Vakar\u0173 Romos imperijos \u017elugimas 476 metais nerei\u0161k\u0117, kad Romos vardas ir presti\u017eas dingo. Prie\u0161ingai \u2013 v\u0117lesniais am\u017eiais ne viena valstyb\u0117 band\u0117 \u012frodyti, jog b\u016btent ji turi teis\u0119 vadintis tikr\u0105ja Romos \u012fp\u0117dine.<\/p>\n
Vienos j\u0173 r\u0117m\u0117si nenutr\u016bkusia vald\u017eios tradicija ir institucijomis, kitos \u2013 dinastiniais ry\u0161iais, religine argumentacija ar tiesiog karine galia bei u\u017ekariautais miestais. Apie \u0161iuos pretendavimus pasakoja istorinis ap\u017evalginis tekstas.<\/p>\n
Romos palikimas buvo daugiau nei teritorijos: tai buvo teis\u0117, administracija, kalba, simboliai ir id\u0117ja apie \u201eimperij\u0105\u201c, kuri gali apjungti mil\u017eini\u0161kas erdves. Tod\u0117l \u201e\u012fp\u0117dinyst\u0117\u201c da\u017enai tapdavo politiniu \u012frankiu, stiprinan\u010diu valdovo autoritet\u0105 tiek \u0161alies viduje, tiek u\u017esienyje.<\/p>\n
Skirting\u0173 imperij\u0173 pretenzijos neretai kertasi tarpusavyje: vieni laik\u0117 Rom\u0105 pirmiausia politine tradicija, kiti \u2013 krik\u0161\u010dioni\u0161ko pasaulio centru, o dar kiti band\u0117 pabr\u0117\u017eti, kad paveld\u0117jo Romos sostin\u0119 ar titul\u0105.<\/p>\n
Stipriausia ir tiesiogiausia pretenzija da\u017eniausiai siejama su Bizantijos imperija, dar vadinama Ryt\u0173 Romos imperija. Ji buvo ta pati valstyb\u0117, kuri kadaise vald\u0117 kartu su Vakar\u0173 imperija, o galutinai i\u0161siskyr\u0117 395 metais po imperatoriaus Teodosijaus mirties.<\/p>\n
Konstantinopolis imperine sostine tapo 330 metais, kai imperatorius Konstantinas senoviniame Bizantijos mieste \u012fk\u016br\u0117 nauj\u0105 centr\u0105. \u0160is miestas buvo lengviau ginamas ir strategi\u0161kai kontroliavo svarbius prekybos bei karinius kelius.<\/p>\n
Nors Roma ilgainiui atsid\u016br\u0117 u\u017e Bizantijos sien\u0173, Ryt\u0173 rom\u0117nai kur\u012f laik\u0105 miest\u0105 buvo atgav\u0119: 536 metais, vadovaujant karved\u017eiui Belisarijui, Bizantija per\u0117m\u0117 Romos kontrol\u0119. Vis d\u0117lto \u012ftaka Apeninuose ilgainiui silpo, ypa\u010d susiformavus Popie\u017eiaus valdoms.<\/p>\n
Bizantijos valstyb\u0117 i\u0161laik\u0117 daugel\u012f rom\u0117ni\u0161k\u0173 institucij\u0173 ir administracijos tradicij\u0173, ta\u010diau per \u0161imtme\u010dius keit\u0117si jos kult\u016brinis veidas \u2013 vis labiau \u012fsigal\u0117jo graik\u0173 kalba, o krik\u0161\u010dioni\u0161kas pasaulis pasidalijo \u012f katalik\u0173 ir sta\u010diatiki\u0173 \u0161akas.<\/p>\n
Bizantijos, kaip rom\u0117ni\u0161kos tradicijos t\u0119s\u0117jos, istorija baig\u0117si 1453 metais, kai Osman\u0173 imperija u\u017e\u0117m\u0117 Konstantinopol\u012f.<\/p>\n
Vakar\u0173 Europoje Romos \u012fp\u0117dinyst\u0117s klausimas glaud\u017eiai siejosi su popie\u017eyste. Viduram\u017ei\u0173 prad\u017eioje Romos vyskupas (popie\u017eius) tapo svarbiausia autoriteto fig\u016bra, o Ba\u017eny\u010dia atliko reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f i\u0161laikant lotyn\u0173 kalb\u0105 ir ra\u0161to kult\u016br\u0105.<\/p>\n
Frank\u0173 valdovas Pipinas Trumpasis 751 metais tapo karaliumi ir \u012ftvirtino Karoling\u0173 dinastij\u0105. Kai \u0161iaur\u0117s Italijoje langobardai \u0117m\u0117 grasinti popie\u017eiaus pozicijoms, Pipinas suteik\u0117 karin\u0119 pagalb\u0105 ir prisid\u0117jo prie Popie\u017eiaus valdoms svarbi\u0173 teritorij\u0173 atsiradimo.<\/p>\n
800 metais per Kal\u0117d\u0173 mi\u0161ias Romoje popie\u017eius Leonas III kar\u016bnavo Karol\u012f Did\u012fj\u012f \u201erom\u0117n\u0173 imperatoriumi\u201c. Taip \u012fsitvirtino id\u0117ja, kad popie\u017eius turi gali\u0105 \u201epaskirti\u201c imperatori\u0173 ir suteikti jam Romos titul\u0105.<\/p>\n
\u0160ventoji Romos imperija gyvavo \u012fvairiomis formomis iki 1806 met\u0173, kai, Napoleonui spaud\u017eiant, imperatorius Pranci\u0161kus II j\u0105 panaikino. Laikui b\u0117gant ji vis labiau virto daugyb\u0117s pusiau savaranki\u0161k\u0173 kunigaik\u0161tys\u010di\u0173 dariniu, o centrin\u0117 imperatoriaus galia silpn\u0117jo.<\/p>\n
Osman\u0173 imperija, u\u017e\u0117musi Konstantinopol\u012f, argumentavo, kad kartu per\u0117m\u0117 ir Bizantijos \u2013 o kartu ir Romos \u2013 paveld\u0105. Sultonas Mehmedas II pri\u0117m\u0117 titul\u0105 Kayser-i Rum, rei\u0161kiant\u012f \u201eRomos Cezar\u012f\u201c, o osman\u0173 aplinkoje tai buvo naudojama kaip simbolinis teisinimas j\u0173 vald\u017eiai.<\/p>\n
V\u0117liau \u0161ios pretenzijos reik\u0161m\u0117 ma\u017e\u0117jo, nes Osman\u0173 imperija pl\u0117t\u0117si \u012f islamo pasaulio centrus ir \u012fgijo kitok\u012f religin\u012f presti\u017e\u0105, susijus\u012f su Mekos ir Medinos kontrole. Vis d\u0117lto rom\u0117ni\u0161kos \u012fp\u0117dinyst\u0117s id\u0117ja osman\u0173 tradicijoje buvo minima iki pat imperijos panaikinimo 1922 metais.<\/p>\n
Rusijos pretenzija r\u0117m\u0117si Bizantijos palikimu ir dinastiniu ry\u0161iu: 1472 metais Ivanas III ved\u0117 Sofij\u0105 Paleolog\u0119, paskutinio Bizantijos imperatoriaus giminait\u0119. Maskvoje \u012fsitvirtino \u201eTre\u010diosios Romos\u201c doktrina, kuri ai\u0161kino, kad pirmoji Roma ir Konstantinopolis \u017elugo, o Maskva es\u0105 liko tikruoju sta\u010diatikyb\u0117s ir \u201erom\u0117ni\u0161kos\u201c imperin\u0117s id\u0117jos centru.<\/p>\n
Kita, jau XX am\u017eiaus, pretenzija siejama su Benito Mussolini ir fa\u0161istine Italija. Jis siek\u0117 atgaivinti senov\u0117s Romos simbolik\u0105 ir imperin\u0119 didyb\u0119, pabr\u0117\u017edamas Romos miest\u0105 kaip politin\u012f centr\u0105, ta\u010diau \u0161is projektas baig\u0117si kartu su Italijos pralaim\u0117jimais Antrajame pasauliniame kare ir paties Mussolini \u017e\u016btimi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po Vakar\u0173 Romos \u017elugimo ne viena galyb\u0117 band\u0117 perimti Romos vard\u0105 \u2013 nuo Bizantijos iki Osman\u0173, Rusijos ir Mussolini Italijos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[52920,24654,52919,29100,18008,52918,52917],"miestas":[],"class_list":["post-67943","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-benito-mussolini","tag-bizantijos-imperija","tag-karolis-didysis","tag-osmanu-imperija","tag-sventoji-romos-imperija","tag-treciosios-romos-doktrina","tag-vakaru-romos-imperija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67943","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67943"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67943\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67943"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67943"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67943"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67943"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}