Cunamiai gali kilti ne tik vandenynuose \u2013 tinkamomis s\u0105lygomis pavojingos bangos susiformuoja ir e\u017eeruose. Naujas tyrimas rodo, kad \u0161iaur\u0117s Italijoje esan\u010diame Iseo e\u017eere viduram\u017eiais \u012fvyko du ypa\u010d dideli cunamiai, prie kuri\u0173 i\u0161 dalies prisid\u0117jo \u017emogaus veikla.<\/p>\n
Tyrime, apie kur\u012f ra\u0161o \u201eScienceAlert\u201c, tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda rekonstravo \u0161iuos \u012fvykius, remdamasi nuos\u0117d\u0173 gr\u0119\u017einiais, seisminiais profiliavimo duomenimis, archeologiniais \u012fra\u0161ais, viduram\u017ei\u0173 rankra\u0161\u010diu ir \u0161iuolaikiniais e\u017eero matavimais. Surinkta informacija buvo panaudota kompiuteriniuose modeliuose.<\/p>\n
Iseo e\u017eeras yra \u017eemiau Italijos Alpi\u0173, tod\u0117l j\u012f nuolat maitina tirpstan\u010dio sniego vanduo. Regionas taip pat patiria tektonin\u012f aktyvum\u0105 \u2013 \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai \u010dia n\u0117ra da\u017eni, bet pasitaiko, o b\u016btent jie gali tapti staigi\u0173 povandenini\u0173 nuo\u0161liau\u017e\u0173 \u201epaleidikliu\u201c.<\/p>\n
Mokslininkai teigia, kad per ma\u017edaug 2 000 met\u0173 intensyv\u0117jantis \u017eem\u0117s naudojimas pakeit\u0117, kaip deltoje kaup\u0117si nuos\u0117dos: povandeniniai \u0161laitai tapo statesni ir nestabilesni. Tokia \u201eparuo\u0161ta\u201c geologin\u0117 situacija, \u012fvykus stipriam sukr\u0117timui, gali baigtis did\u017eiuliu vandens mas\u0117s i\u0161st\u016bmimu ir cunamiu.<\/p>\n
Iki viduram\u017ei\u0173 Oglio up\u0117s delt\u0105 supo mi\u0161kai. Kai smarkiai palydavo, palaidos nuos\u0117dos slinkdavo \u017eemyn, ta\u010diau j\u0173 jud\u0117jim\u0105 l\u0117tino tanki \u0161akn\u0173 ir grybienos sistema, sutvirtinusi dirvo\u017eem\u012f.<\/p>\n
Po Romos imperijos \u017elugimo situacija \u0117m\u0117 spar\u010diai keistis: vis daugiau mi\u0161k\u0173 buvo kertama, teritorijos naudotos ganykloms ir kasybai, augo gyventoj\u0173 skai\u010dius. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, tuomet \u012f e\u017eer\u0105 kasmet vidutini\u0161kai imta nune\u0161ti ma\u017edaug tris kartus daugiau nuos\u0117d\u0173.<\/p>\n
D\u0117l to \u0161iaurin\u0117je e\u017eero dalyje nuos\u0117d\u0173 vis daug\u0117jo, o povandeniniai deltos \u0161laitai tapo pavojingai stat\u016bs \u2013 tokie, kurie gali gri\u016bti nuo stipresnio \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo.<\/p>\n
Pirmasis katastrofi\u0161kas scenarijus, pasak tyrimo, \u012fvyko 1117 metais, kai Veronos \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas supurt\u0117 e\u017eero pakrantes. Modeliavimas rodo, kad sujudinti stat\u016bs povandeniniai \u0161laitai gal\u0117jo sugri\u016bti, sukeldami nuo\u0161liau\u017e\u0105 ir staigiai i\u0161stumdami mil\u017eini\u0161k\u0105 vandens kiek\u012f.<\/p>\n
Skai\u010diavimai leid\u017eia manyti, kad \u0161iaurin\u0117je e\u017eero dalyje bangos gal\u0117jo vir\u0161yti 50 metr\u0173, o vanduo \u012f krant\u0105 b\u016bt\u0173 ver\u017e\u0119sis per ma\u017eiau nei minut\u0119 ir pasiek\u0119s iki 2,7 kilometro \u012f sausum\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nurodo, kad Vatikano bibliotekoje saugomas 12 am\u017eiaus rankra\u0161tis apra\u0161o pana\u0161\u0173 \u012fvyk\u012f: jame teigiama, kad e\u017eeras taip i\u0161siliejo, jog tik nedaugeliui netolim\u0173 kaim\u0173 gyventoj\u0173 pavyko i\u0161sigelb\u0117ti, o dalis pili\u0173 ir tvirtovi\u0173 sugriuvo kartu su j\u0173 gyventojais.<\/p>\n
Po kiek daugiau nei \u0161imto met\u0173 smog\u0117 antras sukr\u0117timas \u2013 1222 met\u0173 Bre\u0161os \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas. \u0160\u012fkart cunamis, mokslinink\u0173 vertinimu, buvo ma\u017eesnis: bangos gal\u0117jo siekti apie 13 metr\u0173, o vanduo \u012f sausum\u0105 ver\u017e\u0117si iki ma\u017edaug 1 kilometro.<\/p>\n
Modeliuose matyti, kad bang\u0173 sklidim\u0105 stipriai veik\u0117 Monte Isola \u2013 centrin\u0117 e\u017eero sala, kuri veikia kaip nat\u016bralus barjeras ir dal\u012f energijos \u201ei\u0161skaido\u201c. Vis d\u0117lto net ir su tokia apsauga kai kuriose vietose poveikis i\u0161liko reik\u0161mingas: pavyzd\u017eiui, Iseo miest\u0105, kaip nurodo autoriai, 1117 metais gal\u0117jo pasiekti ma\u017edaug 5,5 metro, o 1222 metais \u2013 apie 2 metr\u0173 bangos, atskriejusios ma\u017edaug po 7 minu\u010di\u0173 nuo nuo\u0161liau\u017e\u0173.<\/p>\n
Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad \u0161iandien Iseo e\u017eero pakrant\u0117s yra itin tankiai u\u017estatytos \u2013 tai es\u0105 labiausiai urbanizuotos pakrant\u0117s tarp Italijos Alpi\u0173 e\u017eer\u0173. Be to, nuo 1222 met\u0173 \u010dia sp\u0117jo susikaupti daugiau nei a\u0161tuoni\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 nuos\u0117dos, o tai rei\u0161kia, kad potencialiai nestabilios sankaupos niekur nedingo.<\/p>\n
Mokslininkai \u012fsp\u0117ja: jei \u0161iandien pasikartot\u0173 pana\u0161aus masto cunamis, jis gal\u0117t\u0173 sukelti ypa\u010d didel\u0119 \u017eal\u0105 d\u0117l tankaus apgyvendinimo ir infrastrukt\u016bros pakrant\u0117se.<\/p>\n
Autoriai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f platesn\u012f kontekst\u0105 \u2013 \u017emoni\u0173 skatinama erozija pasaulyje didina delt\u0173 apkrov\u0105 nuos\u0117domis. Tai, j\u0173 teigimu, gali reik\u0161ti, kad pana\u0161\u016bs staig\u016bs deltos \u0161lait\u0173 griuvimai ir su jais susij\u0119 e\u017eer\u0173 cunamiai ateityje gali tapti labiau tik\u0117tini.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad Iseo e\u017eere viduram\u017ei\u0173 \u017eem\u0117s naudojimas prisid\u0117jo prie dviej\u0173 cunami\u0173, o pana\u0161us scenarijus gal\u0117t\u0173 pasikartoti ir \u0161iandien.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":68053,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[53070,6570,53069,2515,1846,53071,4716],"miestas":[],"class_list":["post-68052","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-cunamiai","tag-erozija","tag-iseo-ezeras","tag-italija","tag-nature-communications","tag-povandenines-nuosliauzos","tag-zemes-drebejimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68052","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68052"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68052\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68053"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68052"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68052"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68052"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68052"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}