\u201eNASA\u201c vykdomos misijos \u201eArtemis II\u201c \u012fgula sugr\u012f\u017eo \u012f \u017dem\u0119 po kelion\u0117s, kurios metu \u012fveik\u0117 406 771 kilometr\u0105 ir pasiek\u0117 tolim\u0105j\u0105 M\u0117nulio pus\u0119. Tai \u2013 did\u017eiausias atstumas, \u012f kur\u012f iki \u0161iol yra nuskrid\u0119s \u017emogus.<\/p>\n
Kosmini\u0173 skryd\u017ei\u0173 daug\u0117jant ir jiems ilg\u0117jant, mokslininkai vis aktyviau ai\u0161kinasi, kaip tokios kelion\u0117s veikia \u017emogaus organizm\u0105. Rizikos, su kuriomis susiduria astronautai, gerokai pranoksta \u012fprastus sveikatos i\u0161\u0161\u016bkius \u017dem\u0117je.<\/p>\n
\u201eNASA\u201c yra \u012fvardijusi penkis pagrindinius kosmini\u0173 skryd\u017ei\u0173 pavojus: spinduliuot\u0119, izoliacij\u0105 ir u\u017edarum\u0105, didel\u012f atstum\u0105 nuo \u017dem\u0117s, gravitacijos poky\u010dius (arba jos nebuvim\u0105) bei u\u017edar\u0105 ar prie\u0161i\u0161k\u0105 aplink\u0105.<\/p>\n
\u017dmogaus k\u016bnas, kaip rodo tyrimai, n\u0117ra pritaikytas gyvenimui kosmose. Gravitacijos poky\u010diai arba ilgas buvimas nesvarumo b\u016bsenoje gali ma\u017einti kaul\u0173 tank\u012f, keisti skys\u010di\u0173 pasiskirstym\u0105 organizme, daryti \u012ftak\u0105 \u0161irdies veiklai.<\/p>\n
Net ir pereinant i\u0161 vieno gravitacijos lygio \u012f kit\u0105 astronautams gali pasireik\u0161ti judesio liga, o orientuotis erdv\u0117je tampa sud\u0117tingiau.<\/p>\n
Remiantis naujausiais \u201eNASA\u201c prane\u0161imais, \u017emogaus darbingumo gerinimas ir b\u016bdai, kaip suvaldyti \u0161ias problemas, yra vienas svarbiausi\u0173 prioritet\u0173 planuojant misijas \u012f M\u0117nul\u012f ir Mars\u0105.<\/p>\n
Ma\u017ea gravitacija veikia ir \u0161ird\u012f bei kraujagysles. \u0160i\u0173 poky\u010di\u0173 stiprumas priklauso nuo misijos trukm\u0117s \u2013 kuo skrydis ilgesnis, tuo rizika didesn\u0117. \u0160irdies ir kraujotakos sistemos pakitimai gali didinti kraujo kre\u0161uli\u0173, \u0161irdies ritmo sutrikim\u0173 bei \u017eemo kraujosp\u016bd\u017eio tikimyb\u0119.<\/p>\n
\u201eNASA\u201c duomenimis, keturi\u0173\u2013\u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 misij\u0173 metu kaulai per m\u0117nes\u012f netenka ma\u017edaug 1\u20131,5 proc. savo tankio.<\/p>\n
Ilgalaikis nesvarumas taip pat lemia k\u016bno skys\u010di\u0173 persiskirstym\u0105, o tai gali paveikti reg\u0117jim\u0105 ir sl\u0117g\u012f kaukol\u0117s viduje. \u0160is rei\u0161kinys vadinamas su kosminiais skryd\u017eiais susijusiu neurookuliniu sindromu.<\/p>\n
Kosmose laikas ir \u012fprasti paros ritmai neveikia taip, kaip \u017dem\u0117je. Astronautai patiria netolyg\u0173 \u0161viesos ir tamsos cikl\u0105, tod\u0117l gali sutrikti miegas ir cirkadiniai ritmai.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, Tarptautin\u0117je kosmin\u0117je stotyje per par\u0105 galima pamatyti apie 16 saul\u0117teki\u0173 ir saul\u0117lyd\u017ei\u0173 \u2013 tai nei\u0161vengiamai veikia miego \u012fpro\u010dius.<\/p>\n
Kinta ir kasdien\u0117 rutina, susijusi su maistu. Kosmose astronautams nereikia tokio paties kiekio ar sud\u0117ties maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 kaip \u017dem\u0117je, ta\u010diau ankstesni\u0173 misij\u0173 tyrimai fiksavo atvejus, kai \u012fgulos nariams tr\u016bko energijos, skys\u010di\u0173, kalcio ir natrio.<\/p>\n
Tod\u0117l kosmin\u0117 mityba turi dvi u\u017eduotis: u\u017etikrinti pakankam\u0105 energijos kiek\u012f ir kartu suteikti maistines med\u017eiagas, padedan\u010dias ma\u017einti neigiam\u0105 kosmini\u0173 skryd\u017ei\u0173 poveik\u012f.<\/p>\n
\u201eNASA\u201c mokslininkai siekia, kad maistas b\u016bt\u0173 priimtinas skoniu, saugus, maistingas, ilgai i\u0161liekantis, lengvai paruo\u0161iamas ir pakankamai \u012fvairus, kad astronautams neatsibost\u0173.<\/p>\n
Kosminiai skryd\u017eiai veikia ne tik k\u016bn\u0105, bet ir psichologin\u0119 savijaut\u0105. Izoliacija, u\u017edarumas, atstumas nuo \u017dem\u0117s ir nuolatin\u0117 \u012ftampa gali didinti nerimo, depresijos bei prastos nuotaikos rizik\u0105.<\/p>\n
\u201eNASA\u201c pabr\u0117\u017eia, kad nuosekl\u016bs tyrimai apie tai, kaip \u012fgulos gali i\u0161saugoti psichologin\u0119 sveikat\u0105, yra b\u016btini b\u016bsim\u0173 misij\u0173 saugumui ir s\u0117kmei.<\/p>\n
Tarp priemoni\u0173, kurias kosmoso agent\u016bros rekomenduoja psichologinei b\u016bklei palaikyti, minimi dienora\u0161\u010dio ra\u0161ymas, kasdienis sportas, muzikos klausymas ir bendravimas lai\u0161kais ar \u017einut\u0117mis su artimaisiais.<\/p>\n
Atsi\u017evelgiant \u012f sveikatos rizikas, kyla klausimas, kaip kosmin\u0117se misijose sprend\u017eiami susirgimai. \u201eNASA\u201c teigia, kad nepriklausomai nuo misijos trukm\u0117s ar tiksl\u0173, \u017emoni\u0173 skryd\u017eiams \u012f kosmos\u0105 b\u016btina bent minimali medicinin\u0117 pagalba misijos metu.<\/p>\n
Kad medicinin\u0117s pagalbos prireikt\u0173 kuo re\u010diau, agent\u016bra akcentuoja prevencij\u0105: vitamin\u0173 papildus, i\u0161samius sveikatos patikrinimus ir 14 dien\u0173 karantin\u0105 prie\u0161 start\u0105.<\/p>\n
Pagal da\u017eniausiai tik\u0117tinas b\u016bkles \u201eNASA\u201c pritaiko medicininius i\u0161teklius skryd\u017eio metu taip, kad b\u016bt\u0173 galima suvaldyti labiausiai tik\u0117tinus arba pavojingiausius atvejus.<\/p>\n
Daugum\u0105 sveikatos sutrikim\u0173 \u012fmanoma gydyti pana\u0161iai kaip \u017dem\u0117je, ta\u010diau d\u0117l ribot\u0173 galimybi\u0173 pirmenyb\u0117 teikiama vaistams, kurie gali atlikti kelias funkcijas ir turi kuo ma\u017eiau \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u201eNASA\u201c vykdomos misijos \u201eArtemis II\u201c \u012fgula sugr\u012f\u017eo \u012f \u017dem\u0119 po kelion\u0117s, kurios metu \u012fveik\u0117 406 771 kilometr\u0105 ir pasiek\u0117 tolim\u0105j\u0105 M\u0117nulio pus\u0119. Tai \u2013 did\u017eiausias atstumas, \u012f kur\u012f iki \u0161iol yra nuskrid\u0119s \u017emogus. Kosmini\u0173 skryd\u017ei\u0173 daug\u0117jant ir jiems ilg\u0117jant, mokslininkai vis aktyviau ai\u0161kinasi, kaip tokios kelion\u0117s veikia \u017emogaus organizm\u0105. Rizikos, su kuriomis susiduria astronautai, gerokai […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":6804,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-6803","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6803","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6803"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6803\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6804"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6803"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6803"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6803"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=6803"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}