\u0173 mi\u0161inys, tarp j\u0173 natrio karbonato dekahidratas, natrio hidrokarbonatas, natrio chloridas ir natrio sulfatas.<\/p>\n
Nuotraukoje matyti ne tik balta druska, bet ir tams\u016bs, \u0161e\u0161\u0117lyje skendintys uol\u0173 grioviai. Jie siauri ir gil\u016bs, tod\u0117l \u012fkaista ma\u017eiau nei aplinkin\u0117s vietov\u0117s, o tai sudaro s\u0105lygas kai kur i\u0161silaikyti skystam vandeniui.<\/p>\n
Teigiama, kad Tibes\u010dio masyve per metus gali i\u0161kristi vos apie 20 milimetr\u0173 krituli\u0173. Vis d\u0117lto d\u0117l reljefo ypatybi\u0173 kai kurios vietos i\u0161lieka v\u0117sesn\u0117s ir gali \u201esukaupti\u201c vanden\u012f ilgiau, nei b\u016bt\u0173 galima tik\u0117tis dykumoje.<\/p>\n
Ugnikalnio \u0161laituose taip pat matomi sausi vag\u0173 tinklai \u2013 tarsi upeli\u0173 vagos, i\u0161grau\u017etos vandens. Dabartinis krituli\u0173 re\u017eimas vargiai sukurt\u0173 tokias strukt\u016bras, tod\u0117l tai siejama su senesniais, dr\u0117gnesniais laikotarpiais.<\/p>\n
Emi Kusi i\u0161 kosmoso fotografuojamas ne pirm\u0105 kart\u0105: minima, kad \u0161is objektas buvo tarp ankstyviausi\u0173 geologini\u0173 darini\u0173, \u012fam\u017eint\u0173 kosmini\u0173 misij\u0173 metu \u2013 dar 1968 met\u0173 spal\u012f j\u012f nufotografavo \u201eApollo 7\u201c \u012fgula.<\/p>\n
\u0160iandien tokie kadrai leid\u017eia ne tik pasigro\u017e\u0117ti \u012fsp\u016bdingais \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus ra\u0161tais, bet ir geriau suprasti, kaip dykum\u0173 kra\u0161tovaizdyje i\u0161lieka senovini\u0173 e\u017eer\u0173, vulkanin\u0117s veiklos ir klimato kaitos p\u0117dsakai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Astronautas i\u0161 TKS nufotografavo balt\u0105 druskos plot\u0105 ant Emi Kusi ugnikalnio \u010cade \u2013 jis atrodo kaip sniegas Sacharos dykumoje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[30412,52882,1544,52883,6304,4555,19122],"miestas":[],"class_list":["post-67919","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-cadas","tag-emi-kusi","tag-nasa","tag-natronas","tag-sachara","tag-tarptautine-kosmine-stotis","tag-ugnikalniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67919","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67919"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67919\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67919"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67919"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67919"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67919"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}