A\u0161tuonkojai turi vien\u0105 sud\u0117tingiausi\u0173 nerv\u0173 sistem\u0173 gyv\u016bn\u0173 pasaulyje, o naujas tyrimas si\u016blo netik\u0117t\u0105 galim\u0105 paai\u0161kinim\u0105: lemiam\u0105 vaidmen\u012f gal\u0117jo suvaidinti ne patys genai, o tai, kaip jie \u201ei\u0161d\u0117styti\u201c ir s\u0105veikauja trimat\u0117je DNR strukt\u016broje.<\/p>\n
Mokslininkai \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c paskelb\u0117 analiz\u0119, kurioje teigiama, kad galvakoj\u0173 evoliucijoje \u012fvyko didel\u0117s DNR reorganizacijos. Tokie poky\u010diai, anot tyr\u0117j\u0173, gal\u0117jo vykti prie\u0161 \u0161imtus milijon\u0173 met\u0173 ir pakeisti gen\u0173 tarpusavio ry\u0161ius.<\/p>\n
Nors DNR da\u017enai vaizduojama kaip dviguba spiral\u0117, l\u0105stel\u0117je ji b\u016bna labai tankiai supakuota ir susukta \u012f trimat\u0119 strukt\u016br\u0105. D\u0117l to net ir toli vienas nuo kito DNR sekoje esantys fragmentai gali fizi\u0161kai susiliesti, o tai daro \u012ftak\u0105, kurie genai \u012fsijungia, kada ir kaip stipriai.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Theos Rogers i\u0161 Vienos universiteto, nagrin\u0117jo, kaip tokia erdvin\u0117 genomo organizacija gal\u0117jo kisti galvakoj\u0173 (a\u0161tuonkoj\u0173, kalmar\u0173 ir sepij\u0173) evoliucijoje, lygindama DNR strukt\u016br\u0105 su gen\u0173 aktyvumo ypatyb\u0117mis.<\/p>\n
Analiz\u0117 parod\u0117, kad \u0161iuolaikini\u0173 galvakoj\u0173 prot\u0117viai i\u0161 Coleoidea grup\u0117s patyr\u0117 reik\u0161mingus genetin\u0117s med\u017eiagos persitvarkymus. Didel\u0117s chromosom\u0173 atkarpos persik\u0117l\u0117 ir susijung\u0117 nauja konfig\u016bracija, tod\u0117l anks\u010diau \u201enutol\u0119\u201c DNR regionai \u012fgijo galimyb\u0119 tiesiogiai s\u0105veikauti.<\/p>\n
Toks perstatymas gal\u0117jo pakeisti gen\u0173 aktyvumo reguliavim\u0105 ir atverti nauj\u0173 biologin\u0117s raidos galimybi\u0173. Mokslininkai \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f apib\u016bdina kaip reguliacin\u012f \u201esusipynim\u0105\u201c \u2013 kai tarp skirting\u0173 genomo dali\u0173 susiformuoja vis sud\u0117tingesni ry\u0161i\u0173 tinklai.<\/p>\n
Tyrime i\u0161skiriamos dvi skirtingai besielgian\u010dios erdvin\u0117s DNR strukt\u016bros. Didesni organizaciniai vienetai \u2013 chromatino domenai \u2013 evoliucijos eigoje i\u0161liko palyginti stabil\u016bs ir, tik\u0117tina, veikia kaip savoti\u0161ki genomo \u201eskyriai\u201c, padedantys palaikyti tvark\u0105.<\/p>\n
O \u0161tai ma\u017eesn\u0117s strukt\u016bros, vadinamos chromatino kilpomis, pasirod\u0117 esan\u010dios gerokai labiau kintan\u010dios. Jos sujungia tolimas DNR atkarpas ir sudaro s\u0105lygas joms veikti viena kit\u0105; kilp\u0173 i\u0161sid\u0117stymas skiriasi tarp r\u016b\u0161i\u0173, audini\u0173 ir net skirting\u0173 organizmo raidos etap\u0173.<\/p>\n
Ypa\u010d svarbi detal\u0117 \u2013 nema\u017eai nustatyt\u0173 s\u0105veik\u0173 aptikta \u0161alia gen\u0173, siejam\u0173 su nerv\u0173 sistemos vystymusi ir funkcijomis. Tai leid\u017eia manyti, kad DNR erdvin\u0117s organizacijos poky\u010diai gal\u0117jo prisid\u0117ti prie ne\u012fprastai sud\u0117ting\u0173 galvakoj\u0173 \u201esmegen\u0173\u201c evoliucijos.<\/p>\n
A\u0161tuonkoj\u0173 nerv\u0173 sistema ry\u0161kiai skiriasi nuo stuburini\u0173: didel\u0117 dalis neuron\u0173 yra \u010diuptuvuose, tod\u0117l gal\u016bn\u0117s gali apdoroti informacij\u0105 ir atlikti sud\u0117tingus veiksmus gana nepriklausomai nuo centrinio smegen\u0173 mazgo. Tyrimas si\u016blo, kad tokiai architekt\u016brai gal\u0117jo pad\u0117ti susiformuoti b\u016btent senovin\u0117 genomo pertvarka, pakeitusi gen\u0173 reguliavimo ry\u0161ius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad a\u0161tuonkoj\u0173 prot\u0117vi\u0173 DNR pertvarka prie\u0161 \u0161imtus mln. met\u0173 gal\u0117jo pakeisti gen\u0173 s\u0105veikas ir prisid\u0117ti prie sud\u0117tingos nerv\u0173 sistemos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":68111,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1527,28399,3211,1526,17932,1846,9446],"miestas":[],"class_list":["post-68110","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-astuonkojai","tag-dnr","tag-evoliucija","tag-galvakojai","tag-genomas","tag-nature-communications","tag-nervu-sistema"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68110","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68110"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68110\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68111"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68110"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68110"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68110"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68110"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}