Rugpj\u016b\u010dio 26 dien\u0105 Nepal\u0105 ir Tibet\u0105 sukr\u0117t\u0119s mil\u017eini\u0161kas potvynis parod\u0117, kokias pra\u017e\u016btingas pasekmes gali tur\u0117ti su ledynais susijusios nelaim\u0117s. Iki rugs\u0117jo 16 dienos skelbta, kad \u017euvo ma\u017eiausiai 1 400 \u017emoni\u0173, o daugiau nei 6 000 laikomi dingusiais.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eLive Science\u201c, \u0161i\u0105 katastrof\u0105 suk\u0117l\u0117 nuo kalno \u0161laito atitr\u016bkusi didel\u0117 uolien\u0173 ir ledyno mas\u0117. Ji smigo \u012f up\u0119 Tibete, o \u017eemyn sl\u0117niu dideliu grei\u010diu nusirit\u0119s vandens, ledo ir nuolau\u017e\u0173 srautas naikino pakrantes, rinko naujas nuolau\u017eas ir stiprino potvynio bang\u0105.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad tokios rizikos nereik\u0117t\u0173 laikyti vien Himalaj\u0173 problema. Ledynams traukiantis, \u0161laitai daug kur tampa ma\u017eiau stabil\u016bs, o tai didina nuo\u0161liau\u017e\u0173, ledyn\u0173 gri\u016b\u010di\u0173 ir staigi\u0173 potvyni\u0173 tikimyb\u0119.<\/p>\n
Did\u017eiausias pavojus kyla ten, kur staig\u016bs srautai gali b\u016bti \u201esuvedami\u201c \u012f siaurus sl\u0117nius, o j\u0173 kelyje yra gyvenvie\u010di\u0173 ir infrastrukt\u016bros. Nepalo atvejis i\u0161siskyr\u0117 mastu, vandens kiekiu, grei\u010diu ir tuo, kad \u017emon\u0117s prakti\u0161kai netur\u0117jo laiko pasiruo\u0161ti.<\/p>\n
Specialist\u0173 teigimu, Himalajai ir vadinamoji Auk\u0161tikalni\u0173 Azija (regionas, apimantis dal\u012f Kinijos, Afganistano, Nepalo, Indijos, Pakistano, Butano, Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos ir Tad\u017eikistano) i\u0161lieka vienu pagrindini\u0173 b\u016bsim\u0173 ledynini\u0173 nelaimi\u0173 epicentr\u0173.<\/p>\n
\u0160i teritorija kartais vadinama \u201etre\u010diuoju poliumi\u201c, nes \u010dia sukaupta tre\u010dia pagal dyd\u012f ledo mas\u0117 pasaulyje po Arkties ir Antarktidos. Sta\u010dius \u0161laitus ir siaurus sl\u0117nius turin\u010diose vietov\u0117se potvynio banga gali nuvilnyti didelius atstumus \u2013 neseniai Nepale \u017eala fiksuota ir u\u017e daugiau nei 100 kilometr\u0173.<\/p>\n
Papildom\u0105 rizik\u0105 kuria ir seisminis aktyvumas \u2013 Himalajai priskiriami prie aktyviausi\u0173 seismini\u0173 zon\u0173 \u017dem\u0117je. Dreb\u0117jimai gali tapti \u201etrigeriu\u201c lavinoms, ledynini\u0173 e\u017eer\u0173 prover\u017eiams ar ledyno gri\u016b\u010diai.<\/p>\n
Ekspertai taip pat pabr\u0117\u017eia, kad \u0161is regionas \u0161yla grei\u010diau nei pasaulio vidurkis, tod\u0117l ma\u017e\u0117ja ledo danga ir did\u0117ja tirpsmo vandens kiekis. Tirpsmo vanduo, skverbdamasis \u012f ledyno pagrind\u0105, gali palengvinti slydim\u0105, o nykstant ledynams ir am\u017einajam \u012f\u0161alui \u0161laitai praranda dal\u012f stabilumo.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f kit\u0105 pasaulio pus\u0119: Peru turi did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f planetos tropini\u0173 ledyn\u0173, o su jais susijusi\u0173 nelaimi\u0173 istorija \u010dia skai\u010diuoja de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, 1970 metais Peru, po \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo, nuo Uaskarano kalno \u0161laito atitr\u016bkusi ledo ir uolien\u0173 mas\u0117 pra\u017eud\u0117 6 000 \u017emoni\u0173. Tas pats \u0161laitas buvo \u201esugriuv\u0119s\u201c ir 1962 metais \u2013 tuomet pana\u0161i nuo\u0161liau\u017ea palaidojo Ranrahirkos bendruomen\u0119 ir pra\u017eud\u0117 apie 2 000 gyventoj\u0173.<\/p>\n
Ypa\u010d pavojinga laikoma And\u0173 dalis Cordillera Blanca, kur d\u0117l tirpsmo spar\u010diai ple\u010diasi ledyniniai e\u017eerai. Vienas i\u0161 minim\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 Palcacocha e\u017eeras vir\u0161 Huaraso miesto, kuriame gyvena apie 130 000 \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Ekspertai identifikavo \u0161imtus e\u017eer\u0173 Peru, kuriems egzistuoja persipildymo rizika, o dalis j\u0173 priskiriami labai auk\u0161tos rizikos kategorijai d\u0117l artumo gyvenviet\u0117ms. Net ir taikant in\u017einerines priemones ar steb\u0117sen\u0105, pavojus visi\u0161kai nedingsta \u2013 istorijoje b\u016bta atvej\u0173, kai anks\u010diau saugiais laikyti sprendimai neapsaugojo nuo nelaim\u0117s.<\/p>\n
Nors ilgalaik\u0117 rizika siejama su klimato kaita, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu daug k\u0105 gali lemti steb\u0117senos sistemos ir pasirengimas. Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad laiku pasteb\u0117ti ledyno jud\u0117jimo po\u017eymiai gali suteikti galimyb\u0119 evakuoti \u017emones ir suma\u017einti auk\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n
Tokio po\u017ei\u016brio nauda, anot specialist\u0173, ypa\u010d matoma ten, kur ledynai ir \u0161laitai nuolat stebimi, o vietos vald\u017eia turi ai\u0161kius veiksm\u0173 planus. Ta\u010diau ne visi regionai, ypa\u010d kalnuotos ir sunkiai pasiekiamos teritorijos, turi i\u0161tekli\u0173 brangioms monitoringo sistemoms ar greitam gelb\u0117jimui reikalingai \u012frangai.<\/p>\n
Kaip vien\u0105 i\u0161 prevencini\u0173 priemoni\u0173 mokslininkai mini ir ledynini\u0173 e\u017eer\u0173 vandens lygio ma\u017einim\u0105, kai tai \u012fmanoma. Vis d\u0117lto akcentuojama, kad net ir tada rizika i\u0161lieka \u2013 kaln\u0173 aplinka gali keistis grei\u010diau, nei sp\u0117jama j\u0105 \u201esuvaldyti\u201c in\u017eineriniais sprendimais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nepalo ir Tibeto potvynis, nusine\u0161\u0119s ma\u017eiausiai 1 400 gyvybi\u0173, i\u0161ry\u0161kino ledyn\u0173 gr\u0117sm\u0119 \u2013 ekspertai \u012fvardija pavojingiausius regionus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3705,52886,4806,52885,14778,3710,18238],"miestas":[],"class_list":["post-67922","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-himalajai","tag-ledyniniai-ezerai","tag-ledynu-tirpimas","tag-nepalo-potvyniai","tag-nuosliauzos","tag-peru","tag-tibetas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67922","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67922"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67922\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67922"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67922"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67922"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67922"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}