Kai kuri\u0173 naktini\u0173 drugi\u0173 patinai \u0161ik\u0161nosparniams geba \u201eatsakyti\u201c ultragarsu \u2013 ir tam naudoja lytini\u0173 organ\u0173 strukt\u016bras. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad toks gynybos b\u016bdas evoliucijoje atsirado ne vien\u0105 kart\u0105, o nepriklausomai skirtingose r\u016b\u0161yse.<\/p>\n
Naujas tyrimas rodo, jog \u0161is ne\u012fprastas prisitaikymas vanagini\u0173 (hawkmoths) \u0161eimoje gal\u0117jo i\u0161sivystyti iki septyni\u0173 kart\u0173 per ma\u017edaug 30 milijon\u0173 met\u0173. Tai rei\u0161kia, kad tas pats \u201esprendimas\u201c gamtoje buvo atrastas v\u0117l ir v\u0117l, nors r\u016b\u0161ys n\u0117ra paveld\u0117jusios jo i\u0161 vieno bendro prot\u0117vio.<\/p>\n
\u0160ik\u0161nosparniai med\u017eiodami remiasi echolokacija \u2013 siun\u010dia ultragarsinius signalus ir pagal atspind\u017eius aptinka grob\u012f tamsoje. Tod\u0117l bet koks triukas, galintis suklaidinti sonar\u0105, grobiui gali tapti i\u0161likimo klausimu.<\/p>\n
Ta\u010diau drugiai neturi balso styg\u0173 ar gerkl\u0173. D\u0117l to jie gars\u0105 sukuria kitaip \u2013 trindami k\u016bno dalis tarpusavyje (procesas vadinamas striduliacija), pana\u0161iai kaip svirpliai \u201e\u010dir\u0161kina\u201c sparnais.<\/p>\n
Tyrimo autoriai, vadovaujami entomologo Paulo Masonicko i\u0161 Floridos gamtos istorijos muziejaus, analizavo vanagini\u0173 patin\u0173 lytini\u0173 organ\u0173 sandar\u0105 ir ie\u0161kojo, kurios vietos atsakingos u\u017e garso generavim\u0105. Detali vaizdin\u0117 analiz\u0117 leido i\u0161skirti kelis skirtingus \u201einstrumentus\u201c.<\/p>\n
Paai\u0161k\u0117jo, kad egzistuoja ma\u017eiausiai trys anatominiu po\u017ei\u016briu skirtingi mechanizmai. Vienose r\u016b\u0161yse specializuotos \u017evynel\u0117s ant lytini\u0173 organ\u0173 trinama \u012f kitas \u017evyneles ant pilvelio, kitose \u2013 \u012f smulkius spygliukus, o tre\u010dioje grup\u0117je \u2013 \u012f ma\u017eus gumbur\u0117lius (nelygumus) ant k\u016bno pavir\u0161iaus.<\/p>\n
\u0160ie mechanizmai sukuria skirtingo pob\u016bd\u017eio ultragarso \u201eserijas\u201c, kuri\u0173 \u017emogus negirdi. Ta\u010diau \u012fra\u0161us sul\u0117tinus iki girdimo diapazono, jie primena greitus spragtel\u0117jimus, zvimbes ar tril\u0119.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nurodo, kad \u017evyneli\u0173 trynimas \u012f spygliukus da\u017eniau generuoja ilgesnius, labiau t\u0119stinius signalus, o \u017evyneli\u0173 trynimas \u012f \u017evyneles \u2013 trumpesnius, labiau pertraukiamus impulsus. \u201eGumbur\u0117li\u0173\u201c mechanizmas, pana\u0161u, suteikia \u012fvairesn\u012f gars\u0173 repertuar\u0105 net tarp artimai susijusi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 klausim\u0173 \u2013 ar visi \u0161ie ultragarsai vienodai veiksmingi prie\u0161 \u0161ik\u0161nosparnius. Mokslininkai analizavo \u012fra\u0161us ir vertino, kiek laiko trunka signalai, kokie j\u0173 da\u017eniai bei koki\u0105 laiko dal\u012f drugiai skleid\u017eia gars\u0105.<\/p>\n
\u0160iuos rodiklius jie lygino su ankstesni\u0173 eksperiment\u0173 i\u0161vadomis apie tai, kokie ultragarso tipai gali trukdyti \u0161ik\u0161nosparni\u0173 echolokacijai. Rezultatas nebuvo vienareik\u0161mis: ne visi drugi\u0173 \u201epasirei\u0161kimai\u201c atitiko tai, kas siejama su patikimu sonaro trikdymu.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, ilgesni, labiau t\u0119stiniai signalai labiau tik\u0117tina turi savybi\u0173, galin\u010di\u0173 sutrikdyti echolokacij\u0105 ir pad\u0117ti i\u0161vengti su\u010diupimo. Vis d\u0117lto trumpesni impulsai taip pat gali b\u016bti naudingi \u2013 tik galb\u016bt kitokiu b\u016bdu.<\/p>\n
Kai kurie vanaginiai turi klausos organus ir gali \u201ei\u0161girsti\u201c art\u0117jant\u012f \u0161ik\u0161nosparn\u012f \u2013 tuomet atsakas ultragarsu gal\u0117t\u0173 b\u016bti savalaikis bandymas suklaidinti med\u017eiotoj\u0105. Ta\u010diau dalis r\u016b\u0161i\u0173 yra kur\u010dios, tod\u0117l \u012f art\u0117jant\u012f pl\u0117\u0161r\u016bn\u0105 tokio \u201e\u012fsp\u0117jimo\u201c pagrindu reaguoti negal\u0117t\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyrime minima, kad net ir kur\u010dios r\u016b\u0161ys ultragars\u0105 gali skleisti tada, kai yra paliestos. Tokiu atveju trumpas, netik\u0117tas signalas gal\u0117t\u0173 veikti kaip i\u0161g\u0105s\u010dio ar sutrikdymo momentas paskutin\u0119 sekund\u0119, kai \u0161ik\u0161nosparnis jau priart\u0117j\u0119s.<\/p>\n
Dar viena hipotez\u0117 \u2013 akustin\u0117 mimikrija. Kai kurie drugiai ultragarsu \u012fsp\u0117ja \u0161ik\u0161nosparnius, kad yra nuodingi ar neskan\u016bs; vanaginiai paprastai laikomi \u0161ik\u0161nosparniams tinkamu grobiu, ta\u010diau pana\u0161\u016bs signalai teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 imituoti \u201e\u012fsp\u0117jimo\u201c garsus.<\/p>\n
Be to, ypa\u010d \u012fvair\u016bs garsai, kuriuos sukuria vadinamasis \u017evyneli\u0173 trynimas \u012f gumbur\u0117lius, kelia mint\u012f, kad ultragarsas kai kuriose r\u016b\u0161yse gali tur\u0117ti ir kit\u0105 funkcij\u0105 \u2013 pad\u0117ti atpa\u017einti sav\u0105 r\u016b\u0161\u012f poravimosi metu. \u0160i prielaida dar tur\u0117t\u0173 b\u016bti patikrinta papildomais tyrimais.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201eProceedings of the Royal Society B: Biological Sciences\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad kai kurie vanaginiai kelis kartus nepriklausomai evoliucionavo ultragars\u0105 skleid\u017eian\u010dias lytini\u0173 organ\u0173 strukt\u016bras, galin\u010dias trikdyti…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":67968,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[27800,26512,3211,709,52984,13870,52983],"miestas":[],"class_list":["post-67967","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-drugiai","tag-echolokacija","tag-evoliucija","tag-siksnosparniai","tag-striduliacija","tag-ultragarsas","tag-vanaginiai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67967","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67967"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67967\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67968"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67967"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67967"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67967"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=67967"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}