Neandertalie\u010dio, gyvenusio prie\u0161 ma\u017edaug 75 000 met\u0173, kauluose aptikti su\u017ealojimai leid\u017eia \u012ftarti, kad jo mirt\u012f gal\u0117jo lemti medin\u0117s ieties d\u016bris \u012f kr\u016btin\u0119. Sm\u016bgis buvo toks stiprus, kad peties ment\u0117je liko beveik tobulai apvalios formos skyl\u0117.<\/p>\n
\u0160is \u017emogus, tyr\u0117j\u0173 vadinamas \u0160anidaro A (Shanidar A), rastas \u0160anidaro oloje Irako Kurdistane \u2013 vietoje, kuri nuo XX am\u017eiaus vidurio kasin\u0117jim\u0173 reik\u0161mingai pakeit\u0117 supratim\u0105 apie neandertalie\u010di\u0173 gyvenim\u0105. Nauja analiz\u0117 paremta i\u0161likusiais kaul\u0173 fragmentais ir dantimis, tarp j\u0173 \u2013 beveik visa kairioji ment\u0117.<\/p>\n
Mokslininkai teigia, kad su\u017ealojimas grei\u010diausiai \u012fvyko mirties metu: kauluose n\u0117ra gijimo po\u017eymi\u0173. Pagal pa\u017eeidimo pob\u016bd\u012f daroma prielaida, kad a\u0161trus daiktas \u012fsmigo i\u0161 priekio, perv\u0117r\u0117 kr\u016btin\u0119 ir i\u0161 vidaus pramu\u0161\u0117 ment\u0119, palikdamas 15 milimetr\u0173 skersmens ang\u0105.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad skelete matyti ir ankstesnio, ne ma\u017eiau \u017eiauraus \u012fvykio p\u0117dsakai: kadaise stipriai smogta \u012f veid\u0105, o vienas priekinis dantis buvo perskeltas i\u0161ilgai. Vis d\u0117lto neandertalietis po \u0161ios traumos i\u0161gyveno \u2013 tai rodo ant pa\u017eeisto danties susikaupusios apna\u0161os, kurioms susidaryti reikia laiko.<\/p>\n
Tyr\u0117jai ment\u0119 analizavo didel\u0117s rai\u0161kos kompiuterin\u0117s tomografijos (KT) skenavimu. Nuos\u0117dose po pa\u017eeidimu aptikti smulk\u016bs kaulo fragmentai, o vien\u0105 j\u0173 net pavyko \u201e\u012fstatyti\u201c atgal, taip patvirtinant, kad kaulas buvo pramu\u0161tas traumos metu.<\/p>\n
Angos kra\u0161tai ir fragment\u0173 pasislinkimas leido atkurti tik\u0117tin\u0105 sm\u016bgio krypt\u012f \u2013 \u017eemyn. Tai gali reik\u0161ti, kad d\u016bris arba sm\u016bgis buvo suduotas i\u0161 auk\u0161\u010diau esan\u010dios pozicijos, nors tikslios aplinkyb\u0117s lieka neai\u0161kios.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, itin apvali forma labiau primena ankstyv\u0173 medini\u0173 ie\u010di\u0173 padaryt\u0105 \u017eal\u0105. Akmeniniais antgaliais apr\u016bpinti ginklai da\u017eniau palieka kitokio pob\u016bd\u017eio prad\u016brimus.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad vien i\u0161 su\u017ealojimo ne\u012fmanoma galutinai atmesti ir \u0161\u016bvio i\u0161 toliau galimyb\u0117s. Ta\u010diau kasin\u0117jim\u0173 vietoje n\u0117ra tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173, kad tuo metu b\u016bt\u0173 naudoti lankai ir str\u0117l\u0117s, o medin\u0117s ietys neandertalie\u010diams buvo \u017einomas ir pla\u010diai taikytas med\u017eiokl\u0117s \u012frankis.<\/p>\n
Jei rekonstrukcija teisinga, ietis gal\u0117jo perverti plaut\u012f ir pa\u017eeisti stambias kraujagysles, tod\u0117l mirtis gal\u0117jo b\u016bti greita. Ta\u010diau tyr\u0117jai neskuba daryti i\u0161vados, kad tai \u2013 \u017emog\u017eudyst\u0117.<\/p>\n
Neandertalie\u010diai med\u017eiojo pavojingus gyv\u016bnus i\u0161 arti, tod\u0117l nelaimingas atsitikimas med\u017eiokl\u0117je taip pat \u012fmanomas. Kita vertus, prie\u0161istorinis tarpusavio smurtas taip pat \u017einomas i\u0161 kit\u0173 laikotarpi\u0173 radini\u0173, tad vienareik\u0161mi\u0161ko atsakymo \u0161iuo atveju n\u0117ra.<\/p>\n
Ankstesn\u0117 veido trauma, persk\u0117lusi priekin\u012f dant\u012f ir i\u0161judinusi kitus, grei\u010diausiai smarkiai apsunkino valgym\u0105. Tyr\u0117j\u0173 d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 tai, kad ant pa\u017eeisto danties pavir\u0161i\u0173 susikaup\u0117 storas apna\u0161\u0173 sluoksnis \u2013 jis susidaro ne per dienas ar savaites.<\/p>\n
Tai leid\u017eia manyti, kad \u0160anidaro A su tokia trauma gyveno bent metus, o gal ir ilgiau. Tokiam i\u0161gyvenimui, pasaulyje be \u0161iuolaikin\u0117s medicinos, gal\u0117jo b\u016bti svarbi ir kit\u0173 grup\u0117s nari\u0173 pagalba, pavyzd\u017eiui, par\u016bpinant lengviau sukramtom\u0105 maist\u0105.<\/p>\n
\u0160anidaro ola jau anks\u010diau gars\u0117jo radiniais, rodan\u010diais, kad dalis ten gyvenusi\u0173 neandertalie\u010di\u0173 i\u0161gyvendavo su sunkiomis negaliomis. Tai sustiprina prielaid\u0105, kad bent kai kuriose bendruomen\u0117se egzistavo tarpusavio r\u016bpinimasis.<\/p>\n
\u0160anidaro A palaikai aptikti greta ma\u017eiausiai keturi\u0173 kit\u0173 neandertalie\u010di\u0173 \u2013 trij\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 ir k\u016bdikio. Svarbu tai, kad, sprend\u017eiant i\u0161 nuos\u0117d\u0173 sluoksni\u0173, k\u016bnai gal\u0117jo b\u016bti paguldyti skirtingu metu \u2013 kartais po met\u0173 ar net de\u0161imtme\u010di\u0173.<\/p>\n
Tokie po\u017eymiai leid\u017eia \u012ftarti, kad neandertalie\u010diai sugr\u012f\u017edavo \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 viet\u0105 laidoti mirusi\u0173j\u0173, o tai suteikia nauj\u0173 argument\u0173 diskusijose apie j\u0173 socialin\u012f elges\u012f ir ritualus. Anks\u010diau si\u016blyta id\u0117ja apie \u201eg\u0117li\u0173 laidotuves\u201c \u0161iandien vertinama atsargiau \u2013 dal\u012f \u017eiedadulki\u0173 gal\u0117jo atne\u0161ti, pavyzd\u017eiui, urvuose perin\u010dios bit\u0117s.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti \u017eurnale \u201eScientific Reports\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160anidaro oloje rastas neandertalietis gal\u0117jo mirti nuo medin\u0117s ieties d\u016brio: ment\u0117je aptikta beveik apvali skyl\u0117, o dantys liudija ankstesn\u0119 traum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,53175,5870,53176,3209,9753,53174],"miestas":[],"class_list":["post-68152","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-irako-kurdistanas","tag-kembridzo-universitetas","tag-medine-ietis","tag-neandertalieciai","tag-scientific-reports","tag-shanidar-cave"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68152","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68152"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68152\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68152"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68152"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68152"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68152"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}